Susisiekėme su „Pastogės“ administracija, sutarėme laiką, kada su Raimundu galėsime atvykti ir išsiaiškinti šios istorijos detales. Raimundo šeimos socialinė darbuotoja Diana Skemundrienė „Pastogės“ pokalbių kambaryje atsakė į „Savaitraštis Kaunui“ klausimus.
– Kodėl nutrūko Raimundo pasimatymai su vaikais jūsų centre?
– Tėvų, iš kurių laikinai paimti vaikai, susitikimai „Pastogės“ pokalbių kambaryje vyksta tik išimtiniais atvejais: kai pasimatymus būtina stebėti arba kai nėra patogesnės vietos. Tėvas ar motina, iš kurių paimti vaikai, čia su atžalomis bendrauja vieni. Jei jų elgesys kelia įtarimų centro darbuotojams, pasimatymai vyksta stebint socialiniam darbuotojui.
Raimundo atveju buvo kilęs vienas incidentas: jis teigė, kad vaikai pas globėjus negali gyventi ir pateikė telefoninį pokalbį su savo dukra, kur jos tendencingai klausinėjo apie globėjus. Dėl smurtinio elgesio jam apriboti ir pasimatymai su žmona. Dėl šių priežasčių nusprendėme stebėti, kaip jis bendrauja su vaikais. Kadangi Raimundas su tuo nesutiko, susitikimai nebevyksta.
– Kokia situacija dabar?
– Su šeimomis, dėl kurių nėra priimta jokio teismo sprendimo, vyksta intensyvus darbas – stengiamės grąžinti vaiką į šeimą. Raimundo šeima „Pastogės“ darbuotojams žinoma nuo 2008 m., du vaikai jau yra paaugliai, kiti du paimti globoti 2014-ųjų lapkritį.
Sutartis dėl pasimatymų su vaikais sudaryta 2015 m., kai vaikai laikinai gyveno čia, „Pastogėje“. Prieš tai 5 metus stebėjome Raimundo šeimą. Skubotų sprendimų niekada nedarome. Po 4 mėnesių nuo globos pradžios priėmėme sprendimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo. Kai yra toks sprendimas, darbas dėl vaiko grąžinimo į šeimą intensyviai nebevyksta. Apribojus tėvų valdžią, laikini globėjai tampa nuolatiniais.
Raimundas niekada nesutiko bendradarbiauti su mumis, t. y. susigrąžinti vaikų. Jis neigė visas savo problemas ir laikė mus priešais. Jo žmona ir jis turi tokių pačių problemų. Nuo lapkričio iki liepos, kai vaikai buvo „Pastogėje“, jis su jais susitiko vos kelis kartus, nors nedirbo. Šios šeimos atžalų globos planas buvo peržiūrėtas rekordiškai daug kartų. Dabar dalis bylos dėl teisminio sprendimo perduota vaikų teisėms, kita dalis yra Kartų namuose, kur gyvena Raimundo žmona su jauniausiu sūnumi.
– Kas yra globos planas?
– Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš mūsų užsako darbo su šeima paslaugą. Sudaromas socialinis pagalbos šeimai planas, pagal kurį dirba socialinis darbuotojas. Vaiko teisių tarnybos atstovai, tėvai, globėjai ir socialiniai darbuotojai reguliariai peržiūri ir koreguoja šį planą. Jeigu reikia, gali dalyvauti ir policijos, darželio, mokyklos atstovai, kaimynai, giminės. Sprendžiama, kaip padėti šeimai ir užtikrinti vaiko poreikius, kol dirbama su tikrąja vaiko šeima. Remiantis valstybės politika, prioritetas yra šeima ir vaiko išsaugojimas joje. Jei nėra šeimos, vaikai, kol jiems ieškoma globėjų, gyvena krizių centruose ir globos namuose.
Skirtingos mūsų tarnybos dirba su vaiku, vaiko tėvais ir vaiko globėjais. Taikyti sutuoktinius – ne mūsų reikalas, mes negalime spręsti šeimos tarpusavio santykių, nesame psichoterapeutai. Jei yra rimtų problemų su vaikais, mūsų užduotis – padėti jiems. Mes padedame šeimai šalinti problemas, dėl kurių vaikas pateko į laikinąją globą.
– Ar yra vilčių Raimundui pačiam auginti vaikus?
– Žmogus turi stengtis susigrąžinti vaikus. Deja, jų nematyti. Gal padės žurnalistai? Jeigu vaikai įvaikinami, jų atsiimti negalima. Kai neterminuotai apribojama tėvų valdžia, vaikai įtraukiami į įvaikinamų vaikų sąrašą. Jei jiems pavyksta rasti įtėvius, procesas nebegrįžtamas. Laikinai globojamus neįvaikintus vaikus galima susigrąžinti tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriui. Jei vaikų tėvų valdžia apribota teismo keliu, tada tik teismas gali grąžinti šią teisę. Reikia realių faktų, kad tėvų gyvenimo būdas pasikeitė.