Kaip pasakojama TV3 žinių reportaže, dabar prie namo, kuriame prieš metus gyveno šešiametę dukrelę auginusi jauna šeima, dega tik žvakės.
Šeimos istorija sukrėtė kaimo gyventojus
Praėjusių metų vasaros pabaigoje iš viename Žemaitijos kaimų gyvenusios motinos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paėmė vaiką. Neilgai trukus mirė ir mergaitės mama. Įtariama, kad moteris nusižudė.
„Aš neužmigau kokias tris savaites. Dieve, ta motina išpuošė tą vaiką Rugsėjo 1-ąjai. Ir plaukučius nukirpo, ir supynė labai gražiai“, – kaip moteris savo atžalą ruošėsi išleisti į mokyklą TV3 žurnalistams pasakojo kaimynė.
Reportaže teigiama, kad šiuo metu mergaitės globą perėmė močiutė. Šią tragišką istoriją visi kaimo gyventojai atsimena iki šiol. Žmonės sako, kad moteris vaiku rūpinosi, tačiau šeimoje esą būta problemų, todėl, svarsto kaimo gyventojai, mergaitės paėmimas galėjo tapti paskutine priežastimi privedusia prie savižudybės.
„Aš tik matydavau ją vaikštant su tuo vaiku, labai gera mama buvo. Mes nė dieną nematydavom jos girtos, kažkokia nesąmonė buvo“, – sako moters kaimynė.
Kitame miestelyje – panaši nelaimė
Kaip pasakojama žiniose, tame pačiame Žemaitijos regione vos už pusšimčio kilometrų kitame miestelyje įvyko panaši tragedija – moteris nusižudė tuomet, kai iš jos namų buvo paimti du mažamečiai. Miestelio gyventojai, pasakojama reportaže, iki šiol nedrįsta garsiai svarstyti, ar moterį prie tokio žingsnio galėjo privesti vaikų paėmimas iš šeimos.
Artimiausi šeimos kaimynai pasakoja, kad vaikų mama nevengdavo taurelės ir tai tapo priežastimi, kodėl tarnybos paėmė vaikus iš šeimos. Nors dviejų vaikų mama turėjo blogą įprotį, kaimynystėje gyvenanti moteris įsitikinusi, kad savo vaikus ji mylėjo.
„Mylėjo. Tegul man liežuvį iš gerklės ištraukia. Aprengti tie vaikai buvo. Sakau, ir dviratuką, ir vaikštynes visokias, matydavau, parsineša tam mažyliui. Vienas mažas dar buvo. Jezau, parsineša ir lovytę, visko buvo“, – žurnalistams sakė šeimos kaimynystėje gyvenanti moteris.
Mirus mamai tėvas globoti vaikus atsisakė, todėl mažamečiai gyvena įtėvių šeimoje. Šie įvykiai šalyje įvyko prieš metus, kai po keturmečio Matuko mirties buvo priimtas bet kokį smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas.
Reforma būtų padėjusi išvengti tokių tragedijų?
Viena naujosios reformos iniciatorių, Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad jei reforma būtų įteisinta anksčiau, tokių tragiškų likimų galbūt būtų galima išvengti.
„Kaip tik ankstesnė tvarka galėjo sudaryti prielaidas tokiam skausmingam rezultatui. Nes kaip tik vienas atvejis, kai aš buvau apkaltinta kai kurių savo kolegų, pavyzdžiui, Povilas Urbšys tikrai nesąžiningai ir melagingai apkaltino, kad – štai, naujasis įstatymas kaltas dėl savižudybės, kai pernai, maždaug prieš metus mama, iš kurios buvo paimti vaikai, nusižudė. O realiai tai buvo pagal seną įstatymą ir nesant tos tvarkos, kur numatyta, kad negalima šeimos palikti vienos“, – aiškino D. Šakalienė.
Vaikų motinų mirčių su reforma nesieja ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Matyt, yra visas komplektas priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip įvyksta. Aš nemanyčiau, kad tai yra todėl, kad iš šeimos buvo paimti vaikai.“
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad psichologinės pagalbos šeimoms, kontroliuojamoms tarnybų, vis dar labai trūksta. Jos teigimu, trūksta specialistų, kurie galėtų užtikrinti ne tik vaikų, bet ir tėvų apsaugą.
„Psichologinė pagalba šeimoms yra suteikiama, tačiau ji, reikia pastebėti, tikrai ne visada būna efektyvi“, – teigia R. Šalaševičiūtė.
Ragina nebijoti ieškoti pagalbos patiems
Organizacijos „SOS Vaikų kaimai“, kurioje teikiamos paslaugos su sunkumais susiduriančioms šeimoms, vadovė Liudovika Pakalnaitė tikina, kad darbo praktikoje dažnai pasitaiko bejėgiškos būklės tėvų.
„Psichinė sveikata Lietuvoje yra didelė bėda. Tai nėra labai lengvai arba greitai pakeičiama situacija. Reikia laiko, bet mes tikim, kad kiekviena šeima tam tikru momentu gali padaryti pokytį. Bet ne vieni. Jiems reikia šalia žmogaus, kuris tikrai tikės, kad tau pasiseks“, – reportaže sakė L. Pakalnaitė.
Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad per prievartą pagalbos šeimai įbrukti neįmanoma, todėl ragina susidūrus su sunkumais patiems tėvams ieškoti pagelbėti galinčių specialistų. Praėjusiais metais šalyje pradėjo veikti ir „Tėvų linija“, į kurią paskambinęs tėtis ar mama gali iš karto gauti profesionalę psichologinę pagalbą.
Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |