Itin kritiška padėtis tose Panevėžio rajono seniūnijose, kur vanduo tiekiamas iš vietinių buvusių kolūkio vandenviečių. Nors toks laikomas techniniu, netinkamu vartoti ir maistui ruošti, vietiniai drąsiai jį naudoja viskam. O svarbiausia, kad jis nemokamas, todėl retas kuris taupo šį gamtos turtą.
Per septynis šimtus gyventojų turinčiame Paįstryje šiuo metu taip pat verda aistros dėl vandens. Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas neslėpė, kad kai kurių gyventojų vandens čiaupai atsukti dieną naktį, todėl kitiems jo neužtenka.
„Siurbliai dirba visu pajėgumu, viršydami savo galimybes, tačiau iki kai kurių namų jis vos atiteka. Dieną dažnam nepavyksta nei nusimaudyti, nei įjungti skalbimo mašinos“, – pasakojo Paįstrio seniūnas.
Jis ir pats bandęs kalbėti su kaimo gyventojais, kad vandenį naudotų tik būtiniausiems poreikiams, tačiau iš to – jokios naudos. Anot V. Šležo, kol bus toks supratimas, situacija vargiai pasikeis.
„Žmonės nėra vieni kitiems geranoriški ir supratingi. Paįstryje vanduo nemokamas, tad niekas jo netaupo. Numeta žarną į bulvių vagą ir pamiršta. Juk kitaip bulvelės bus mažos, ir visai nesvarbu, kad kaimynas, grįžęs iš darbo, neturi, kur nusiprausti“, – piktinosi V. Šležas.
Imasi drastiškų priemonių
Suprasdamas, kad vien moralų ir prašymų nepakaks, seniūnas ėmėsi kitokios taktikos. Dabar jis pusdieniui vandenį visiškai užsuka kai kurioms gatvėms.
Tuomet spaudimas normalizuojasi likusiai gyvenvietės daliai. Seniūnas svarsto tokią taktiką pagal slankųjį grafiką pasitelkti ir toliau.
„Kuriems buvo išjungta, neslėpė pasipiktinimo, net bandė savavališkai lįsti į šulinius ir atsukti čiaupus. Bet kiti džiaugėsi vėl atsiradusiu vandeniu. Gal geriau šiek tiek pakentėti, nei turėti tokį spaudimą, kad nuo ryto iki vakaro iš čiaupo vanduo vos varvėtų. Šaukiamas kaimo gyventojų susirinkimas, galės išsilieti, o gal pasiūlys ir geresnių problemos sprendimo būdų“, – sakė V. Šležas.
Jo teigimu, šiuo metu kasdien paįstriečiai suvartoja apie 250 kub. m vandens per parą. Šaltuoju metų laiku statistiškai per mėnesį vienas gyventojas suvartoja 2–3 kub. m vandens, o šią itin karštą liepą, pasak seniūno, šis rodiklis pakils iki 10 kub. m. Kaip juokauja V. Šležas, anksčiau baseinus turėdavo tik kolūkio pirmininkas ir jo sekretorė, o dabar – kone kas trečias kiemas.
„Žmonės nori ir baseinus, ir žalias pieveles turėti. Juk atvažiuos vaikai iš Londono, kaipgi bus nurudavusi pieva! Dar labai trūksta sąmoningumo. Jeigu visi draugiškai vartotume tą vandenį, jo visiems užtektų. Čia kaip eismas Gruzijoje – kieno mašina didesnė, to ir pirmumas, o šviesoforas nesvarbu“, – palygino V. Šležas.
Griebiasi net burtų
Pasak seniūno, kai kurie gyventojai, netekę kantrybės, siūlo net telkti būrį žmonių, kad vaikščiotų po kiemus ir tikrintų, iš kur daržams laistyti imamas vanduo, iš kur per tokius karščius stebuklingai pilnas tvenkinys. V. Šležas nelepia, kad kol kas vienintelė viltis – prašyti dangaus malonės. Antradienio vakarą pro Paįstrį praslinkęs debesis dovanojo nemažą porciją lietaus, tad bent kuriam laikui žmonės ir vėl savo namuose gali džiaugtis vandeniu.
„Lietaus Paįstrys laukia kaip išganymo. Vyrai net varles pradėjo gaudyti ir moterims už suknelių kišti, kad tik lietaus prisišauktume. Liaudies išmintis sako, kad tai padeda. O senais žmonėmis mes dar tikime. Viskas bendram labui“, – kaip visada net į problemas su humoru žvelgia V. Šležas.
Surimtėjęs seniūnas priduria, kad tokia pati situacija būna praktiškai kiekvieną karštą vasarą, mat Paįstryje inžineriniai tinklai seni, dažnai gendantys. Bet jau ruošiamas naujas gręžinys, bus ir nauji tinklai.
„Gal kai bus skaitikliai, gyventojai atsakingiau leis vandenį. Nors girdėjau, kad yra tokių, kurie per mėnesį už vandenį sumoka ir po šimtą eurų, kad tik turėtų žalią pievutę ir baseiną kieme“, – sakė V. Šležas.
Gamtos ištekliai ne begaliniai
Net ir besisukantys vandens skaitikliai tokią karštą vasarą jau nebegąsdina. Daugumą Panevėžio rajono gyvenviečių aptarnaujančios rajono Savivaldybės Velžio komunalinio ūkio įmonės direktoriaus pavaduotojas Valerijus Baranovskis teigė, kad geriamojo vandens suvartojimas liepą išaugęs 3–4 kartus, palyginti su birželiu, kai gamta dosniai dovanojo lietaus. Padidėjęs geriamojo vandens suvartojimas ir yra priežastis, kodėl pradeda jo trūkti.
„Dėl išaugusių poreikių nespėjame tiekti vandens, todėl krenta slėgis. Vandentiekio trasos gale gyvenantys žmonės negali po dušu nusiprausti, o kol į puodą prilaša vandens, irgi reikia gerokai palaukti“, – teigė pavaduotojas.
Anot jo, įvairiais kanalais kreipiamasi į gyventojus ir prašoma geriamąjį vandenį naudoti taupiai – maistui gaminti, praustis ir kitiems buitiniams poreikiams, o ne daržams laistyti.
Komunalinio ūkio darbuotojai susiduria su situacija, kai sutrikus vandens tiekimui gyventojai palieka atsuktus čiaupus, o pradėjus jį tiekti, vanduo bėga per naktį, semia daržą ir taip išeikvojami didžiuliai kiekiai.
„Jei per tą patį vamzdyną tiekiamas vanduo naudojamas ir daržams laistyti, ir dideliems baseinams pripildyti, nebeįmanoma užtikrinti reikiamo spaudimo. Turime derintis prie gamtos sąlygų ir įvertinti, kad gamtos ištekliai nėra begaliniai, o būtiniesiems poreikiams vandens turi užtekti visiems.
Negyvename dykumoje, tad geriamojo vandens lietuviai nelabai ir vertina“, – sako V. Baranovskis.
Padėtų tik lietaus
Anot V. Baranovskio, rajoną aptarnaujanti vandentiekio infrastruktūra apskaičiuota taip, kad būtų patenkinti visi poreikiai ir būtų tam tikrų atsargų. Bet tikriausiai prieš kelis dešimtmečius niekas nebūtų pagalvojęs, kad tie poreikiai gali taip išaugti, todėl standartinio skersmens vamzdžiai jau nebetinkami. Nors keičiant senus vamzdžius klojami didesnio skersmens, nuolat valomos sistemos, tačiau to nepakanka. Mat daugelyje kiemų stovi didžiausi baseinai, geriamasis vanduo naudojamas tvenkiniams, ūkio darbams.
„Jeigu visi sunaudotų panašias normas vandens, jo užtektų. Bet daugelis galvoja: ai, vos sruvena, tai vandens žarną įmesiu į daržą, per naktį gal palaistys. Vienų bulvės skęsta, o kaimynams vandens užtenka vos sriubai išsivirti. Sistema buvo projektuota standartiniam vartojimui su tam tikra atsarga, bet pasirodo, tos atsargos yra per mažai“, – teigė pavaduotojas.
Pasak jo, įtakos turi ir tai, kad per pastaruosius metus prie centralizuotai tiekiamo vandens sistemų rajone jungiasi vis daugiau žmonių, mat per tokius ekstremalius karščius išdžiūsta net šuliniai. Be to, vis dar pasitaiko ir nelegalių prisijungimo prie sistemų atvejų, o pažeidėjus nustatyti sunku. Kaimo vietovėse dar daug likę senų pastatų, kur nuo kolūkio laikų nėra išjungtas vandentiekis, o įeiti į privačią valdą galimybės labai ribotos. Kad tokių nelegalių prisijungimų esama, pasak V. Baranovskio, išduoda būtent slėgio kitimai.
„Gaila, kad į mūsų prašymus taupiai naudoti vandenį reaguojama vangiai. Tikimės, kad juos išgirs bent dangus – jeigu palytų, geriamuoju vandeniu bent daržų nebelaistytų“, – sako Velžio komunalinio ūkio atstovas.
Miestiečiai taupesni
Geriamojo vandens suvartojimas išaugęs ir Panevėžyje, tačiau miestą aptarnaujančios bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ pajėgumų dar neviršija. Anot bendrovės ryšių su visuomene specialisto Svajūno Mikeškos, „Aukštaitijos vandenų“ aptarnaujamoje teritorijoje per dieną vidutiniškai suvartojama 15–16 tūkst. kub. m vandens, bet tokiomis karštomis vasaros dienomis suvartojimas šokteli iki 18–20 tūkst. kub. m.
„Liepos 12-ąją buvo pasiektas savotiškas rekordas – 24 360 kub. m vandens. Maksimalūs mūsų pajėgumai – 36 tūkst. – dar nepasiekti“, – teigė S. Mikeška.