Anot ambasadorės, Lietuvos išlaidos gynybai turėtų siekti 1,2 proc. Bendrojo vidaus produkto vien tam, kad šalis išlaikytų dabartinius gynybos pajėgumus. NATO šalys yra įsipareigojusios siekti, kad BVP dalis gynybai siektų 2 procentus.
"Svarbu suprasti, kad 2 proc. nėra iš debesų paimtas skaičius. Būtina kasmet išleisti 1,2 proc. nuo BVP tam, kad galėtumėte išlaikyti savo dabartinius gynybos pajėgumus. Kai išleidžiate mažiau, jie kasmet blogėja. Todėl mes Lietuvos ir kitų, kurios taip pat turi didinti savo gynybos išlaidas, draugai ir partneriai norima paskatinti pažiūrėti į šią problemą labai rimtai", - Lietuvos televizijos naujienų tarnybai sakė E.Derse.
"Visis supranta, kad to neįmanoma padaryti per naktį, bet svarbu, kad būtų pasiųstas stiprus signalas, kad Lietuvai rūpi jos pačios saugumas", - teigė JAV diplomatė.
2012 metų Krašto apsaugos ministerijos biudžetas siekia 870,2 mln. litų. Norint išlaidos krašto apsaugos sistemai sudarytų 1,2 proc. BVP, jos turėtų padidėti 500 mln. litų.
Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės teigimu, kitų metų Lietuvos išlaidos gynybai priklausys nuo sprendimų Vyriausybėje ir Seime.
Gegužės pradžioje buvo pristatytas naujas Lietuvos partijų susitarimas dėl gynybos politikos. Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos įsipareigoja "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP".