Jaunasis socialdemokratas šių metų rugpjūtį laimėjo konkursą užimti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus vietą.
Konkurso eigą stebėjusi A. Armanavičienė pasakoja abejojanti J. Pagojaus kompetencija užimti Valstybės vartotojų teisių apsaugos direktoriaus vietą. Jos manymu, konkurso sąlygos buvo specialiai parengtos J. Pagojui, kurio pareigos Teisingumo ministerijoje baigsis kaip tik po Seimo rinkimų.
Negana to, Lietuvos vartotojų federacijos prezidentė teigia, kad konkurso komisijos narių klausimai nebuvo susiję su vartotojų teisių apsauga ir rinkos priežiūra, tik vienas narys paklausė apie arbitražą, kaip vartotojų teisių gynimo priemonę. Pasak A. Armanavičienės, konkurse kur kas geriau už J. Pagojų pasirodė kita pretendentė iš Ūkio ministerijos, tačiau ji kažkodėl surinko mažiau balų.
„Jeigu kova būtų buvusi apylygė, aš jokiu būdu nekelčiau problemų. Bet vienas pretendentas nuo kito skyrėsi kaip diena nuo nakties: jei vienas žmogus, tai yra mergina, turi 12 metų patirtį, o kitas neturi patirties ir nėra niekad kuravęs šios srities, tai jūs įsivaizduokite. Be to, nebuvo nė vieno klausimo iš vartotojų srities. Neklausė, kaip ruošiasi stiprinti vartotojų teisių apsaugą. Pirmininkas, pavyzdžiui, paklausė, ką pretendentai darytų, jei asignavimai būtų sumažinti 30 proc., kaip motyvuotų savo darbuotojus. Kitas atstovas iš Teisingumo ministerijos klausė apie ministerijos strategiją. Ne apie vartotojų teisių apsaugos strategiją, bet Teisingumo ministerijos", - nusivylimo neslėpė A. Armanavičienė.
Pats J. Pagojus teigia manantis, kad jo kompetencija vadovauti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai yra pakankama.
„Turiu teisininko ir ekonomisto išsilavinimą, esu dirbęs tiek vienoje iš didžiausių Lietuvos advokatų kontorų, tiek ėjęs vadovaujančias pareigas Teisingumo ministerijoje, todėl manau, kad mano kompetencija vadovauti šiai institucijai yra tikrai pakankama. O konkurso eiga buvo filmuojama, jį galėjo stebėti ir stebėjo nešališki asmenys, visi konkurso dalyviai turėjo galimybę skųsti jo rezultatus, Valstybės tarnybos departamentas patikrinęs procedūras pažeidimų nenustatė, todėl nematau jokių priežasčių laikyti konkursą nesąžiningu", - teigia J. Pagojus.
Stebėtoja nustebinta
A. Armanavičienė konkursą stebėjo kaip visuomeninės organizacijos atstovė. „Mane jie įtraukė kaip visuomeninę stebėtoją. Stebėtojai gali dalyvauti konkurse. Jie mane galėjo įtraukti ir į konkurso komisiją, bet tada įgyjama teisė užduoti klausimus. Tačiau būdama stebėtoja aš užduoti klausimų negalėjau“, - pasakoja pašnekovė.
Pats konkursas įvyko 2016 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės tarnybos departamente. Vadovauti Valstybinei vartotojų apsaugos tarnybai panoro trys kandidatai, kurie turėjo atitikti pareigybinius nuostatus.
Jie privalėjo turėti aukštąjį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą (magistro kvalifikacinio laipsnio), turėti ne trumpesnę nei 3 metų teisinio darbo patirtį ir ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigybės lygis ir kategorija yra A-19. Tai antra aukščiausia kategorija karjeros valstybės tarnyboje, prilygstanti viceministro ar prezidento vyriausiojo patarėjo pareigoms.
„Šis aprašas adaptuotas vienam žmogui“, - teigia A. Armanavičienė.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentei keista, kad pareigybės charakteristikoje būtinai nurodomas teisės krypties išsilavinimas.
J. Pagojus Vilniaus universitete įgijo teisininko (vientisųjų teisės studijų magistras) ir ekonomisto (ekonomikos bakalauras) išsilavinimą, yra dirbęs advokato padėjėju, nuo 2012 m. gruodžio iki 2014 m. liepos dirbo teisingumo ministro patarėju, o nuo liepos buvo paskirtas teisingumo viceministru.
A. Armanavičienė pažymi, kad 2003 m. patvirtintame tos pačios pareigybės aprašyme buvo nurodyta turėti tiesiog aukštąjį vienpakopį arba dvipakopį universitetinį išsilavinimą. Be to, buvo metas, kai norint vadovauti šiai tarnybai buvo reikalaujama ne trumpesnės nei 5 metų administracinio darbo patirties.
Reikalavimai pretenduojant vadovauti įvairioms įstaigoms dažnai tarpusavyje skiriasi, bet aukštos kategorijos vadovams paprastai keliamas reikalavimas turėti vadovaujamo darbo patirties. Kai kalbama apie išsimokslinimo lygį, paprastai suteikiama galimybė konkurse dalyvauti platesniam ratui žmonių.
Pavyzdžiui, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko (A-19) praėjusiais metais ieškojusi Ūkio ministerija nurodė, kad pretendentai turi turėti tiesiog aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo (A-19) ieškanti Žemės ūkio ministerija iš pretendentų pageidauja aukštojo universitetinio technologijos mokslų studijų srities statybos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, kraštotvarkos ar matavimų inžinerijos krypties arba socialinių mokslų studijų srities teisės, vadybos ir verslo administravimo, viešojo administravimo ar ekonomikos krypties išsilavinimą, reikalaujama bent 3 metų vadovaujamo darbo patirties.
Komisija stebėtojai nepasirodė nepriklausoma
A. Armanavičienė daro prielaidą, kad vieta Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje buvo ruošta specialiai J. Pagojui. Šias pareigas politikas turėtų pradėti eiti nuo 2016 m. lapkričio 1 d., tai yra beveik iškart po antrojo Seimo rinkimų turo.
J. Pagojus kandidatuoja Seimo rinkimuose su socialdemokratų partija: į kandidatų sąrašą jis įrašytas 68-uoju numeriu, be to, mandato siekia vienmandatėje Lazdynų apygardoje.
Vartotojų atstovės A. Armanavičienės abejonės ypač sustiprėjo pamačius konkurso komisijos sudėtį. Dėl to ji kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Remiantis Teisingumo ministerijos pateikta informacija, konkurso komisija atrodė taip:
(1) Arūnas Kazlauskas – komisijos pirmininkas, ministerijos kancleris, pavaldus ministrui, socialdemokratui Juozui Bernatoniui,
(2) Artūras Dembskis – ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius, pavaldus kancleriui,
(3) Audrius Misevičius – premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas. Nepriklauso socialdemokratams, bet yra parėmęs per rinkimus finansiškai.
(4) Alma Markevičienė – Valstybės tarnybos departamento (VTD) Atrankų skyriaus Vadovavimo gebėjimų tikrinimo grupės ekspertė. VTD vadovo, socialdemokrato Osvaldo Šarmavičiaus sūnus Vainius Šarmavičius yra teisingumo ministro patarėjas bei taip pat priklauso socialdemokratams.
(5) Vytautas Nekrošius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjas, Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas, visuomeninis teisingumo ministro konsultantas.
A. Armanavičienė teigia, kad realiai du komisijos nariai iš Teisingumo ministerijos yra pavaldūs J. Pagojui, kaip viceministrui, nors formaliai kancleris ir viceministras yra pavaldūs ministrui ir tarpusavyje pavaldumo ryšiais nesusiję.
Valstybės tarnybos departamento vadovo O. Šarmavičiaus partinė priklausomybė bei jo sūnaus V. Šarmavičiaus sąsajos su socialdemokratais ir Teisingumo ministerija svarbios tuo, kad būtent šis departamentas skelbia konkursus valstybės tarnautojo pareigoms užimti, rengia ir tvirtina pareigybės aprašą.
Premjero patarėjas A. Misevičius nėra socialdemokratas, tačiau yra rėmęs partiją finansiškai: pavyzdžiui, 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos metu parėmė socialdemokratus 1000 litų.
V. Nekrošius yra akademikas, bet formaliai patarinėja teisingumo ministrui visuomeniniais pagrindais.
Tačiau J. Pagojus sako, kad nors pažįsta Teisingumo ministerijos kanclerį ir ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorių, tačiau bendrų darbo užduočių su jais neturi.
„Nei jie man, nei aš jiems nesame pavaldūs, skiriasi mūsų kuruojamos sritys. Su kitais komisijos nariais taip pat kartu nedirbame, nė su vienu komisijos nariu nebendrauju ne darbo metu, neturiu giminystės ryšių, kartu nesimokiau, šalia negyvenu. Su komisijos nariu profesoriumi V. Nekrošiumi, kaip vienu iš žinomiausių ir gerbiamiausių Lietuvos teisininkų, tenka susidurti bendraujant su teisininkų bendruomene, tačiau giliau nebendraujame", - teigia J. Pagojus.
A. Armanavičienė turi priekaištų ir dėl to, kad, nors buvo konkurso stebėtoja, negalėjo gauti informacijos iš anksto apie tai, kas dalyvauja konkurse. Motyvas - asmens duomenų apsauga. Tačiau pašnekovė sako, kad taip neturėtų būti: jei piliečiai paprastai žino, ką renka į savivaldą ar Seimą, lygiai taip pat, jos nuomone, turėtų būti su aukščiausio lygio valstybės tarnautojų konkursais.
Pašnekovė taip pat gali palyginti du konkursus, kuriuos organizavo Teisingumo ministerija ir Ūkio ministerija. Pavyzdžiui, Ūkio ministerijos konkursas vyko be pertraukos, komisijos nariai atvirai tarėsi dėl pretendentų, tuo metu Teisingumo ministerijos konkurse po pretendentų prisistatymo buvo padaryta pertrauka, kurios metu įrašas buvo nutrauktas, stebėtoja išprašyta, nes komisija norėjo pasitarti.
V. Nekrošius: geriausiai pasirodė J. Pagojus
Vilniaus universiteto profesorius V. Nekrošius teigia konkurso procedūrų ir plonybių neišmanantis, bet jam konkursas pasirodė įprastas ir niekuo neišsiskiriantis. Pasak teisininko, iš trijų dalyvavusių pretendentų, gerai pasirodė du – mergina iš Ūkio ministerijos ir J. Pagojus. Tačiau V. Nekrošiui geresnis kandidatas pasirodė būtent teisingumo viceministras.
Klausiamas, ar konkurso metu pretendentų buvo klausiama apie vartotojų teisių apsaugą, V. Nekrošius atsakė teigiamai. Remiantis jo pasakojimu, visiems pretendentams užduodami tie patys klausimai, skyrės tik patikslinantys klausimai.
V. Nekrošiui taip pat atrodo normalu, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas turi turėti teisės krypties išsilavinimą.
„Bet čia yra labiau ministerijos reikalas, kokius reikalavimus taikyti", - sako teisininkas.
„Konkurse dalyvavo vienas vaikinas iš Klaipėdos, tai jis man pasirodė silpniausias. Tada buvo J. Pagojus ir moteris iš Ūkio ministerijos. Jie man pasirodė apylygiai, bet J. Pagojus vienu laipteliu geresnis", - sako profesorius.
Teisingumo ministerija savo ruožtu pranešė, kad Valstybės tarnybos departamentas rugpjūčio pabaigoje įvertino konkurso komisijos sudėtį bei vykdytų procedūrų atitiktį teisės aktams ir pažeidimų nenustatė.