Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų sausio 20–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės apklausą.
Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų – dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Rezultatų paklaida 3,1 proc.
Be kitų klausimų, Lietuvos gyventojams užduoti klausimai, susiję su JAV užsienio ir saugumo politikos vertinimu, požiūris į šiemet kadenciją baigiantį ir perrinkimo siekiantį JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Apklausos dalyvių nuomonės, vertinant bendrai JAV veiksmus užsienyje ir prieštaringų vertinimų sulaukiantį D. Trumpą, išsiskyrė, tačiau ši ir kitos apklausos patvirtina vyraujančią nuomonę: Lietuva yra viena labiausiai proamerikietiškų valstybių Europoje.
Kodėl lietuviai remia amerikiečius?
Pavyzdžiui, keli klausimai buvo susiję su lietuviams iš pirmo žvilgsnio tolimu Artimųjų Rytų regionu ir JAV vaidmeniu jame.
Šių metų sausį JAV Irake nukovė iraniečių generolą Qasemą Soleimani, antrą pagal svarbą žmogų Irane, kuris, pasak amerikiečių, atsakingas už šimtų jų karių žūtį ir koordinavo teroristinių grupuočių veiklą. Kaip lietuviai vertina tokį žingsnį, kuris paskatino ne tik skeptišką daugelio Europos valstybių požiūrį bei tradicinius raginimus „susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos“, bet ir griežtas Irano reakcijas – Irake buvo apšaudytos amerikiečių bazės, kuriose tarnavo ir lietuvių karių.
Teigiamai JAV veiksmus įvertino 24,3 proc. apklaustųjų, neigiamai – 24,9, taigi, beveik identiškai. Dauguma apklaustųjų rinkosi atsargesnius variantus – nei teigiamai, nei neigiamai 36 proc., nežinojo arba neatsakė 14,8 proc.
Teigiamai JAV žingsnį dažniau vertina vyrai, 36–55 m., aukštesnio išsimokslinimo, gaunantys didžiausias pajamas, didmiesčių gyventojai. Neigiamai – vyriausio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo, gaunantys mažesnes pajamas.
Po to, kai Iranas sudavė raketų smūgį JAV bazėms Irake, JAV prezidentas Donaldas Trumpas paprašė NATO daugiau prisidėti prie kovos su terorizmu Artimųjų rytų regione.
„Aš manau, kad NATO turi plėstis, mes turėtume priimti Artimuosius Rytus“, – pusiau juokais, pusiau rimtai, niekas taip ir nesuprato, sausį kalbėjo D. Trumpas. Ar Lietuva turėtų prisidėti?
„Taip, JAV – svarbiausia mūsų sąjungininkė, todėl Lietuva turi prisidėti įskaitant karių siuntimą ir kitas karines priemones“, – atsakė net 18,9 proc. apklaustųjų. Beveik identiškas skaičius apklaustųjų – 19 proc. – atsakė „ne“: Artimuosiuose Rytuose Lietuvai daugiau prisidėti, nei prisideda šiuo metu, nereikia, o 19,1 proc. manė, kad reikėtų iš viso išvesti Lietuvos karius iš Artimųjų Rytų regiono.
Vis dėlto išsiskyrė ir kitas skaičius: tai, kad Lietuva turėtų prisidėti, bet tik diplomatine (politine) parama, o ne karinėmis priemonėmis, atsakė net 28,9 proc. apklaustųjų, o 14,1 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.
Palaikymą karinėmis priemonėmis dažniau rėmė vyrai, 36–55 m., aukštesnio išsimokslinimo, gaunantys didesnes pajamas, didmiesčių gyventojai. Labiausiai neigiamą nuostatą (reikia išvesti karius iš viso) dažniau palaikė jauniausio ir vyriausio amžiaus gyventojai.
DELFI paklausė ekspertų ir apžvalgininkų, ką reiškia tokie rezultatai. Nejau būtų galima teigti, kad lietuviai labiau linkę remti JAV užsienio ir saugumo politikos iniciatyvas, aktyvius veiksmus, bet kai reikia realiai kuo nors prisidėti, į tokius pasiūlymus žiūri atsargiau, skeptiškiau?
„Manau, kad taip. Nors apklausos neišryškina to skirtumo tarp bendros paramos ir praktinės, nes kai reikia praktiškai paremti, tai kainuoja pinigus, – tuomet jau gali prasidėti diskusijos.
Ar tikrai reikėtų? Galbūt tai parodo, kad JAV mums svarbi, tikimės, jog gins, bet turime ir savų bėdų, turime pasirūpinti pirma jomis, todėl bendrai JAV remiam, bet dėl prisidėjimo mums reikėtų galvoti“, – teigė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė. Jos manymu, palankesnis požiūris į JAV gali būti siejamas ir tiesiogiai su JAV prezidentu, kurį linkę remti baltaodžiai vidutinio amžiaus vyrai, ir tam tikras susitapatinimas.
Skeptiškesnis požiūris į tiesioginį Lietuvos įsitraukimą jaunesnio ir gerokai vyresnio amžiaus kategorijų atstovų taip pat gali būti susijęs su įvairiais veiksniais.
Bet svarbiausia – nepamiršti, kad senesnis elektoratas, net ir dešiniųjų pažiūrų, besidomintis užsienio politika, gali skeptiškiau vertinti pačias JAV, o jaunimas, net ir vyraujant kairuoliškoms idėjoms, labiau yra apolitiškas. Pastarasis veiksnys, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų apskritai nesidomi tarptautine politika, anot M. Šešelgytės, yra svarbus. Su ja sutiko ir TSPMI politologas Tomas Janeliūnas, pažymėjęs, kad didelę reikšmę turi geografinis veiksnys.
„Lietuviams Artimieji Rytai ar bendrai kova su terorizmu yra labai tolimos sritys. Tai nėra tos grėsmės, kurios „arčiausiai kūno“. Todėl natūralu, kad parama JAV labiau suvokiama kaip reikalinga, tačiau labiau – diplomatinėmis priemonėmis“, – teigė T. Janeliūnas
Vienas garsiausių Lietuvoje D. Trumpo rėmėjų, apžvalgininkas Audrius Bačiulis taip pat sutinka su nuomone, kad Artimieji Rytai lietuviams atrodo tolokai, tačiau jis pabrėžė, kad tokius „Spinter tyrimų“ klausimų rezultatus galima vertinti pozityviai.
„Tai rodo, kad Lietuvos visuomenė pakankamai teigiamai ir brandžiai vertina tai, kas įvyko su Q. Soleimani sunaikinimu ir apskritai palankiai žiūri į Ameriką.
Gal ne tiek, kaip į JAV veiksmus Artimuosiuose Rytuose, kaip į savo sąjungininkus ir pareigą jiems padėti, nes Artimieji Rytai nėra NATO atsakomybės zona, žmonės gal to nežino, bendras supratimas apie Soleimani, Iraną, Iraką yra miglotas ir jie gavo tiek informacijos, kiek žiniasklaida papasakojo, o ji didžiąja dalimi sakė, kad JAV pasielgė blogai.
Tai, nepaisant to, Lietuvos visuomenė pakankamai gerai žiūri į įsipareigojimus Amerikai“, – DELFI sakė A. Bačiulis.
Jo manymu, neverta sureikšminti to, kad tiesiogiai karinėmis priemonėmis paremti amerikiečius sutiktų mažuma – net ir beveik 20 proc. yra geras skaičius. Daug svarbiau, kad lietuviai, kitaip, nei dauguma ES visuomenių, nusiteikę remti amerikiečius.
„Mes gerai suprantame, kad mums tai labai tolimas regionas, dalis supranta, kad tos šalys nėra NATO atsakomybės ribos, nesame įsipareigoję, kad savanoriškai remtume amerikiečius, ir beveik pusė vienaip ar kitaip pasirengę remti JAV politiką. Ir tai yra gerai“, – įsitikinęs A. Bačiulis.
D. Trumpą vertina neigiamai
Vis dėlto abu pašnekovai pripažino, kad D. Trumpo veiksnys – visai kas kita. D. Trumpo veiklą „Spinter tyrimų“ apklausoje teigiamai įvertino vos 5,9 proc., greičiau teigiamai – 17,5 proc. Itin ryškus skeptikų procentas – greičiau neigimai JAV prezidentą vertina 38,3 proc. Lietuvos gyventojų, neigiamai – 20,2 proc., dar 18,1 proc. nežinojo arba neatsakė.
„Kyla klausimas: kiek apklaustieji yra informuoti (žinantys) apie Trumpo politiką? Didelė dalis, matyt, reaguoja į tai, kaip jis piešiamas žiniasklaidos, koks jo įvaizdis Lietuvoje.
Man rodos, kad bendrai jis nėra labai geras (nebent A. Bačiulio komentaruose). Tai, ko gero, ir nulemia neigiamus vertinimus. Gali būti, kad vyresnio amžiaus žmonės ir jaunimas neigiamai vertina dėl skirtingų priežasčių, bet bendrai greičiausiai tiek vieni, tiek kiti žiūri į formą“, – tikino M. Šešelgytė, kuriai antrinęs T. Janeliūnas taip pat kėlė hipotezę, kad, pavyzdžiui, jaunesni žmonės turi platesnį informacijos lauką ir jame nemažai vietos užima liberalūs, kairieji, europietiški šaltiniai. M. Šešelgytės teigimu, D. Trumpas „Lietuvai nieko blogo nepadarė, kad jį reikėtų blogai vertinti“. Su ja neakivaizdžiai sutiko ir pats A. Bačiulis, jis įprastai sau rėžė be užuolankų.
„Viskas paprasta: mes matome pastarųjų trejų metų antiamerikietiškos propagandos srauto rezultatą, kurį skleidžia beveik visi Lietuvos žiniasklaidos kanalai. Padėkokime Pugačiauskui, Gritėnui, Garbačiauskaitei ir Katkui“, – DELFI sakė A. Bačiulis. Perklaustas, nejaugi neįžvelgia jokių kitokių priežasčių, ypač turint omeny paties D. Trumpo asmenį, pareiškimus, apžvalgininkas laikėsi savo.
„O iš kur žmonės žino, kokie tie jo pareiškimai? Jie girdėjo tik tai, ką per „Panoramą“ sako Pugačiauskas, Kojala, Katkus ir Gritėnas, – na, gerai, jis pastaruoju metu daugiau tyli. Bet anksčiau reiškėsi. Žmonės mato Trumpą per antiamerikietiškos propagandos akinius. Propaganda prieš Trumpą yra propaganda prieš Ameriką“, – tikino A. Bačiulis. Netgi sutikęs, kad dauguma lietuvių skiria pačias JAV, kurias itin remia, nuo šios šalies prezidento, kurio nemėgsta, jis tikino, kad didelio skirtumo čia nėra, ypač žiūrint į netolimą ateitį, kai D. Trumpas gali būti perrinktas.
„Šiandien įkalė į galvas, kad blogas Trumpas, o toliau?“ – svarstė A. Bačiulis, tikindamas, jog lietuvių nuostata, esą „blogas Trumpas ir gera Amerika“ gali neišsilaikyti, mat vėliau, jei D. Trumpas bus perrinktas antrai 4 metų kadencijai, prasidės aiškinimai, esą „Amerika bloga, nes remia Trumpą“.
Kur auga palaikymas ir tikėjimas NATO
Vis dėlto bent jau kol kas lietuviai nuo paramos amerikiečiams ir bendrai NATO nusisukti, regis, nežada. Bent jau tai rodo ne tik „Spinter tyrimų“ apklausos rezultatai, bet ir kitos, pasaulyje pripažintos tyrimų bendrovės „PEW Research Center“ apklausos duomenys.
Iš visų rodiklių matyti, kad Lietuva stovi aukštai. Pavyzdžiui, Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 proc., o tuo metu Vokietijoje ir Prancūzijoje užfiksuotas nuosmukis – šiose šalyse pasitikėjimas NATO smuko atitinkamai nuo 73 proc. iki 57 proc. bei nuo 71 proc. iki 49 proc.
Lietuva patenka ir į kitą ryžtingiausiai NATO atžvilgiu nusiteikusių šalių penketuką: „Pew Research Center“ duomenimis, jei būtų užpulta kaimyninė NATO valstybė, tik olandai (62 proc. už, 32 proc. prieš), amerikiečiai (60 proc. už, 29 proc. prieš), kanadiečiai (56 proc. už, 38 proc. prieš), britai (55 proc. už, 41 proc. prieš) ir lietuviai (51 proc. už, 34 proc. prieš) mano, kad jų šalis turėtų naudoti karinę jėgą. Mažiausiai norinčiųjų yra Bulgarijoje (69 proc. prieš), Italijoje (66 proc. prieš) Graikijoje (63 proc. prieš) ir Turkijoje (55 proc. prieš). Pastarosios dvi šalys lieka skeptiškiausiai nusiteikusios NATO atžvilgiu – palankiai Aljansą vertina vos 21 proc. turkų ir 37 proc. graikų.
T. Janeliūno vertinimu, šią PEW apklausą galima sieti ir su „Spinter tyrimų“ užfiksuotais atsakymais Artimųjų Rytų klausimu.
„NATO šalies užpuolimą lietuviai vertintų kaip grėsmę visai NATO ir labai nesunku būtų susitapatinti su užpuolimo auka. Tačiau Artimųjų Rytų kovos, Iranas, Afganistanas neretai vertinami kaip „ne mūsų“ karai“, – pažymėjo ekspertas.
Kita vertus, Nyderlandai, anot M. Šešelgytės, nors ir nedidelė, bet gana militaristinė, proamerikietiška ir NATO tradiciškai palanki šalis, viena Aljanso steigėjų, suvokia, kad reikia vieni kitiems padėti.
Tai yra strateginės kultūros dalis – olandai neturi posovietinio mąstymo, noriai imasi iniciatyvos (Nyderlandų kuopa dislokuota Lietuvoje esančiame daugiašaliame NATO batalione), jie yra individualistai. Be to, Nyderlandai dar nepamiršo virš Rytų Ukrainos 2014 m. numušto keleivinio lėktuvo – per šią katastrofą žuvo 298 žmonės, iš jų – 193 Nyderlandų piliečiai. Tyrėjai jau nustatė, kad už šią katastrofą atsakingi Rusijos kariškiai ir jų remiami separatistai.
A. Bačiulio teigimu, Nyderlandų palaikymas NATO susijęs ir su jų mentaliteto bei istorinėmis aplinkybėmis, mat olandai – pirklių tauta, jie pasirašė kolektyvinės gynybos sutartį ir laikosi įsipareigojimų.
„Mums tai sunkiai suprantama, pas mus, atvirkščiai, – paimt pinigus ir nieko nedaryt“, – įgėlė A. Bačiulis.