„Pagrindiniai skirtumai yra suvaržymų lygmuo. Mes dabar gyvename D scenarijuje, matome, kad yra ribojamas mūsų judėjimas, bendravimas, tuo tarpu C scenarijuje būtų leidžiamas kelių namų ūkių bendravimas, mūsų socialiniai kontaktai taptų stipresni. Taip pat ugdymo įstaigose ikimokyklinėse būtų leidžiamos didesnės išlygos tam tikros“, – laidoje sakė profesorė.
Paklausus, kaip atrodytų pirmieji karantino švelninimo žingsniai, pašnekovė tikino, kad ateityje reikėtų kuo tiksliau laikytis saugos reikalavimų ir dažniau testuoti žmones net ir darbe.
„Labai daug diskusijų taryboje turime dėl verslų ir artimiausiu metu bus paskelbtos mūsų rekomendacijos Vyriausybėje, kadangi suprantame, kad verslas negali sustoti, todėl svarbu užtikrinti apsaugą, tai reiškia, kad labai aktualu testavimas. Jeigu esame tikri, kad dirbantys ir kontaktuojantys žmonės, nesvarbu kokioje sferoje, yra sveiki, naudojasi apsaugos priemonėmis, žinoma, toks verslas gali funkcionuoti.
Manau, kad jeigu artimiausiu metu sugebėsime įdiegti tokią sistemą, kad žmonės, atėję į darbą bus dažnai testuojami, o čia galėtume naudoti greituosius testus, tie testai lengviau atliekami, galvojame, kad testai galėtų atliekami darbo vietose, tuo atveju kai kurios sritys galėtų laisviau pradėti funkcionuoti“, – tikina moteris.
Kada gyvensime kaip anksčiau?
Paklausus, kada galime tikėtis, kad galėsime nusiimti kaukes bent jau lauke, laidos pašnekovė tikino, kad kol kas apie tai kalbėti gerokai per anksti.
„Šis klausimas vis sugrįžta į svarstymus. Žinoma, kad jeigu vienas vaikštome miške, kaukė neturi prasmės, bet dabar nesinori paskleisti žinios, kad kaukės nereikia lauke dėvėti, nes laukas yra labai santykinis dalykas. Jeigu vaikštome miške ar netgi parke, kur daug žmonių, kur pro mus prabėga sportininkas, kuris kvėpteli mums į veidą, tokiu atveju kaukė lauke mums yra labai reikalinga“, – sako profesorė.
Anot jos, kol kas sausio mėnuo nusimato sudėtingas, tačiau po truputį matosi maži pozityvūs ženklai.
