Ekspertas teigė, kad galima pradėti galvoti apie karantino švelninimą, bet ne konkrečių priemonių atlaisvinimą.
„Manau, kad laikas pradėti apie tai galvoti. Ekspertų taryba prie Vyriausybės yra parengusi karantino scenarijų planą, kad mes galėtume įsivaizduoti, ko galima laukti. Tas svarstymas pastoviai vyksta ir vyks. Tik klausimas, ar mes pasiekėme tokį etapą, kai galime mažinti apribojimus. Manau, kad tikrai ne“, – tikino jis.
Profesorius M. Stankūnas teigė, kad sergamumo rodikliai teikia vilties.
„Tas posūkio taškas yra tikrai labai gražus. Prieš Kalėdas fiksavome po beveik 4 tūkstančius atvejų kiekvieną dieną, teigiamų testų dalis siekė vos ne 25 procentus. Ta dalis yra sumažėjusi, dabar net 15 nesiekia. Fiksuojame atvejų mažiau nei pusantro tūkstanto. Tai tikrai įspūdingi skaičiai, tai tikrai geroji naujiena“, – sakė laidos pašnekovas.
LSMU profesorius aiškino, kad matomi geri ženklai, bet situacija dar nėra pasikeitusi. Šiek tiek atsipalaidavo ir gydymo įstaigos, tačiau to nepakanka karantino švelnėjimui.
M. Stankūnas ragino prisiminti rugsėjo mėnesį, kai naujų atvejų skaičiai nesiekė net ir 100.
„Situacija tikrai geresnė, nei buvo, tendencijos yra viltingos. Bet situacija dar pakankamai prasta, kad galėtume kalbėti apie kažkokius esminius atlaisvinimus“, – aiškino jis.
Paprašytas įvardinti, kokio esminio užmojo dabar yra siekiama apribojimais, M. Stankūnas teigė, kad efektyvaus pandemijos valdymo.
„Ir tada reikėtų tuos atlaisvinimus įvesti“, – Žinių radijo laidoje sakė LSMU profesorius.
Judėjimo ribojimai tarp savivaldybių Vyriausybės po švenčių buvo pratęsti iki sausio 31 dienos, sekmadienį, sausio 17 dieną šį apribojimą žadama įvertinti iš naujo, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją.
M. Stankūnas pabrėžė, jog ši priemonė veikia.
„Kol kas skaičių, kurie pasakytų, kiek šitas veikia, neturiu. Bet jei kalbėtume apie judėjimo apribojimus, studijų labai daug yra, kurios parodo tiesų ryšį tarp judėjimo apribojimų ir atvejų mažėjimą. (…) Problema yra mūsų kontaktai ir žmonių susitikimai. Todėl yra labai svarbu juos riboti, kad jo neplatintume“, – priminė jis.
Priemonės koreguotos gali būti artimiausiu metu
Tikėtina, kad pirmadienį Vyriausybė rinksis persvarstyti dabartinius karantino ribojimus. M. Stankūnas teigė, kad kai kurios priemonės gali būti pakoreguotos „artimiausiu metu“.
„Mes manome, kad tam tikri griežtinimai ir priemonės galėtų būti pakoreguotos jau artimiausiu metu. Tos, kurios sukelia mažiausią riziką, kurios yra būtinos. Kad ir tas žmonių bendravimas, buvome jau apsvarstę ir pristatę palaikymo burbulų idėją. Nes tikrai yra vienišų žmonių“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tokios karantino korekcijos galėtų įsigalioti nuo vasario 1–osios dienos, M. Stankūnas teigė, kad gal ir anksčiau.
„Bet kalbant apie rimtesnes atlaisvinimo priemones, tą reikėtų jas į vasario mėnesį nukelti“, – sakė M. Stankūnas.
Atlaisvinimų nežada
Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė antrino M. Stankūno išsakytai pozicijai, kad laisvininams dar ansktoka.
Pirmadienį Vyriausybė svarstys galimus karantino pokyčius. Tačiau daug vilties dėl ribojimų atlaisvinimo ji nežada.
„Bus svarstomi tolesni planai dėl karantino sąlygų. Ar galima jas atlaisvinti, ar ne. Bet turėčiau nuvilti, kad kol kas, kad ir matome labai nedidelius gerėjimo rezultatus, kad gal pavyko su pandemija tvarkytis. (…) Nuo pirmadienio ko gero situacija nesikeis. Bet kai pirmadienį gausime ekspertų tarybos išsamią analizę, tada ir galėsime pasakyti, kada bus galimas kitas situacijos persvarstymas“, – teigė Ž. Gudlevičienė.
Ji teigė, kad prioritetas dabar teikiamas švietimo įstaigoms.
„O kad švietimas yra prioritetas, irgi negaliu paneigti. Apie tai yra kalbama. Kadangi tai būtų labiausiai galbūt nukentėjusi grupė. Tai švietimas eina į prioritetines sritis“, – Žinių radijo laidoje sakė Ž. Gudlevičienė.
Gąsdina ne tik „britiškoji“ mutacija
LSMU profesorius laidoje taip pat teigė, jog didelį nerimą kelia ne tik „britiškoji“ viruso mutacija.
„Bet pasaulis dar labiau pergyvena dėl iš Pietų Afrikos kilusios atmainos. Tos atmainos yra neraminančios, jos artėjančios“, – aiškino M. Stankūnas.
Pietų Afrikos atmaina gana panaši į „britiškąją“, ji labiau užkrečiama. Iki galo dar nėra atsakyta, kiek stipriai veiktų vakcina šiai mutacijai.
„Kol kas užtikrinti ir sakyti, kad tikrai taip nėra, tikrai negalime“, – sakė profesorius.
Kembridžo universiteto mokslininkė, virusologė Ingrida Olendraitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ taip pat aptarė ir dabar daug nerimą keliančias paplitusias koronaviruso atmainas.
„Gerai, kad tos vakcinos jau yra. Ir kad dabar jau dalį spėsime suskiepyti iki tų naujų atmainų atėjimo. Tas truputį ramina, bet galima tikėtis dar didesnių skaičių išaugimų per artimiausius mėnesius. Nes mes turime lengviau plintantį virusą“, – sakė I. Olendraitė.
Ji teigė, kad tam tikruose Anglijos regionuose sergamumo rodikliai, užfiksavus naujos atmainos virusą ir didelį jo plitimą, šovė į viršų.
„Reikia suprasti, kad kuo daugiau užsikrečia, tuo daugiau numiršta“, – sakė virusologė.
„Pagreitėjimas viruso užsikrėtimų atvejų yra problematinis, bet nors jis nėra labiau mirtingas, mes apkrauname visą sveikatos apsaugos sistemą“, – teigė ji.
„Dar nerimą kelia, kad tiek Brazilijoje rastoje atmainoje, tiek Didžiosios Britanijos atmainoje, jos turi visą puokštę įvairių mutacijų. (…) Viena iš visos tos puokštės mutacijų yra tokia, kad gali būti, jog nelabai gerai imunitetas veiks prieš ją. Gerai būtų, kad dabar neįsivežtume, nepasidalintume jos“, – sakė I. Olendraitė.
Virusologė teigė, kad pasaulyje yra užfiksuota apie 800 koronaviruso atmainų.
Žinią dėl vakcinų skaičiaus sumažėjimą sutiko liūdnai
COVID–19 vakcinos gamintojai „BioNTech“ ir „Pfizer“ perpus sumažino artimiausias keturias savaites planuojamą pristatyti vakcinos dozių skaičių.
Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, vėlų ketvirtadienio vakarą bendrovės informavo, kad artimiausias keturias savaites bus pristatytos ne 108 810 vakcinos dozės, o 54 405.
M. Stankūnas laidoje teigė, kad žinia labai prasta.
„Aišku, kad labai nekokios žinios. Nes kuo mes daugiau paskiepijame žmonių, kuo greičiau žmonių grupę apsaugotą sukuriame, tas skaičiaus sumažinimas yra toks nuviliantis. Tai tikrai nusiminiau, gavęs tą žinutę. Nes visos tos karantino priemonės taikomos, kad mes laimėtume laiko ir išgelbėtume laiko, bet tikrasis sprendimas yra vakcina“, – Žinių radijo laidoje sakė M. Stankūnas.
