Programos „Kurk Lietuvai“ atstovai penktadienį Vidaus reikalų ministerijoje pristatė informacinę kampaniją „72 valandos“. Ja ketinama informuoti gyventojus, kaip elgtis pirmosiomis valandomis ar dienomis nutikus nelaimei. Platinamose skrajutėse, plakatuose ketinama pristatyti penkis pirmuosius žingsnius gyventojams, ką jie turėtų daryti kilus ekstremalioms situacijoms.

„Pirma, jie turi būti įspėti laiku, pažiūrėti, ar yra sirena gyvenamojoje teritorijoje bei nusistatyti GPS pranešimus telefone (...), taip pat pažiūrėti, kur yra kolektyvinė apsaugos statinių infrastruktūra jų miestuose, kur tektų slėptis atsitikus nelaimei“, - per spaudos konferenciją sakė vienas iniciatyvos sumanytojų Arnoldas Pikžirnis.

Anot jo, taip pat gyventojai turėtų iš anksto numatyti, su kuo iš giminių ar draugų susisieks kilus nelaimei, kokiomis maisto atsargomis pasirūpinti, ką aptarti su šeima.

„Daugelis mūsų įsivaizduoja, kad įvykus didelio masto nelaimei, mes dar galėtumėme susisiekti su savo artimaisiais. Tačiau turime iš anksto aptarti, kur nelaimės atveju susitinkame, kur tada keliaujame. Galbūt tai ne pats maloniausias procesas, nelabai maloni procedūra kalbėti apie tuos dalykus, kurie, duok Dieve, niekada neatsitiktų, tačiau norint išvengti skaudžių pasekmių, tai yra būtina“, - pridūrė jis.

A.Pikžirnis taip pat akcentavo, kad Lietuvoje dar laikomasi nuostatos, jog gyventojų saugumą nedelsiant privalo užtikrinti institucijos. Tuo metu Vakarų valstybėse stengiamasi apmokyti gyventojus, kad šie pirmąsias 72 valandas po nelaimės galėtų patys koordinuoti būtiniausius veiksmus.

„Tai reiškia, kad per 72 valandas valstybės institucijos visiškai susiorganizuos suteikti reikiamą pagalbą gyventojams, bet per tą laikotarpį gyventojai turi būti pasiruošę, turi turėti atsargų, turi būti aptarę su artimaisiais, ką jie darys ir kaip jie elgsis nutikus nelaimei“, - sakė jis.

Tą pabrėžė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Remigijus Baniulis. Anot jo, civilinė sauga šiuo metu funkcionuoja gerai, tačiau ji ilgą laiką buvo orientuota į pramonines avarijas, gamtinius kataklizmus, potvynius, miškų gaisrus ar buitines situacijas, bet nėra skirta ginkluotiems konfliktams ir nekonvencinėms grėsmėms, kurių pavojų šiuo metu matome regione.

Remigijus Baniulis

„Kalbant apie pokyčius, reikia pasakyti, kad mes turime grįžti prie civilinės gynybos klausimų (...). Iškyla nauji iššūkiai organizuojant žmonių apsaugą, ir ne visuomet kolektyvinės apsaugos priemonės yra tinkamai parengtos - jei jos tinka civilių nelaimių metu, jas problematiška panaudoti karo atveju. Antra, svarbu, kad žmonės apie artėjančias grėsmes būtų laiku ir pakankamai informuoti, trečias, gal sudėtingiausias dalykas, yra evakavimas žmonių iš tų vietų, kur kyla didžiausias pavojus“, - sakė R.Baniulis.

Iki vasaros pabaigos ketinama sukurti tinklalapį 72.lt, kuriame būtų pateikiama visa evakuacijai ginkluoto konflikto ar ekstremalios situacijos metu būtina informacija apie evakuacijos vietas ir kitus dalykus.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis tvirtino, kad tinklalapyje pateiktame žemėlapyje gyventojai galės peržiūrėti kolektyvinės apsaugos statinius, kur jie, esant reikalui, galėtų evakuotis. Taip pat čia bus pateikiamas vidutinis laikas, per kurį iki tos vietos galima patekti pėsčiomis nuo gyventojo namų.

Saulius Skvernelis

„Gal kai kam kelia šypseną, tačiau tai labai svarbūs dalykai: įvykus mieste, kad ir sostinėje kokiam lokaliam konfliktui, įvykiui - kur bėgti, kur susitikti su savo vaiku, vaikui žinoti, kur jam kreiptis, jei jis negali susitikti su savo tėčiu ar savo mama, (...), kur yra artimiausi kaimynai arba giminaičiai, pas kuriuos galima eiti. Tas, atrodo, formalus dalykas, jei įeis į mūsų sąmonę, mes būsime pasirengę viskam“, - sakė ministras.

A.Pikžirnis atkreipė dėmesį, kad kai kuriose savivaldybėse gyventojų evakuacijai skirti statiniai neretai atitinka tik formalius reikalavimus, kad juose turėtų tilpti pakankamai daug gyventojų, tačiau pasirinkimo motyvai esą kartais būna „labai abejotini“, nes, pavyzdžiui, kartais gyventojams evakuoti pasirenkama geležinkelio stotis, kuri būtų pirmasis taikinys ginkluoto konflikto atveju.

Tuo metu S.Skvernelis įvardijo ir kurortinių miestų problemą: čia gyventojams evakuoti numatytos vietos atitinka tik vietos gyventojų poreikį, tačiau savivaldybės neatsižvelgia į poilsio sezono metu keliolika ar keliasdešimt kartų išaugantį žmonių skaičių. Jis atkreipė dėmesį, kad kai kurios savivaldybės taip pat neužtikrina, jog jose veiktų pakankamai sirenų, kurios yra viena efektyviausių gyventojų perspėjimo priemonių tankiai urbanizuotose vietovėse.

„Viena silpniausių vietų, kalbant apie perspėjimo sistemą - Vilniuje veikia tik trys sirenos. Žemėlapyje matyti, kad aš, gyvendamas Justiniškėse ar Viršuliškėse, tikrai negirdėsiu sirenos ir turiu alternatyvą: arba negirdėti apie pavojų, arba būti pilietiškam ir susikonfigūruoti telefoną - tai nėra lengva - kad gaučiau informacinės sistemos pranešimą“, - per spaudos konferenciją sakė S.Skvernelis.

„Palyginimas paprastas su Kauno miestu - Vilniuje veikia trys sirenos, Kaune - 83“, - pridūrė A.Pikžirnis.

S.Skvernelis patvirtino, kad sirenoms atnaujinti Vilniaus savivaldybėje jau numatyta lėšų.

Vilniaus savivaldybės vadovai BNS informavo, kad šiuo metu vykdomi modernesnės garsinės perspėjimo sistemos viešųjų pirkimų konkursai. Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius R.Baniulis patvirtino, kad iki šiol civilinei saugai numatytos lėšos Vilniuje dvejus metus iš eilės nebuvo panaudotos, todėl grąžintos į biudžetą.

S.Skvernelis taip pat informavo, jog jau kitą savaitę su mobiliojo ryšio operatoriais ketinama pasirašyti ketinimo protokolą dėl Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos, kad operatoriai, parduodami klientams telefonus, jau būtų aktyvavę pagalbos pranešimams reikiamus nustatymus. Seimas ketvirtadienį taip pat priėmė pataisas, kurios numato, jog operatoriai turi nemokamai užtikrinti sistemos veikimą ir jai reikiamą infrastruktūrą - iki šiol jie už tai galėjo imti mokestį.

Ministras akcentavo, kad įstatymai numato atskiras slėptuves, kuriose galėtų dirbti valstybės ar savivaldos funkcijas užtikrinantys asmenys, ir vietas, kur būtų evakuojami visi likę gyventojai. Anot jo, šiuo metu darbo grupėje su Aplinkos ministerijos specialistais diskutuojama, kaip galima būtų pritaikyti esamus statinius žmonių evakuacijai kritinėse situacijose, pavyzdžiui, požeminėse stovėjimo aikštelėse, taip pat numatyti slėptuves statant naujus gyvenamuosius namus.

„Kada kalbama, kad valstybės vadovai pasistatė sau slėptuves ir kad laimingai pragyvens tą karą - nėra taip. Kiekviena valstybinė institucija, kiekvieni vadovai turi užtikrinti (...) tą perėjimą karo reikmėms - vistiek turi būti organizuotas valdymas. Nes chaosas -viskas, mes pralaimėjome bet ką. Todėl vadavietės turi būti įrengtos, iš ten turi eiti aiškūs nurodymai, kaip elgtis kariuomenei, kur dėtis civiliams“, - slėptuvių paskirtį argumentavo R.Baniulis.

Konferencijoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad dabar esančios civilinės saugos ugdymo programos mokyklose yra privalomos tik 6-7 klasių moksleiviams, tuo metu visiems kitiems - pasirenkamos, tad tai, ar būtiną informaciją apie elgesį ekstremalių situacijų metu moksleiviai gaus, priklauso nuo mokyklų vadovybės.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1948)