„Taip, aš iš tarnybos išeinu. Kadencija baigiasi ir aš išeinu iš tarnybos“, – BNS pirmadienį sakė K.Jucevičius.
48-ių pareigūnas į šias pareigas buvo paskirtas 2012 metų kovo 22 dieną.
K.Jucevičius aiškina, jog antrai kadencijai jis galėtų būti paskirtas be konkurso, tačiau vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas apie tokią galimybę neužsimena.
„Jeigu ministras norėtų mane matyti, tai jis galėtų mane antrai kadencijai skirti be konkurso. Jeigu jis nesiūlo, tai reiškia, jis nenorėtų manęs matyti pareigose. Aš galiu dalyvauti konkurse ir laimėti, bet darbas, pripažinkime, nebūtų konstruktyvus“, - sakė K.Jucevičius.
„Vadovavus tarnybai grįžti kažkur žemiau tikrai nenorėčiau, nes būtų ir naujam vadovui diskomfortas, ir man pačiam diskomfortas. Reikia vieną kartą padėti brūkšnį, aš jau pats morališkai norėčiau kažką pakeisti“, - pridūrė jis.
Tuo metu vidaus reikalų ministerija teigia, kad FNTT reikia pokyčių.
„Vyriausybės programoje numatyta, kad turime aktyviau kovoti su šešėliu, finansiniais nusikaltimais. Naujas vadovas su nauja energija galės imtis šių darbų“, - sakė vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma.
Jo komentarą BNS perdavė ministro E.Misiūno atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Ministerija kol kas neatsako, ar planuoja pertvarkyti FNTT. Sausio pradžioje ministras E.Misiūnas sakė, jog Vyriausybė ketina FNTT prijungti prie Valstybinės mokesčių inspekcijos.
FNTT vadovu K.Jucevičius tapo po to, kai tuometis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš šių pareigų atleido dabartinį parlamentarą Vitalijų Gailių. Jis su pavaduotoju Vytautu Giržadu pareigų neteko po Valstybės saugumo departamento pateiktos medžiagos apie poligrafo tyrimus. Šie pareigūnai poligrafu tikrinti aiškinantis, kas atskleidė informaciją apie teisėsaugos planuojamus veiksmus dėl banko „Snoras“. Teismas vėliau šiuos įtarimus panaikino ir pripažino FNTT vadovų atleidimą buvus neteisėtu.
K.Jucevičius 2012 metais vienintelis dalyvavo FNTT vadovo konkurse. Jo paskyrimas politinius nesutarimus ir įtampas tarp tuometinių koalicijos partnerių vidaus reikalų ministrą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos ir koalicijai vadovavusių konservatorių. Jis į pareigas buvo paskirtas nepaisant to, kad ankstesnė Vyriausybė buvo sutarusi dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pertvarkos.
Pareigūnui laimėjus konkursą į FNTT direktoriaus pareigas, tačiau jo dar nepaskyrus paaiškėjo, kad dirbdamas Operatyvinės veiklos skyriaus viršininku jis pats pasirašė raštą dėl savo patikimumo siekiant naujų pareigų. Visgi jis buvo paskirtas vadovauti FNTT. Vėliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pripažino, kad pareigūnas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Be to, Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad K.Jucevičius yra atsakingas dėl dingusių šimto FNTT slaptų dokumentų. Pats K.Jucevičius tai pavadino neteisingomis interpretacijomis ir aiškino, jog dokumentai nebuvo dingę – nesutapo tik jų atžymos registre.
2014 metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija pradėjo tikrinti K.Jucevičiaus patikimumą paaiškėjus, kad jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje kaip specialusis liudytojas, atliekant ikiteisminį tyrimą buvusio advokato Juzefo Kozubovskio byloje.
Visgi tam sudaryta komisija 2015 metais nusprendė, kad pagrindo naikinti FNTT vadovui leidimo dirbti su įslaptinta informacija nėra.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovavo Saulius Skvernelis, šiuo metu einantis ministro pirmininko pareigas.
K.Jucevičius vidaus tarnyboje dirba nuo 1989 metų.