Tuo tarpu patys alytiškiai jau kurį laiką reiškia nuogąstavimus, kad mieste galėjo liepsnoti ne tik padangos, bet ir senuose pastatuose likusios kitos cheminės medžiagos.
Tyrimų rezultatai skiriasi kardinaliai
Dar penktadienį Aplinkos ministerija, gavusi gaisravietėje iki šiol esančio vandens tyrimus, pareiškė, jog mėginiuose aptiktos tik per didelės cinko dozės. Remdamasi šiais duomenimis ministerija Alytaus miesto savivaldybei pasiūlė po mažą dalį juodo vandens leisti į miesto nuotekų sistemą, taip jį išvalyti ir išleisti į Nemuną.
„Jie (atlikti tyrimai – DELFI) leidžia manyti, kad vandens išleidimas po 50-100 kubinių metrų per dieną – apie 1 proc. bendro nuotekų srauto – nepadarytų neigiamo poveikio nuotekų valymo įrenginių biologinio valymo procesui“, – praėjusią savaitę buvo rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Tačiau miesto savivaldybė savo ruožtu užsakė papildomus vandens tyrimus, o sužinojusi jų rezultatus pasiūlė skaitantiems prisėsti.
„Gavom vandens tyrimų rezultatus. „Dzūkijos vandenų“ užsakymu juos atliko chemijos laboratorija Žirmūnuose. Jei turite kur, prisėskite. Sakau nuoširdžiai. Jei leisime į gamtą, antracenas normas viršija 645 kartus, naftalenas 74., benzo(b)fluorantenas 336, benzo(a)pirenas 93,4, o fluorantenas 134 kartus. Ir daug kitų keiksmažodžių, kuriuos supras chemikai. Aš sakau, palaukit, man tai nieko nesako, tik skamba baisiai. Pasirodo, baisiau nei baisu. Šitie cheminiai junginiai sukelia vėžinius susirgimus“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė N. Cesiulis.
Į šiuos tyrimus netruko sureaguoti ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis teigė abejojantis tyrimų patikimumu, esą Alytus juos atliko ne akredituotoje laboratorijoje.
„Kalbant apie Alytaus situaciją, aš prašiau, kad pateiktų visą informaciją, nes galbūt tiek viceministrė, tiek aš, buvome suklaidinti. Įvertinsime tyrimus, taip pat yra labai svarbu įvertinti metodiką, kaip buvo imti tyrimai. Laboratorija, kuri pateikė tyrimus, nėra akredituota. Mėginiai buvo imti ne iš rūsio, kuriame yra susitelkęs vanduo, o iš gretimų kažkokių šulinėlių, kurie gali parodyti visai kitą rezultatą“, – antradienį sakė K. Mažeika
Chemikas: su tyrimais viskas gerai
Kodėl tyrimai parodė tokius skirtingus rezultatus atsakymą K. Mažeikai turi Vilniaus Universiteto (VU) Organinės chemijos katedros prof. dr. Albinas Žilinskas. Mokslininkas įsitikinęs – naujausi tyrimai atlikti gerai ir yra tikslūs.
„Medžiagos, kurias nustatė vandens tyrimo laboratorija Vilniuje, Žirmūnuose, nustatytos teisingai, viskas taip ir yra. Tos medžiagos vadinamos policikliniais aromatiniais junginiais, angliavandeniliais. Jos labai mažai tirpios vandenyje.
Tyrimus darė būtent iš tų nuosėdų, kurios tame vandenyje nusėdo. Kitaip sakant, iš to drumsto vandens“, – aiškino profesorius.
Paklaustas, kodėl Aplinkos apsaugos agentūros atliktame tyrime galėjo būti nustatytas tik cinko viršijimas, A. Žilininskas tikino, kad tyrimų rezultatai priklauso nuo to, kas tiriama ir kaip tiriama.
„Jeigu mėginys paimamas nuo paviršiaus nusemiant skaidrų vandenį, ten bus ištirti metalai, druskos. Juos ir nustatys. Bet jeigu tą vandenį sudrumsi ir (tirsi – DELFI) visą tokį tūrį, tai viskas ir pasimatys. Priklauso nuo analizės metodo, kas analizavo ir ko ieškojo“, – teigė mokslininkas.
Anot jo, jeigu toks vanduo nefiltruotas pakliūtų į Nemuną, tai neabejotinai atsilieptų ir augmenijai, ir gyvūnijai.
„Ta chemija nėra labai sudėtinga, bet kai tų junginių dariniai, kurie nurodyti analizėse, papuola į mūsų ar gyvūnų organizmą, juos pradeda veikti fermentai ir paverčia labai kenksmingais junginiais.
Be to jie lengvesni už vandenį, galbūt ir pakrantėse kažkur nusėstų. O galbūt didžioji dalis nuplauktų iki Kuršių marių, kur žuvys auga, žvejai žvejoja. Kiek aš suprantu iš cheminio taško, tokį vandenį išleisti tikrai pavojinga ir nežinia, kas gali būti“, – įspėjo profesorius.
Sukelia plaučių, liežuvio, burnos vėžius
Chemijos mokslų profesorius sutiko ir plačiau papasakoti apie Alytaus savivaldybės užsakymu atlikto tyrimo metu nustatytas medžiagas. Anot jo, visos jos kancerogeninės, tik vienas labiau pavojingos, kitos mažiau.
A. Žilinsko teigimu, pavojingiausias benzo(a)pirenas, kurio kiekis gaisravietės vandenyje, remiantis N. Cesiulio paskelbtais rezultatais, normą viršija 93 kartus.
„Visos medžiagos ten – ne pyragai, didžioji dalis jų yra kancerogenai, mutagenai. Kad su kažkuo palygintume, tai jau prieš pora šimtų metų tokiai profesijai kaip kaminkrečiai buvo nustatytas plaučių, liežuvio, burnos vėžiai. Kaminkrečiams tai sukeldavo suodžiai – kai kažkas dega, kaminuose susirenka suodžiai ir juose yra viena konkreti medžiaga benzpirenas, kiek mačiau paminėtas tyrimuose. Jis sukelia tokius vėžius. Visa ta puokštė medžiagų daugiau ar mažiau gali sukelti tokius vėžius.
Kad žmonės per daug nesigąsdintų, šitos medžiagos, tas pats benzpirenas, susidaro degant miškui, jo pėdsakų netgi randama skrudintose kavos pupelėse, kadangi dega organinė medžiaga“, – aiškino profesorius.
Alytaus mero paskelbtuose rezultatuose taip pat matyti, kad labiausiai leistinas normas, net 645 kartus, „Ekologistikos“ patalpose stovinčiame vandenyje viršija antracenas.
„Jis mažiau nuodingas, mažiau kancerogenas. Apskritai jie visi yra aromatiniai junginiai, tie, kurie turi šešiakampį žiedą, ir jie nėra į sveikatą. Angliavandeniliai, kurie sudaryti tik iš tų žiedų, kur yra tik anglies ir vandenilio elementai, yra kenksmingi. Vienus iš jų lengviau panaikinti, jie virsta ir naudingais junginiais, iš jų galima pridaryti ir vaistų ir ko tik nori, bet jie patys dažniausiai ne pyragai.
Kaip sakiau, šie junginiai labai mažai tirpūs vandenyje. Jeigu leis vandenį su tomis visomis drumzlėmis, jie (junginiai – DELFI) arba gali nusėsti į dugną, arba gali plaukti paviršiumi. Jeigu tą vandenį nufiltruotų, galbūt žymiai sumažintų tų medžiagų kiekį“, – kalbėjo A. Žilinskas.
Vandenį reikia filtruoti, o tai tas pats, kas filtruoti ežerą
Alytuje nešvaraus vandens yra apie 50 tūkst. kubinių metrų. Dalis jo nusėdo sudegusio pastato rūsiuose, kitas išsiurbtas ir laikomas talpyklose. Meras antradienį viešėdamas DELFI studijoje tikino, kad vanduo jau turėtų būti pradėtas siurbti iš gaisravietės, jį ketinta perpumpuoti į netoliese esančią nenaudotą mazuto talpą.
Nors Aplinkos ministerija, skelbia portalas 15min.lt, jau grasina milžiniškomis baudomis nuotėkų valymo įmonei „Dzūkijos Vandenys“, kad ji atsisakė nešvarų gaisravietės vandenį leisti į biologinius valymo įrenginius ir jis pateko į Nemuną, net patyrę mokslininkai kol kas nežino, kaip tokį vandenį iš tiesų įmanoma išvalyti.
„Tą vandenį reikia kažkaip, matyt, pirmoje eilėje nufiltruoti mechaniškai. Kas liks, tas drumzles surinkti, ir tada ištirti tą vandenį, kuris lieka po filtravimo. Tik, aišku, tokį kiekį vandens filtruoti, tai įsivaizduojate (ką reiškia – DELFI). Kaip kokį ežerą per filtrą praleisti. Geriausias būdas būtų, jeigu kažkas sukurtų tokių bakterijų, kurias įbėrus į tą vandenį jos tuos junginius suvalgytų. Ar yra tokių bakterijų, nežinau. Čia reikia klausti mikrobiologų“, – teigė prof. A. Žilinskas.
Pasiteiravus, ar yra tikimybė, kad kone mėnesį gaisravietėje laikomas chemikalų pilnas vanduo gali nukeliauti iki gruntinių vandenų, mokslininkas tikino, kad tai įmanoma. Vis dėlto, jo teigimu, jei dalis nuodingų medžiagų ir patektų į vandentiekį, jų koncentracija tokia didelė nebūtų.
„Čia jau reikėtų klausti geologų, kadangi jie žino visą Lietuvą ir yra pragręžioję. Jeigu ten yra molio pagrindas, tai per molį niekas neprasisunks ir nieko baisaus neturėtų įvykti. Jeigu ten smėliukas, kaip Dzūkijoje dažnai būna, tada, aišku, keliaus gilyn. Tik tai, kad tie junginiai kažkur pakeliui nusėda, nes jie nelabai tirpūs vandenyje. Pėdsakai gal ir matysis, bet, aišku, ne tokiomis baisingomis koncentracijomis“, – aiškino profesorius.
Mokslininko teigimu, turėtų būti nuosekliai tikrinama, ar itin pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštas vanduo nepateko į vandentiekį.
„Kaip žinia, kiekvienai tokiai medžiagai nustatyta maksimali leistina dozė. Reikėtų tokį vandenį pastoviai tikrinti. Jeigu viršija tos konkrečios medžiagos leistiną dozę, tai vanduo jau nebegeriamas. Jeigu nesiekia tos dozės, tada geriamas. Bet čia turi būti tvarka – viskas nuosekliai tikrinama, analizuojama ir sakoma žmonėms“, – pabrėžė A. Žilinksas.
Nežino, ar degė tik padangos
DELFI primena, kad su padangų perdirbimo įmonės gaisru Alytus kovojo 10 dienų, nuo spalio 16-osios. Lankantis įvykio vietoje, kai atrodė, kad gaisro gesinimo darbai jau artėja prie pabaigos, vienas čia dirbęs ugniagesys DELFI žurnalistams prasitarė, jog iš tiesų sunku suprasti, kas neleidžia užgesinti gaisro iki galo. Kaip neoficialiai kalbėjo vyras, vandens patalpoje jau buvo pripilta iki kelių, o degimas niekaip nesiliovė.
„Velnias žino, kas ten dega“, – ranka numojo ugniagesys. Savo teorijas jau beveik mėnesį kelia ir patys miestiečiai. Jie svarsto, kad tokio masto nelaimę galėjo sukelti ne tik užsiliepsnojusios padangos, bet ir chemikalai, kurie neva pastato rūsiuose galėjo būti užsilikę dar nuo tų laikų, kai čia veikė Medvilnės kombinatas. Šiuo klausimu socialiniuose tinkluose tarp vietinių įsiplieskė intensyvi diskusija.
„Yra po gaisraviete rūsiai ir likę visi chemikalai, tik kad užmūryta. Močiutė dirbo taurinime, tai viską pasakė“, – socialiniame tinkle rašė vienas alytiškis. Kiti alytiškiai įsitikinę, kad rūsiuose cheminių medžiagų negali būti likę, esą sustojus gamybai viskas buvo „išvogta“.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis laidoje DELFI diena teigė, kad tokių kalbų iš miestiečių taip pat girdėjo, tačiau teigė neturintis jokių faktų, kad tai galėtų patvirtinti.
„Kol kas ne, neturiu tokių žinių. Aš girdžiu kalbų, kad galbūt galėjo būti kažkas tokio, bet pats niekada asmeniškai nebuvau tuose rūsiuose. Žmonės, seni darbuotojai, kurie dirbo tuose rūsiuose, sako lyg jos ( cheminės medžiagos) kažkada buvo laikytos, bet paskui išvežtos. Aš manau, kad šiandien mes išsiurbsime vandenį, ten ką tik prasidėjo vandens siurbimas. Iš būtent tų rūsių ir perpumpuosime. Turime netoliese esančią vieną buvusią šilumos tinklų mazuto talpą, kuri buvo paruošta mazutui, bet niekada nenaudota. Mes į ją perpumpuosime vandenį. Tada galės įeiti ekspertai ir jie pažiūrės, kas buvo tuose rūsiuose“, – teigė N. Cesiulis.
Chemijos labaratorijoje dirbusi moteris: chemikalų ten buvo daug
DELFI pavyko susisiekti ir su buvusia Medvilnės kombinato darbuotoja, kuri dirbo chemijos laboratorijoje. Bronė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) tikino, kad apdirbant medvilnę buvo naudojama itin daug įvairių cheminių medžiagų.
„Aišku, daug. Ir dažnai, ir chemikalai, ir peroksidai, ir hidrosulfitai, ir sieros rūgštys. Visko buvo. Dabar tiksliai visų neprisiminsiu“, – kas buvo laikoma medvilnės kombinato patalpose vardijo moteris.
Vis dėlto ji abejojo, ar chemikalai kažkur galėjo užsilikti iki šiol: „Cheminės medžiagos buvo laikomos sandėliuose, bet jau ta Medvilnė nedirba 12-13 metų, tai iš kur tos cheminės medžiagos ten gali būti? Ten gi viską išporceliavo.
Aš pati nemačiau, ar buvo išvežta, ar ne, bet nedirbo, tai jau ir neužsakinėjo. O kas likę, tai, aišku, nelaikė. Ką jie gali daryt su tomis medžiagomis, jeigu nedirba.“
Kaip matyti iš senų brėžinių, kuriuos gaisro gesnimo metu ekstremalių situacijų komisijai pateikė senyvo amžiaus, anksčiau ten dirbę alytiškiai, sudegusiose „Ekologistikos“ patalpose veikiant kombinatui buvo medvilnės taurinimo cechas.
„Taurinimas yra veikimas šarmais. Yra naudojami gana stipriai praskiesti šarmų tirpalai. Be abejo, šarmai yra tokios nelabai draugiškos medžiagos, bet tai nėra ir kažkokie kancerogenai. Jeigu jų koncentracija didelė, be abejo, jos irgi žmogui pavojingos, bet aš nematau, kad nuo to daug metų liktų kažkoks pavojus. Organinės medžiagos tokį pavojų kelia labiau. Arba ir neorganinės, jeigu jos nuodingos, pavyzdžiui, sunkieji metalai, gyvsidabris“, – apie ši procesą ir jame naudojamas medžiagas DELFI aiškino Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros vedėjas prof. Ričardas Makuška.
Degant padangoms išsiskiria gausybė medžiagų
R. Makuška teigė, kad sekdamas informaciją apie gaisrą ir jo padarinius, nepastebėjo ir neišgirdo jokių cheminių medžiagų, kurios negalėtų išsiskirti degant padangoms.
„Degant padangoms gali išskirti labai didžiulė gama medžiagų, kadangi tos padangos dar yra skirtingos. Vieniems vienoki kaučiukai naudojami, kitiems kitokie, vulkanizavimo priedai vėl kitokie. Aš įsivaizduoju, kad jeigu ten ir buvo tų cheminių medžiagų, tai tiesiog, matyt, jos kažkur susigėrė arba buvo labai maži kiekiai palyginus su tuo, kas gavosi degant padangoms. Nemanau, kad ten būtų problema dėl senų medžiagų“, – įžvalgomis dalinosi garsus chemikas.
Paklaustas, ar padangų degimo metu gali išsiskirti tokios piktybinės medžiagos, kurių degimas išlieka net ir užpylus vandens, R. Makuška tuo abejojo.
„Gali būti, kad vanduo ne visur priėjo, buvo ertmės, kuriose temperatūra aukšta. Degimo procesas yra egzoterminis, vėl skiriasi šiluma ir tą temperatūrą palaiko. Dėl to yra sunku gesinti ir, jeigu yra kažkoks smilkimo židinys viduje, kol tas paviršius dar nėra pilnai sudrėkintas, tol ir gali degti. Jeigu dar užtenka oro.
Kad kažkas degtų be oro, turi būti reakcija su vandeniu. Kaip koks nors natris ar panašiai, tai aš nežinau, kas čia galėtų degti taip be oro. Vis tiek ten turėjo būti oro“, – komentavo mokslininkas.