Tokį siūlymą kolegoms Seime trečiadienį planuoja pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Mes svarstysime, kokia yra Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos įgyvendinimo būklė – mes ją priėmėme pernai gegužę. Praėjo vienuolika mėnesių, norime matyti pokytį – ką mes nuveikėme, kad kuo daugiau visuomenės būtų 1) praėję kažkokius pilietinio pasipriešinimo kursus, t.y. padidinę savo pasirengimo lygį, 3) integruota į mūsų gynybos ir saugumo planus“, – paaiškino parlamentaras.

Jis sukūrė ir savo viziją, kokia strategija galėtų būti įgyvendinama, siekiant šviesti visuomenę apie pasirengimą gintis ir pasipriešinimo būdus.

„1. Sėkminga simetrinė gynyba prieš simetrinį puolimą galima tuomet, kai priešininkų santykinės kovinės galios santykis nėra didesnis nei 1 prie 3. Tačiau kuomet priešininko santykinės kovinės galios santykis yra gerokai didesnis, simetrinė gynyba yra pasmerkta pralaimėjimui.

2. Norint apsiginti nuo santykinės kovinės galios santykiu žymiai stipresnio priešininko, vien gynybos neužtenka. Reikalinga proaktyvi asimetrinė kariavimo kryptis, o tai yra – rezistencija“, – rašoma NSGK pirmininko parengtame dokumente.

Valia ir pajėgumai atsispirti išoriniam spaudimui, įtakai bei atsistatyti po to, pasak L. Kasčiūno, visų pirma yra tautos atsakomybė.

„Dabar rezistencijos kursai daugiau vyksta krašto apsaugos sistemos viduje – KASP (Krašto apsaugos savanorių pajėgos), šauliai, SOP (Specialiųjų operacijų pajėgos), Lietuvos Karo akademija. Su tuo viskas yra tvarkoje, tai labai gerai, bet pagaliau reikia turėti kažkokį kursų modelį, kuris „išeitų“ į visuomenę“, – akcentavo Seimo narys.

Laurynas Kasčiūnas

Viena iš pradinių idėjų, kaip sakė jis, yra ta, kad, norint gauti leidimą įsigyti ginklą, žmogus turėtų baigti pilietinio pasipriešinimo kursus.

„Grįžtant prie strategijos, pagrindinė mano mintis yra ta, kad kuo daugiau žmonių, kurie nori prisidėti prie Lietuvos saugumo, žinotų savo vaidmenį. Ką rodo tyrimai, tai 14 proc. gintų ginklu, 56 proc. priešintusi neginkluotu būdu, bet didelė dalis žmonių yra tie, kurie nežino, nes tiesiog neturi informacijos apie savo vietą. Jiems nepasakoma, kaip jie galėtų veikti, kur jų vieta“, – atkreipė dėmesį L. Kasčiūnas.

Delfi sausio pabaigoje rašė apie visuomenei pristatytą tyrimą, kuris parodė, kad karo Ukrainoje metu gerokai išaugo nežinančiųjų, kaip elgtųsi, jei Lietuvą užpultų kita šalis, skaičius. Plačiau apie tyrimą ir jo rezultatus skaitykite čia.

Parlamentaro teigimu, visuomenė karinės agresijos metu galėtų prisidėti tiek ginkluotu būdu, tiek kitomis, ne ką mažiau svarbiomis formomis – padėti užtikrinti sklandžią logistiką, organizuoti įvairią paramą, dalyvauti informaciniame kare ir kitaip.

„Matome, kad kare tai yra labai svarbu. Šalia yra moralinė valia gintis. Per tuos kursus tu įvertini įgūdžius, suformuluoji tą savo vietą teoriniame lygmenyje, bet kartu parodai, supranti, kad mes, kaip visuomenė, tauta, esame pasiryžę priešintis agresoriui“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, visuomenės švietime šiais klausimais pagrindinis vaidmuo galėtų atitekti Šaulių sąjungai. Taip pat, pasak L. Kasčiūno, prisidėti galėtų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos, kariniame rezerve esantys žmonės, o ruošiant instruktorius padėti galėtų Specialiųjų operacijų pajėgos.

„Manau, kad reikėtų dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis, žmones taip pat pasiekti per profesines sąjungas, Trečiojo amžiaus universitetą su specialiu profiliu, ką jiems reikėtų daryti, pavyzdžiui. Taip pat galima važiuoti per institucijas, per valstybės tarnybą ir daug kitų organizuotų segmentų“, – vardijo politikas.

Jis sakė, kad, jei būtų pritarimas tokiai idėjai, būtų siūloma tokius kursus finansuoti valstybei.

„Manau, kad galima startuoti drąsiai nuo sausio 1 dienos, bet galima ir greičiau“, – pridūrė L. Kasčiūnas.

Savo strategijoje politikas taip pat numato būdus, kaip stiprinti žinias apie rezistenciją ir pasipriešinimą: krašto apsaugos įgūdžių mokymas mokyklose, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Krizių valdymo centro veiklos stiprinimas, informacinės kampanijos, savivaldybių įsitraukimas, tarnybų rezervo kūrimas, ligoninių sistemos, veikiant krizių ar karo aplinkoje, peržiūrėjimas.

„Vienas pagrindinių rezistencijos elementų – tinklai. Tokie tinklai turėtų būti paremti vyriausybinių ir nevyriausybinių veikėjų sąveika.

Pasipriešinimo tinklai turėtų būti suplanuoti prieš krizę. Jie apima, bet tuo neapsiribojant: logistiką, mediciną, informacijos platinimo tinklus, finansus, švietimą, mokymus, transportavimą, komunikaciją, kontpropogandą, žvalgyba/kontržvalgyba, sabotažą ir diversiją“, – rašoma dokumente.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (97)