Atrodo, kad kone visi pasaulio žmonės dėl šios istorijos tiesiog pamišę – išleista ne viena knygos turinį atspindinti apatinių, sekso žaisliukų serija. Prekybininkai teigia, jog pasirodžius knygoms, pagerėjo ir prekyba lipniomis juostomis, kabeliais ir virvėmis (pagrindinis knygos herojus šiuos daiktus naudojo savo seksualiniams poreikiams tenkinti). Nebijantiems iššūkių organizuojamos net atostogos „50 pilkų atspalvių“ tematika, o praėjusiais metais vykdytos apklausos metu paaiškėjo, kad net 44 proc. moterų mieliau skaito šią knygą nei iš tiesų mylisi su savo vyrais.
Nors tai tikrai ne pirma tokio turinio knyga, pasirodžiusi Lietuvoje, „50 pilkų atspalvių“ populiarumas pranoko net leidėjų lūkesčius. Į ryt pristatomą filmą taip pat išpirkti kone visi bilietai. Kyla natūralus klausimas – kas nutiko? Ar lietuviams paprasto sekso nebeužtenka?
Moterys svajoja apie prievartą
Psichoterapijos ir lytinių sutrikimų klinikos vadovas, seksologas Vitalijus Žukas patikino, kad kaip ir panašių romanų, taip ir panašių atgarsių apie juos buvo daugybė.
„Tokie romanai kuria seksualinę įtampą, parodo nerealizuotus troškimus, neįgyvendintas seksualines fantazijas. Vaizdai, erotinis knygos turinys sumažina gėdos jausmo barjerus, todėl žiūrovas ar skaitytojas susitapatina su veikėjais – tai jaudina. Be to, labai dažnai tai veikia kaip dirgikliai – paleidžiamas impulsas bet kokiai seksualinei veiklai, ypač moterų masturbacijai. Kodėl būtent moterų? Todėl, kad jos dažniau skaito tokias knygas, kaip ir dažniau slepia savo seksualines fantazijas. Vienos dažniausių – apie prievartą“, – pastebi jis.
Anot V. Žuko, analizuojant moterims skirtus meilės romanus pastebėta, kad maždaug 50 proc. atveju pagrindinės herojės patiria seksualinę prievartą. Pagrindinis herojus vyras dažnai smurtauja, būna grubus, tačiau galiausiai moteris pažadina jo meilę ir knyga baigiasi laimingai.
„Prievartos fantazijų ištakos slypi vaikystėje. Tokios mergaitės tiesiog jautėsi vienišos, tad vyro prievartą jos traktuoja kaip itin stiprių jausmų išraišką. Taip pat įrodyta, kad kuo labiau moteris nepasitiki savimi, savo kūnu (o tokių yra labai daug), tuo greičiau ir dažniau jai gimsta fantazijos apie patiriamą prievartą“, – sako jis.
Lietuvai mylisi vis mažiau
V. Žukas tikino pastebėjęs, kad lietuviai mylisi vis mažiau. Anot jo, priežasčių tam yra nemažai.
„Dažnai poros seksualinis repertuaras tiesiog išsenka. Be to, neretai nerealizuojamos ir erotinės partnerių fantazijos, nes tiesiog nedrąsu apie jas papasakoti vienas kitam. Kita svarbi priežastis, kuri atsiranda po 2-3 metų gyvenimo kartu, ta, kad tikslas tarsi yra pasiektas – turiu norimą partnerį, tad seksualinė įtampa pradeda slopti, o jai pažadinti reikia naujų dirgiklių. Būtent jais gali tapti ne tik nauji partneriai, bet ir sublimacija erotiniais skaitalais ar renginiais“, – pastebi jis.
V. Žukas patikino neseniai lankęsis Danijoje, kur pranešimą skaičiusi specialistė iš Italijos pateikė duomenis, kad masturbuojasi apie 50 proc. ištekėjusių moterų.
Siekia pasitenkinti, nes taiso vaikystės klaidas
Anot jo, tiek lietuviams, tiek vakariečiams galioja tie patys psichologiniai dėsningumai. Visų jų esmė – sugrįžti į prarastąjį rojų gimdoje ir žindymo metu.
„Kai vaikas gauna motinos pieno, jaučiasi labai panašiai kaip lytinį pasitenkinimą patyręs suaugęs. Visa lyčių kelionė per gyvenimą yra skirta surasti prarastąjį rojų gimdoje ir patirti čiulpiant krūtį negautą seksualinį pasitenkinimą. To įrodymas yra oralinis seksas, kuris – labai mėgstamas. Deja, realybė yra kitokia. Visiškai patenkinti šių lūkesčių negalima, tad atsiranda nesąmoningas noras ieškoti kažko stebuklingo: romanų, kitų partnerių. Tačiau tai yra tik iliuzija, kuri po kelerių metų tiesiog subliūkšta – taip ir sukasi gyvenimo karuselė, beieškant to vienintelio“, – atsiduso seksologas.
Anot jo, išskirti ribą, kur baigiasi normalus ir prasideda šokiruojantis seksas – neįmanoma. Tą diktuoja abiejų partnerių norai. Jei vienoks elgesys daugumai atrodo nenormalus ar amoralus, tai dar nereiškia, kad tam tikroms poroms jis negali būti įprastu seksualiniu repertuaru.
Neskiriame, kas – tikra, o kas – ne
Savo ruožtu psichologas Tomas Lagūnavičius mano, kad erotiniai romanai yra populiarūs, nes žmonės juos skaitydami patiria pasitenkinimą – pasąmonė tiesiog nesupranta, kad tai yra netikra.
Pasak jo, taip yra todėl, kad 4 milijonus metų, kai vystėsi žmogus, nebuvo dirbtinos realybės.
„Mūsų sąmonė praktiškai nekontroliuoja to, kas vyksta pasąmonėje. Tyrimai rodo, kad tik po kelintos sekundės dalies sąmonė supranta tai, kas yra dominuojanti dalis. Todėl, pavyzdžiui, kai žiūri erotinį filmą, pasąmonė reaguoja į tai kaip į tikrą dalyką. Nors vėliau tu supranti, kad tai yra netikra, pasitenkinimas jau būna atėjęs“, – aiškino jis.
„Menai yra dviejų rūšių. Vieni jų gydo nuo depresijos – tai visi romanai, meilės istorijos, kur gražu ir gerai. Antra, siaubo ir fantastiniai filmai – juos mėgsta žmonės, kuriems reikia kažkokių patvirtinimų jų mintims, jie taip gydosi nuo maniakalinio srauto. Žmogus iš tiesų neskiria išsigalvojimų nuo realybės – jis gali patirti teigiamas emocijas ir skaitydamas knyga ar žiūrėdamas filmą. Taigi jei realiame jo gyvenime ne viskas gerai, galime pasakyti simboliškai, 50 pilkų atspalvių, bet jie vis tiek visi pilki, tu nori daryti kažką ypatingo, kad išsiskirtų laimės hormonai“, – erotinių romanų populiarumą aiškino jis.
Valdingų vyrų ieško silpnos moterys
T. Lagūnavičius pastebėjo, kad visais laikais vyras turėjo būti didelis ir baisus. Jis turėjo apginti moterį, jai padėti.
„Pasąmonėje tas poreikis yra ir ši knyga, filmas tą poreikį patenkina. Aišku, mūsų sąmonė, demokratija, visos kitos ideologijos neigia šį dalyką, tačiau tai nereiškia, kad toks poreikis išnyko. Galime remtis apklausomis. Ko moterys laukia iš šeimyninio gyvenimo? Visų pirma, saugumo. Kas gali tai užtikrinti? Didelis, galingas, įtakingas ir gauruotas vyras. Yra keturi dalykai, kurių moterys nori: jei ji pati neturi aukšto socialinio statuso, tai jai reikia tokį statusą turinčio vyro, vadovo, antra – prestižo, trečia – pinigų, ketvirta – pagrindinis knygos herojus yra pakankamai išsilavinę, subtilus seksualiniuose žaidimuose. Viskas. Jis yra dominuojantis patinas, o tai yra kiekvienos normalios moters svajonė“, – pastebėjo jis.
Tiesa, pasak T. Lagūnavičiaus, kai moteris pati pasiekia aukštą socialinį statusą, ji pradeda svajoti apie kitokį vyrą – paklusnų, moterišką, pasidalijantį darbą namuose. Jai pačiai reikia daryti karjerą, tad ji ieško tokio asmens, kuris jai netrukdytų, padėtų.
„Atkreipkite dėmesį, pornografija, seksualiniai žaidimai palaiko tą patiną, o arthauziniai filmai, knygos, palaiko moteriškus vyrus. Ir tokį, ir tokį vyrą galima suformuoti nuo pat mažens, nes socialinis poveikis charakteriui yra pakankamai svarbus, veikia ne tik biologija“, – patikino jis.
T. Lagūnavičius taip pat priminė, kad visa „50 pilkų atspalvių“ istorija – komercinis projektas.
„Tam, kad jis būtų populiarus, reikia daryti tai, ko nedaro kiti. Tuomet ir žiniasklaida tokias istorijas viešina, ir žmonės knygas perka ar filmus žiūri. Tai – klasikinė manipuliacija, kurioje dalyvauja ir lietuviai, ir asmenys iš kitų pasaulio šalių“, – patikino jis.
Teiraujamės Jūsų – skaitėte tiek kalbų sukėlusią knygą „50 pilkų atspalvių“? Planuojate apsilankyti jos ekranizacijoje? Pasidalinkite, ką galvojate apie dėmesio susilaukusį kūrinį ir milžinišką jo populiarumą.
Kviečiame paatvirauti– ar romane aprašomos scenos Jums priimtinos, ką manote apie išviešinimą to, apie ką dviese kalbama tik už uždarų durų? Ar, jūsų manymu, ši knygą nepropaguoja moters sudaiktinimo, kaip diskutuojama užsienio žiniasklaidoje?
Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „50“. Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau: