Šiuos jo žodžius, kuriuos jis pasakė Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai, pastarasis perdavė ES pareigūnams, o galiausiai juos pacitavo Vokietijos leidinys „Suddeutsche Zeitung“.
Kitų žiniasklaidos priemonių atstovai kreipėsi į Briuselį, Kijevą ir Maskvą, reikalaudami patvirtinti, kad V. Putinas tikrai išsakė tokius grasinimus, tačiau oficialūs šalių atstovai tai komentuoti atsisakė.
„EUobserver“ paklausė trijų Rusijos analitikų – Pavelo Bajevo, Pavelo Podvigo ir Igorio Sutiagino, ar V. Putinas gali ryžtis tokiam žingsniui. Trumpas jų atsakymas yra „Ne“.
Jų manymu, labiau realybę atitinka hibridinio karo grėsmė – ekonominė prievarta, politinė ardomoji veikla ir slapti kariniai veiksmai – prieš Baltijos valstybes, siekiant suskaldyti NATO, šiai nepriimant vieningo sprendimo dėl reagavimo strategijos. O išsamus analitikų atsakymas nušviečia galių pusiausvyrą Europoje ir atskleidžia karo Ukrainoje psichologinį pagrindą.
P. Bajevas anksčiau dirbo Rusijos gynybos ministerijos tyrimų institute, o dabar dirba Oslo taikos tyrimų institute (PRIO). P. Podvigas dėstė Maskvos fizikos ir technologijų institute, o šiuo metu dirba Jungtinių Tautų Nusiginklavimo tyrimo institute Ženevoje. Igoris Sutiaginas dirbo Rusijos mokslų akademijoje Maskvoje, vėliau buvo suimtas už šnipinėjimą, o 2010 m. Rusijai ir JAV keičiantis šnipais, jis buvo išsiųstas į Jungtinę Karalystę. Šiuo metu jis dirba Londone įsikūrusiame analitiniame centre RUSI.
Penktojo straipsnio patikra
Savo ruožtu, JAV prezidentas Barackas Obama neseniai apsilankė Taline ir Varšuvoje ir užtikrino, kad Rusijai nusprendus pulti, minėtos šalys neturi abejoti NATO penktajame straipsnyje nurodytu kolektyvinės gynybos principu.
Analitikų manymu, jei penktojo straipsnio nuostatos negaliotų, Baltijos valstybės dėl savo geografinės padėties – buvimo prie pat Rusijos – liktų neapginamos.
Tačiau Bukarešto ir Varšuvos perspektyvos kitokios. „Bukarešto okupacija realybėje nėra tikėtina, nes tam, kad jį užimtų, Rusijos kariuomenė turėtų įveikti didžiulę teritoriją, o tai techniškai neįmanoma“, – pasakė P. Bajevas.
„Norėdama pasiekti Bukareštą, Rusija turėtų įvykdyti didelio masto jūrų desanto išlaipinimą, o tokių galimybių ji neturi“, – pridūrė I. Sutiaginas.
Jo teigimu, Varšuva yra pažeidžiamesnė.
Rusijos tankai ir pėstininkai galėtų užpulti Lenkiją iš Baltarusijos, o raketas „Iskander“ į Lenkijos miestus Rusija galėtų paleisti iš Kaliningrado. Be to, Rusija galėtų dislokuoti specialiąsias pajėgas Lenkijos sostinėje.
Tačiau net ir tokiu atveju Rusijos sausumos pajėgos ir lėktuvai būtų toli nuo savo bazių, tad būtų sudėtinga jiems užtikrinti maršrutus pasipildyti kuro, maisto, amunicijos ir kitas atsargas.
„Gal Rusijos pajėgos ir galėtų pasiekti Varšuvą, bet ką jos darytų po to?“ – klausia I. Sutiaginas.
P. Bajevas V. Putino grasinimus vertina dar skeptiškiau.
Jo teigimu, kitaip nei Šaltojo karo metu, dabar Rusijos kariuomenė nėra nuolat pasirengusi didelio masto užpuolimui. „Kariuomenėje nėra galiojančio mobilizacijos įprastam karui mechanizmo, tad net ir Varšuva, vargu, ar yra Rusijos jėgoms.“
O užimti Kijevą, I, Sutiagino ir P. Bajevo manymu, Rusija yra pajėgi. P. Bajevas pabrėžė, kad Rusijos invazija į Krymą ir Rytų Ukrainą sukėlė tokius neigiamus jausmus, kad ji dabar patiria visuotinį pasipriešinimą.
„Nemanau, kad Rusijos karininkai labai apsidžiaugtų tokiais įsakymais... Jie jau dabar jaučiasi išduoti, nes Rusija atsisakė išduoti leidimą tinkamai palaidoti karius, žuvusius Rytų Ukrainoje.“
O jei B. Obamos veiksmai bus tokie pat ryžtingi kaip žodžiai, V. Putino grasinimai dar mažiau atitinka realybę.
I Sutiagino teigimu, vos tik Rusija peržengs penktojo straipsnio ginamą teritoriją, NATO lėktuvai gali jai padaryti didžiulių nuostolių: „Neturėdama pranašumo ore, ji neturi jokių galimybių laimėti konfliktą.“
Jis pridūrė: „NATO sausumos pajėgų Europoje ir Rusijos pajėgų santykis yra 4:1, net skaičiuojant Rusijos Azijos pajėgas. O jų neskaičiuojant, santykis yra 7:1.“
P. Bajevas pabrėžė, kad Rusija neturi galimybių apsiginti nuo NATO tolimojo nuotolio ypač taiklių ginklų, tokių kaip įprastinės sparnuotosios raketos. I Sutiaginas pridūrė, kad V. Putinas gali galvoti, jog NATO nesitaikys į Rusijos teritoriją, tačiau „jis tuo negali būti tikras“.
Atominis eskalavimas yra neįsivaizduojamas
Anot P. Bajevo, atominis eskalavimas yra „pačiame tolimiausiame neįsivaizduojamumo kampe; egzistuoja nuo seno nusistovėję tabu ir jie nepriklauso nuo to, koks nestabilus gali būti vadovas“, - įsitikinęs P. Bejevas.
„Karybos doktrinoje teigiama, kad Rusija gali panaudoti atominį ginklą tik tuo atveju, jei Rusijos valstybei būtų keliamas egzistencinis pavojus“, - kalbėjo jis.
„Pavyzdžiui, jei Rusijos pajėgoms grėstų pralaimėjimas, tada galėtų būti panaudotas atominis ginklas prieš izoliuotą jūroje esančią salą. Logika ta, kad, jei panaudojamas atominis ginklas, net ir nesuduodant smūgio priešo pajėgoms, parodoma, kad bus panaudotos bet kokios priemonės, būtinos agresijos sustabdymui“, - sakė P. Podvigas.
Savo ruožtu Rusija nuo Ukrainos konflikto pradžios atliko du bandomuosius strateginių branduolinių raketų su neužtaisytomis galvutėmis paleidimus. Taip pat šių metų spalio ir lapkričio mėn. Rusija ketina išbandyti dar dvi tarpkontinentines balistines raketas (ICBM), kuriomis įmanoma smogti JAV.
Tačiau, anot P. Podvigo, šie bandymai neturi nieko bendra su konfrontacija Ukrainoje. Jo teigimu, skirtingai nuo Rusijos takinio arsenalo, kuris yra savotiška „juodoji bedugnė“, vertinant prieigą prie atvirų informacijos šaltinių, ICMB raketos kontroliuojamos tarptautinių sutarčių. Bandymai – tai normali karinė praktika, o NATO valstybės yra informuojamos apie juos prieš keletą mėnesių.
„Kalbėdamasis su žmonėmis abejose barikadų pusėse nepamačiau jokio pernelyg didelio susirūpinimo šia branduoline Ukrainos konflikto dimensija“, - pastebi P. Podvigas.
Daugelis Rusijos turimų ICBM raketų pagamintos dar XX a. devintajame dešimtmetyje, o kovinių galvučių yra daug mažiau nei Šaltojo karo metais. Tačiau P. Podvigas taip pat įsitikinęs, kad Rusija pastaraisiais metais patobulino savo pajėgumus.
„Rusijos atominė galia yra tinkamos būklės. Nėra priežasčių manyti, kad Rusija negalėtų suduoti labai rimto strateginio smūgio“, - patikino jis.
Jei V. Putino teiginys dėl Varšuvos ir Bukarešto nėra teisingas, kodėl gi jis taip pasakė?
Anot P. Bajevo, grasinimas karu gali suerzinti „netikrus generolus“, nes tikrieji generolai žino, kad šie grasinimai nėra įtikinami. Jis linkęs manyti, kad V. Putiną gali būti apsėdusi iškreipta idėja dėl jo paties pajėgumų. „Jis gyvena Kremliuje, kur viskas yra tiksliai organizuojama taip, kaip reikia jam, niekas nesiginčija su jo nuomone“, - patikino P. Bajevas. „Taip, prezidente, žinoma, mes galime tai padaryti – taip jam yra sakoma“, - įsitikinęs P. Bajevas.
Tačiau, anot P. Bejevo, vakarų ir Rusijos kariuomenių vadai vieni kitus įvertina aiškiau nei Šaltojo karo metais, o, pavyzdžiui, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nėra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) ir JAV dėl situacijos Ukrainoje sudarytus juoduosius sąrašus.
„JAV kariuomenės vadas Chuckas Hagelis asmeniškai reguliariai kalbasi su S. Šoigu“, - sakė P. Bajevas.
„Labai sudėtinga žinoti, kas vyksta V. Putino galvoje, tačiau vertinu jo teiginį kaip retorinę figūrą“, - mano jis.
„Jis mėgina kurti pasirengusio rizikuoti žmogaus įvaizdį, o Vakarai rizikuoti nepasirengę“, - įsitikinęs P. Bajevas. „Atrodo, kad šis blefas veikia. Niekas to nenori.“
„Akivaizdu, kad Vakarams labai rūpi ginklų tiekimas į Ukrainą iš dalies todėl, nes, mano manymu, niekas nenorės judėti konfliktą galinčia eskaluoti kryptimi“, - patikino P. Bajevas.