Ji laidoje sakė, kad itin svarbi aplinkybė – kur ir kada vyko darbo vakarėlis.
„Jeigu vakarėlis vyko savaitgalį darbuotojas turi teisę rinktis, ar dalyvauti jame. Jeigu nenori, gali į jį nevykti. Jeigu vakarėlio metu, kuris vyksta savaitgalį, įvyko kokia trauma, tai tokiu atveju taikomos bendrosios taisyklės – už savo elgesį atsako pats darbuotojas.
Bet jeigu vyksta vakarėlis darbo metu, dažniausiai praktikoje taip ir būna, kad pritrauktų darbuotojus, tai tokiu atveju, jeigu jau įvyktų kažkokia nelaimė, tai būtų traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas darbo metu“, – kalbėjo E. Šiugždinytė.
Pašnekovė tvirtino, kad nepaisant to, jog tai vadinama „darbo vakarėliu“, jeigu jis vyksta po nustatytų darbo valandų, už savo elgesį vėl atsako pats darbuotojas ir įvykus nelaimei, išmokama standartinė ligos išmoka.
„Kuri siekia 62,06 procento išmokos darbuotojo kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio“, – sakė ji.
Tačiau jeigu nelaimė atsitinka vakarėlio metu, kuris vyksta darbo valandomis, tai yra traktuojama kaip nelaimė darbe.
„Tai darbuotojas jau gauna didesnę išmoką. Ji siekia didesnius skaičius – 77,58 procento. Tai šiuo atveju darbuotojas jau gauna daugiau“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja ir mediatorė E. Šiugždinytė.
Darbo vakarėliai dažnai neatsiejami ir nuo alkoholinių gėrimų. Šiuo atveju pašnekovė ragino darbdavius apsibrėžti aiškias taisykles ir su jomis supažindinti ir darbuotojus.
„Darbdaviui galbūt verta pačiam prisiimti atsakomybę, kad tame vakarėlyje nebūtų vartojamas alkoholio. Ypač, jeigu jis yra darbo vietoje. Nes jeigu darbuotojai yra ten, kur dirba, gali atsitikti kažkokia nelaimė. To reikėtų išvengti apsibrėžiant visas taisykles“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji teigė, jog į teisininkus kreipiasi žmonės, klausdami, ar gali neiti į ne darbo metu organizuojama vakarėlį.
„Jeigu vakarėlis vyksta darbo metu, tai, deja, dalyvauti jame reikia. Bet jeigu jis vyksta savaitgalį, tai kiekvienas gali pasirinkti – jame dalyvausime, ar ne. Niekas negali versti“, – pabrėžė E. Šiugždinytė.
Paklausta, ką patartų darbuotojams, pašnekovė ragino elgtis atsakingai.
„Kaip yra juokaujama, jeigu vyksta darbo vakarėlis, tai geriausia 11 valandą vakaro eiti namo. Galbūt toks patarimas ir būtų“, – sakė ji.
Vaikų priežiūra
Šventės bus minimos ne tik darbo vakarėliuose, bet ir namuose. Pasak Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės, advokato padėjėjos ir mediatorės E. Šiugždinytės, įstatymai niekaip neapibrėžia alkoholio vartojimo, kai šalia yra mažamečių vaikų.
„0 promilių taisyklės nėra. Vadinasi, galima šiek tiek išgerti alkoholio prie vaikų. Svarbu tai, kad vaikai būtų užtikrinti, jog jeigu jiems reikės pagalbos, jog būtų bent vienas suaugęs asmuo, kuris galėtų ją suteikti. Aplinka vaikui turi būti saugi, kad vaikas gerai jaustųsi ir nejaustų jokio streso. Pagurkšnoti vyno taurę vieną kitą tikrai galima. Ir tikrai tokiu atveju vaikams žalos jokios nebus“, – sakė E. Šiugždinytė.
Kartu pašnekovė priminė, jog vaikai nuo 12 metų gali būti vieni namuose.
„Bet tik trumpą laikotarpį, tėvai neturėtų palikti per naktį – iki pusvalandžio, iki valandos. Bet kiekvienas iš tėvų supranta, kiek vaikas yra savarankiškas, kiek jis gali pabūti. Galbūt vaikui galima palikti ir kažkokius duomenis – kam galėtų paskambinti, jeigu įvyktų kokia nelaimė, ar kiltų kokių nors klausimų“, – laidoje „Delfi diena“ sakė Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja ir mediatorė E. Šiugždinytė.
