Šaltinis nepatogus
Pastaruoju metu į dėmesio centrą pateko Seimo ir Prezidentūros nesutarimas dėl pensijų didinimo. Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas nesulaukė Biudžeto ir finansų komiteto palaikymo, bet jį palaiko Socialinių reikalų komitetas. Panašu, kad Seimo netenkina prezidento pasiūlytas pajamų šaltinis.
Tai ketvirtadienį Seimas parodė ir balsavimu, kuriuo kuklokai padidino žemės ūkyje naudojamiems gazoliams taikomą akcizą.
Šiuo metu taikomas 56 eurų už 1 tūkst. litrų tarifas. Vyriausybė jį siūlo padidinti iki 81 euro, o G. Nausėda – iki 146 eurų.
„Tikslas – dalinai – 20 proc. – sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams, siekiant surinkti daugiau biudžeto pajamų, kurios bus naudojamos senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti (sparčiau didinant bazinę pensiją)“, – aiškina prezidentas.
Negalutiniu Seimo sprendimu žemdirbių dyzelino akcizas nuo sausio didės 7,2 proc., arba keturiais eurais – nuo 56 iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl šių skaičių dar reikės apsispręsti balsuojant dėl priėmimo.
„Viskas yra gražu, kol neprasideda realūs sprendimai“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė DELFI sakė, kad įprastas įtampas priimant kitų metų biudžetą dar padidina priešrinkiminis laikotarpis.
„Tai sukuria dar didesnį pageidavimų koncertą. (…) Nes prieš rinkimus visi nori būti geri“, – dabartinę situaciją komentavo R. Urbonaitė.
Jos teigimu, esminis konfliktas tarp valdančiųjų ir Seimo yra pasiūlytas pajamų šaltinis.
„Prezidentas sako, kad su pateiktu pasiūlymu, buvo pateikti ir šaltiniai. Tačiau puikiai suprantame, kad ne viskas yra taip paprasta – už tam tikrų lengvatų ūkininkams mažinimą, nebus linkę taip lengvai balsuoti“, – sakė ji.
„Galbūt galima ieškoti ir tartis, prezidentūros žmonėms aktyviau dalyvauti tose diskusijose“, – svarstė ji.
„Kol kas yra taip, kad pageidavimų daug, o su šaltinių paieškomis – visiškas strigimas“, – sakė R. Urbonaitė.
„Viskas yra gražu, kol neprasideda realūs sprendimai“, – apie Seimo ir prezidento santykius kalbėjo politologė.
Ji teigė, kad jaučiamas ir kitoks premjero S. Skvernelio susidomėjimas, R. Urbonaitės teigimu, premjeras yra kitoks – jei ne artėjantis biudžeto priėmimas, gal ir su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi jau būtų atsisveikinta, tačiau dabar situacija tokia, kad reikalingas kiekvienas balsas. Tad pykdyti koalicijos partnerių, ministrą delegavusios Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, taip pat nesinori.
„Tikrai daug chaoso yra ir dabar pasakyti, kuo čia viskas baigsis, prognozuoti yra labai sudėtinga“, – sakė ji.
Du „juodi“ scenarijai
Politologė R.Urbonaitė sako, kad šis biudžeto priėmimas gali baigtis trimis scenarijais.
„Dar čia didelės dramos net nematau, gali būti, kad didžioji drama mūsų laukia“, – apie biudžeto projektą sakė ji.
„Drama gali būti tikrai didžiulė, jei prezidentas G. Nausėda tikrai nuspręstų vetuoti kitų metų biudžetą. Tada ir pamatysime, tai užprogramuoja gyvenimą su 1/12 nuo sausio mėnesio, reikės labai suremti pečius, kaip rasti reikalingus sprendimus“, – vertinimą pateikė R. Urbonaitė.
Ji neatmetė ir dar vieno varianto, kuris valdžią įvarytų į aklavietę.
„Žinoma, gal nereikės ekstra varianto. Bet nepamirškime, kad yra ir dar kitas momentas – Seimas gali priimti tokį biudžetą, kuriam visiškai nepritars Vyriausybė, tikins, kad negali įgyvendinti tokio biudžeto. Ir čia yra visiškai crazy scenarijus, bet premjeras gali pasakyti „ne, žmonės, aš negaliu būti premjeru ir įgyvendinti tokį biudžeto projektą“. Žinoma, tai visiškai kraštutinis variantas, premjeras sakė, kad apie tokį jis kol kas scenarijų negalvoja, bet hipotetiškai jis yra įmanomas. Tada situacija būtų dar sudėtingesnė“, – sakė politologė.
Pridurdama, kad kol kas prognozuoti, kuo viskas baigsis yra ypač sudėtinga – bet scenarijus, kuriuo pasitraukia visa Vyriausybė, yra realus.
„Viskas yra įmanoma, kaip ir ramus biudžeto priėmimas“, – raminti skubėjo R. Urbonaitė.
Trūksta aiškaus lyderio
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų dekanas Algis Krupavičius DELFI pabrėžė, kad esminė problema – aiškaus lyderio trūkumas.
„Kiekvienais metais biudžeto priėmimo procesas vykdavo pakankamai sklandžiai, bet šiemet mes matome, kad nėra dirigento. Pirmiausia, dėl objektyvių priežasčių – dirigentu nėra ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Šiuo atveju turėjo atsirasti Vyriausybėje toks politikas, kuris būtų įgalus pavaduoti ministrą pirmininką. Man panašu, kad Vyriausybė tokio ministro neturi“, – DELFI sakė A. Krupavičius.
Pridurdamas, kad ir pačiame Seime trūksta aiškaus koordinavimo.
„Chaosas, anarchija, dirigento nebuvimas atvedė prie tos situacijos, kurią turime – pasiūlymų yra daug, jie visi skirtingi. Jų būdavo visais metais, bet kažkaip sklandžiau integruojami į vieną dokumentą ir diskutuojama“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, kad tikrąją situaciją parodys kitą pirmadienį rengiamas nenumatytas Seimo posėdis, jame vyks pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas.
„Gal jau bus padarę namų darbų. Bet iš komunikacijos girdime labai daug skirtingų žinių“, – sakė jis.
Medaus mėnuo baigėsi
Paprašytas įvertinti Seimo nusisukimą nuo prezidento pasiūlymų, A. Krupavičius pavartojo skambią frazę.
„Medaus mėnuo baigėsi“, – DELFI sakė jis.
„Kai medaus mėnuo būna pasibaigęs, tai jau pasibaigęs. Ir atsiranda rutiniškas gyvenimas, kuriame būna ir švenčių, ir konfliktų“, – situaciją vertino VDU politologas.
„Medaus mėnesio metu visų įmanomų konfliktų yra bandoma išvengti. O dabar ir požiūrių išsiskyrimų ir priešingų nuomonių tarp G. Nausėdos ir valdančiosios daugumos, bei Vyriausybės, tikrai bus daugiau“, – sakė jis.
„Prezidentas ir premjeras irgi bando kalbėtis, bet ar tas pokalbis yra sėkmingas, tai čia jau atviras klausimas“, – savo požiūrį DELFI išsakė politologas.
Labai nepatogi padėtis
MRU docentas, politologas Saulius Spurga DELFI sakė, kad prezidento pasiūlymas didinti pensijas įvarė valdančiuosius į kampą.
„Čia, matyt, ir sunku tikėtis, kad bus draugystė dėl pačios draugystės. (…) Mūsų prezidentas irgi ne pėsčias, pradėjo rinkti reitingų balus tokį pasiūlymą pateikęs – padidinti pensijas. Tai populiaru, jis galės visada tuo girtis. O valstiečiams toks pasiūlymas yra tikras galvos skausmas“, – sakė politologas.
Paaiškindamas, kad šiuo metu nerimsta ne viena socialinė grupė, laukdama didesnio finansavimo.
„Tie šaltiniai, nurodyti prezidento, irgi nėra patogūs politiškai. Situacija tokia“, – sakė jis.
„Be abejo, manau, kad prezidentas pastatė valdančiuosius į labai nepatogią padėtį“, – DELFI kalbėjo S. Spurga.
DELFI primena, kad pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas vyks kitą pirmadienį. Premjeras S. Skvernelis yra sakęs, kad priėmimas turėtų įvykti gruodžio 10 dieną.