Išsigelbėjo tik tuomet, kai nustojo priešintis
„Bandžiau plaukti kranto link, tačiau kaskart su didžiule jėga būdavau bloškiamas atgal į jūrą. Maždaug po pusvalandžio pavargau kovoti – daugiau priešintis nebebuvo jėgų. Jaučiau, kaip į veidą man alsuoja mirtis, ir buvau tikras, kad ji pasiglemš mane per artimiausias minutes. Išgyvenau tikrą pragarą. Šeima, draugai, tėvai, įsipareigojimai... Prisiminimai bėgo tarsi filmo juostoje. Iš visų jėgų stengiausi išsilaikyti vandens paviršiuje ir pradėjau plaukti priešinga kryptimi – ne paplūdimio link, o į jūrą. Tikėjausi, kad pasitaikys koks nors laivelis ir būsiu išgelbėtas, tačiau pagalbos nesimatė. Apėmė kankinantis laukimas. Bangų čia nebebuvo, todėl aš tiesiog plūduriavau. Po kurio laiko pastebėjau, kad netoliese bangos vis dėlto lūžta. Pradėjau plaukti ta kryptimi. Kai sulaukiau didesnės bangos, užšokau ant jos saugodamas galvą ir pasidaviau jai. Mano nuostabai, buvau išmestas į krantą. Tuo tarpu mano draugas laukė manęs visiškai ramus. Jis sakė nesupratęs, kad skęstu, ir manė, kad tiesiog mėgaujuosi bangomis“, - savo patirtimi pasidalino vienas „Facebook“ vartotojas.
Kitas panašią patirtį turintis vyras pasakojo, kad viskas įvyko taip greitai, kad situacijoje susivokė tik tada, kai jau buvo toli nuo kranto. Jis bandė plaukti kranto link, tačiau iš tiesų tik tolo nuo jo. „Net nežinau, kaip man pavyko išsikapstyti. Tuo metu neturėjau žalio supratimo“, - teigė jis.
„Facebook“ plintančiose nuotraukose matyti, kad iš abiejų pusių kranto link įstrižai keliauja dvi bangos, o tarp jų – savotiška tuštuma, t. y. visiškai ramus vanduo. Įspėjama – jeigu tarp dviejų bangų pamatėte ramų vandenį, nė nebandykite į jį bristi. Šioje vietoje susidariusi povandeninė srovė. Jeigu šio patarimo nepaklausėte, atsiminkite, kad pagauti srovės nesistengtumėte plaukti į krantą. Geriausia plaukti palei krantą, kol nepavyks ištrūkti iš srovės.
Atsiduri tarsi sukamas karuselėje
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkas dr. Nerijus Blažauskas, paprašytas pakomentuoti minėtą informaciją, pajuokavo, kad jeigu žmonėms nusispjauti į vėliavą, ir į bangas nekreips dėmesio.
„Žmonės veržiasi į vandenį. Tai mūsų prigimtis. Iš jūros kilome, į jūrą norime sugrįžti. Juk kadaise buvome ropliai. Mes esame vandenyno gyventojai, o ir Žemę būtų tiksliau pavadinti ne Žeme, o Jūra. Kalbant rimtai, visos bangos yra pavojingos. O jeigu banga jau įtraukė, svarbiausia atsipalaiduoti, nesipriešinti ir tuomet ji išmes į krantą. Dažniausiai žmonės nuskęsta tik todėl, kad mano galintys įveikti bangą. Tai normalus instinktas. Tačiau tik atsipalaidavę turite šansų būti išmesti į sausumą. Galbūt būsite sužaloti, bet gyvi. Mat vanduo čia cirkuliuoja ratu: banga pakelia žmogų vandens stulpu aukštyn, atlieka judesį ratu ir meta žemyn. Šio trenksmo žemyn metu žmogus ir išmetamas į krantą.
Atviroje jūroje, 20-25 metų gylyje, bangos visai kitokios. Ten vanduo iki dugno nesimaišo, todėl bangavimas labiau panašus į liuliavimą. Arčiau kranto bangos yra agresyvios, kadangi vyksta vandens kontaktas su dugnu. Apskritai Baltijos jūros bangos, kadangi nespėja įsibėgėti, yra chaotiškos, aštrios, agresyvios, viską laužančios. Mat Baltijos jūra yra maža. Didesnėse jūrose banga spėja įsisiūbuoti. Ji ateina iš toli, po truputį stiprėja ir krante įgauna galutinį lūžimą. Tokių bangų amplitudė neaukšta, jos ilgos ir inertiškos“, - aiškino pašnekovas.
Pasak Palangos gelbėjimo stoties viršininko Jono Pirožniko, Baltijos jūra pavojingiausia ne tada, kai stiprus vėjas ir didelis bangavimas nes tuomet bangos meta į krantą. Pavojingiausia, kai vėjas aprimsta, pasikeičia vėjo kryptis ir jūra tarsi pradeda alsuoti. Būtent tuomet jūroje susidaro sūkuriai, kadangi bangos ima judėti ne tiesiai kranto link, o įstrižai.
„Dažniausiai skęstama, kai žmonės šokinėja per bangas. Srovė juos nuneša į kairę ar dešinę pusę, todėl į krantą jie grįžta visai kitoje vietoje, kurios dugnas jiems nepažįstamas, o duobės mūsų jūrai – įprastas reiškinys. Kai žmogus nepasiekia dugno, prasideda panika ir jis ima skęsti. Iš tiesų, jei jau įsuka srovė, reikia ir plaukti, ten, kur neša. Už keliolikos metrų srovė liausis ir galėsite plaukti atgal į krantą. Svarbiausia neišsigąsti, kad jus neša į jūrą. Plaukiant atgal taip pat svarbu nekovoti su lūžtančiomis bangomis. Geriausia, sulaikius kvėpavimą, panerti po banga – tada tu neeikvosi jėgų pasipriešinimui. Grįždama atgal banga tave neša šiek tiek atgal į jūrą, bet atatranka kur kas mažesnė. Taigi vis tiek po truputį artinsis prie kranto. Svarbiausia nepasiduoti panikai ir ramiai kvėpuoti“, - patarė gelbėtojų vadas.
Pašnekovas taip pat įspėjo, kad Baltijos jūros bangos labai pavojingos. Mat vandens paviršiaus vaizdas būna dažnai apgaulingas.
„Pavyzdžiui, jeigu dvi dienas pūtė stiprus vėjas, o dabar jis nurimo ir pasikeitė jo kryptis, jūra gali atrodyti visai rami, bet įbridę į vandenį pradedate jausti, kad iš kojų jus verčia povandeninė srovė. Jei gylis nedidelis, pavojaus nėra, bet jeigu žmogus paklius į duobę? Tos duobės jūroje ir yra pavojingiausios, nes būtent jose susidaro sūkuriai. Blogiausia, kai vandenyje atsiduria girti poilsiautojai. Kai tokį išgelbėjame, klausiame, kodėl jis lipo tokiame stovyje, o jis sako norėjęs atsigaivinti. Būna, kad net keturiomis lipa į vandenį“, - pasakojo J. Pirožnikas.