Kaip pasakojama TV3 žinių reportaže, dabar prie namo, kuriame prieš metus gyveno šešiametę dukrelę auginusi jauna šeima, dega tik žvakės.

Šeimos istorija sukrėtė kaimo gyventojus

Praėjusių metų vasaros pabaigoje iš viename Žemaitijos kaimų gyvenusios motinos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paėmė vaiką. Neilgai trukus mirė ir mergaitės mama. Įtariama, kad moteris nusižudė.

„Aš neužmigau kokias tris savaites. Dieve, ta motina išpuošė tą vaiką Rugsėjo 1-ąjai. Ir plaukučius nukirpo, ir supynė labai gražiai“, – kaip moteris savo atžalą ruošėsi išleisti į mokyklą TV3 žurnalistams pasakojo kaimynė.

Reportaže teigiama, kad šiuo metu mergaitės globą perėmė močiutė. Šią tragišką istoriją visi kaimo gyventojai atsimena iki šiol. Žmonės sako, kad moteris vaiku rūpinosi, tačiau šeimoje esą būta problemų, todėl, svarsto kaimo gyventojai, mergaitės paėmimas galėjo tapti paskutine priežastimi privedusia prie savižudybės.

„Aš tik matydavau ją vaikštant su tuo vaiku, labai gera mama buvo. Mes nė dieną nematydavom jos girtos, kažkokia nesąmonė buvo“, – sako moters kaimynė.

Kitame miestelyje – panaši nelaimė

Kaip pasakojama žiniose, tame pačiame Žemaitijos regione vos už pusšimčio kilometrų kitame miestelyje įvyko panaši tragedija – moteris nusižudė tuomet, kai iš jos namų buvo paimti du mažamečiai. Miestelio gyventojai, pasakojama reportaže, iki šiol nedrįsta garsiai svarstyti, ar moterį prie tokio žingsnio galėjo privesti vaikų paėmimas iš šeimos.

Artimiausi šeimos kaimynai pasakoja, kad vaikų mama nevengdavo taurelės ir tai tapo priežastimi, kodėl tarnybos paėmė vaikus iš šeimos. Nors dviejų vaikų mama turėjo blogą įprotį, kaimynystėje gyvenanti moteris įsitikinusi, kad savo vaikus ji mylėjo.

„Mylėjo. Tegul man liežuvį iš gerklės ištraukia. Aprengti tie vaikai buvo. Sakau, ir dviratuką, ir vaikštynes visokias, matydavau, parsineša tam mažyliui. Vienas mažas dar buvo. Jezau, parsineša ir lovytę, visko buvo“, – žurnalistams sakė šeimos kaimynystėje gyvenanti moteris.

Mirus mamai tėvas globoti vaikus atsisakė, todėl mažamečiai gyvena įtėvių šeimoje. Šie įvykiai šalyje įvyko prieš metus, kai po keturmečio Matuko mirties buvo priimtas bet kokį smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas.

Reforma būtų padėjusi išvengti tokių tragedijų?

Viena naujosios reformos iniciatorių, Seimo narė Dovilė Šakalienė sako, kad jei reforma būtų įteisinta anksčiau, tokių tragiškų likimų galbūt būtų galima išvengti.

„Kaip tik ankstesnė tvarka galėjo sudaryti prielaidas tokiam skausmingam rezultatui. Nes kaip tik vienas atvejis, kai aš buvau apkaltinta kai kurių savo kolegų, pavyzdžiui, Povilas Urbšys tikrai nesąžiningai ir melagingai apkaltino, kad – štai, naujasis įstatymas kaltas dėl savižudybės, kai pernai, maždaug prieš metus mama, iš kurios buvo paimti vaikai, nusižudė. O realiai tai buvo pagal seną įstatymą ir nesant tos tvarkos, kur numatyta, kad negalima šeimos palikti vienos“, – aiškino D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė

Vaikų motinų mirčių su reforma nesieja ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė: „Matyt, yra visas komplektas priežasčių, kodėl vienaip ar kitaip įvyksta. Aš nemanyčiau, kad tai yra todėl, kad iš šeimos buvo paimti vaikai.“

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad psichologinės pagalbos šeimoms, kontroliuojamoms tarnybų, vis dar labai trūksta. Jos teigimu, trūksta specialistų, kurie galėtų užtikrinti ne tik vaikų, bet ir tėvų apsaugą.

„Psichologinė pagalba šeimoms yra suteikiama, tačiau ji, reikia pastebėti, tikrai ne visada būna efektyvi“, – teigia R. Šalaševičiūtė.

Rimantė Šalaševičiūtė

Ragina nebijoti ieškoti pagalbos patiems

Organizacijos „SOS Vaikų kaimai“, kurioje teikiamos paslaugos su sunkumais susiduriančioms šeimoms, vadovė Liudovika Pakalnaitė tikina, kad darbo praktikoje dažnai pasitaiko bejėgiškos būklės tėvų.

„Psichinė sveikata Lietuvoje yra didelė bėda. Tai nėra labai lengvai arba greitai pakeičiama situacija. Reikia laiko, bet mes tikim, kad kiekviena šeima tam tikru momentu gali padaryti pokytį. Bet ne vieni. Jiems reikia šalia žmogaus, kuris tikrai tikės, kad tau pasiseks“, – reportaže sakė L. Pakalnaitė.

Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad per prievartą pagalbos šeimai įbrukti neįmanoma, todėl ragina susidūrus su sunkumais patiems tėvams ieškoti pagelbėti galinčių specialistų. Praėjusiais metais šalyje pradėjo veikti ir „Tėvų linija“, į kurią paskambinęs tėtis ar mama gali iš karto gauti profesionalę psichologinę pagalbą.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
„Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val.
„Tėvų linija“ +370 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus.
Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Dingusių žmonių šeimų paramos centras +370 5 248 3373 centras1@missing.lt
natalija@missing.lt
Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas +370 37 750 935, +370 698 23995 pagalba@ssinstitut.lt
Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras +370 673 22562, +370 650 63789 ppkcentras@yahoo.com
VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ +370 5 238 5770, +370 673 17380 atsigrezk@gmail.com
Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras +370 5 237 2548, +370 671 89218 info@vpscentras.lt
Telšių krizių centras +370 444 74282, +370 683 96793, +370 671 16590 kriziucentras@gmail.com
VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva +370 672 35298 info@ppi.lt
VšĮ Paramos vaikams centras +370 5 271 5980, +370 611 43567 pvc@pvc.lt
Vilniaus arkivyskupijos Caritas +370 5 212 1653, +370 685 77347 mvnamai@vilnius.caritas.lt
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ +370 699 54778 info@algojimas.lt
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ +370 5 261 815, +370 682 62772 informacija@savethechildren.org
Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija +370 638 36475, +370 681 77002 jurbarkovdc@gmail.com
Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai +370 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai +370 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai +370 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) +370 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) +370 670 527 25 centras1@missing.lt
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai +370 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (306)