Iš pradžių ji su dukromis glaudėsi Krizių centre, o dabar bando pradės gyventi iš naujo. Iš pirmos santuokos Ramunė turi dukrą, kuriai dabar 12 metų, su antruoju vyru susilauktai mergaitei ketveri.
Ramunės vyro Mindaugo tėvai turėjo ūkelį, žemės ir gyvulių. Tad ištekėjusi moteris kibo į darbus. Kaip pati sako, netrūko nei maisto, nei pinigų.
„Keldavausi ketvirtą valandą ryto, melždavau karves, šerdavau kiaules, sodinau daržus, atėjus uogų ir grybų sezonui eidavau į mišką. Uogas parduodavau, pieną, mėsą parduodavau – buvau visus baldus nusipirkusi, televizorių. Pati malkas žiemai suruošdavau. Aš tikrai darbo nebijau, troškau, kad vaikai būtų viskuo aprūpinti. Tik buvo skaudu, kad dirbau viena, o vyras vis labiau ir labiau gėrė,“ – pasakojo moteris.
Mušdavo skaudžiai, nepaisydamas vaikų
Mėlynėmis išmargintas veidas, kraujosrūvomis nusėtas kūnas, ant kaklo – smaugimo žymės. Kur dursi pirštu, ten skauda – tokia tapo Ramunės kasdienybė.
Namų ir ūkio darbai gulė ant jos pečių, o vyras namo parsirasdavo numigti girtuoklio miegelio. Grįždavo įgėręs, vos pastovėdamas ant kojų, ir jau iš tolo imdavo rėkti: „Duok pinigų alui!“ Ramunė visaip mėgino įkalbėt Mindaugą negerti, važiuoti gydytis, bet veltui.
Pasak moters, vyras ją mušdavo skaudžiai, nepaisydamas vaikų, net nekreipdamas dėmesio, kad ji ant rankų laiko kūdikį. Gautus pinigus pragerdavo. Jei Ramunė atsisakydavo duoti pinigų alui, su vaikais ištrenkdavo iš namų. Tada visos trys per naktį glausdavosi malkinėje. Neturėjo, kur eiti.
„Tą paskutinį vakarą Mindaugas grįžo girtas ir įsiutęs. Pamačius jį tokį pervėrė baisi mintis, kad jis mane gali ir užmušti. Iškeikęs bjauriais žodžiais, puolė smaugti sakydamas, kad duočiau pinigų. Mažoji sėdėjo ant puoduko, išsigando ir pradėjo verkti. Bet ašaros jį dar labiau įsiutino. Surikęs vaikui nutilti, jis spyrė į puoduką. Dukra nuo smūgio perskrido per kambarį ir bloškėsi į sieną. Aš puoliau maldauti, kad nemuštų vaikų“, – verkdama pasakojo moteris.
Geradarė suteikė pastogę
Tą vakarą Ramunė iškvietė policiją, bet vyras paspruko per langą. Moteris labai dėkinga miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui, kurio specialistės daug padėjo – Ramunę ir mergaites laikinai apgyvendino Krizių centre, atstovavo teisme, palaikė morališkai.
Be namų likusios mamos pagailėjo pažįstama moteris – išvykdama į uždarbiauti į užsienį leido Ramunei su dukromis apsigyventi jos bute.
Ar buvo kilusi mintis taikytis, atleisti Mindaugui ir mėginti gyventi iš naujo? „Ne, nebegalėjau grįžti. Mano vaikai matė tai, ko kiti vaikai net baisiausiuose košmaruose nėra sapnavę. Teko daug kartų lankytis pas psichologus, tačiau iki šiol mergaitės, ypač mažoji, naktimis prabunda nuo savo klyksmo. Raminu ir jaučiu, kaip mergaitės krūpčioja iš baimės. Ir aš pati dažnai prabundu išpilta prakaito, susapnavusi, kad mane ir vėl smaugia. Tai baisi patirtis, kurios nelinkėčiau niekam“, – pasakojo moteris.
Kirviu sukapojo valdus, sudaužė televizorių
Tačiau net ir pabėgus iš vyro namų, smurtas nesiliovė. Mindaugas netruko pademonstruoti savo požiūrį į bendrai užgyventą turtą. Paėmė kirvį ir sukapojo naujus baldus, į šipulius sudaužė televizorių.
Nebeliko, kuo dalintis. Namas, kuriame gyveno šeima, buvo Mindaugo tėvų nuosavybė. Ką Ramunė spėjo bėgdama nuo vyro pasiimti į Krizių centrą, tą turi: vaikiškų drabužėlių, kelis asmeninius daiktus, dokumentus, paskubomis sukrautus į krepšį.
Sudėtingoje situacijoje atsidūrusi mama pateko į fondo „Pražydusi viltis“akiratį. Jo vadovė, Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos dėstytoja Daiva Vaitkevičiūtė DELFI patikino, jog Ramunė stengiasi nepalūžti ir pati kabintis į gyvenimą.
„Ji žino, kad negali pasiduoti nevilčiai ir depresijai, nes tik jos rankose 12 ir 4 metų dukterų likimas. Ramunė vartoja antidepresantus, vaduojasi iš praeities košmarų ir kruopščiai skaičiuoja kiekvieną centą. Šiuo metu šeima gauna per mėnesį 237 eurus pajamų. Mokesčiai, susiję su būsto išlaikymu, iš minėtos sumos atima 80 eurų. Kitoms reikmėms – vaistams, higienos prekėms, mokymosi reikmenims, drabužiams, maistui lieka 157 eurai“, – vardijo D. Vaitkevičiūtė.
Bandė pramisti už 1,50 euro per dieną – vyresnėlė susirgo tuberkulioze
Kad ir kaip skaičiuoja bei taupo, maistui lieka 10-12 eurų per savaitę. Taip ir gyveno, kol vyresnioji susirgo tuberkulioze. Užgriuvo neplanuotos išlaidos: reikėjo mergaitę suruošti į ligoninę, pirkti pižamą, šlepetes, rasti pinigų autobuso bilietams, o ir nuvežti dukrytei bent obuolį ar apelsiną norėjosi.
„Niekada gyvenime niekam nebuvau skolinga, bet dabar teko skolintis ir nematau jokių prošvaisčių, kaip atiduoti skolas, kaip išgyventi iki rudens. Tuomet mažoji pradės lankyti darželį, o man pažadėtas darbas automobilių plovykloje. Bet kaip pratempti iki rudens – neįsivaizduoju“, – prisipažino Ramunė.
Mamai labai sunku pasakyti, jog gyvena skurde ir prašyti paramos. Tačiau dėl vaikų sveikatos ir ateities ji jaudinasi labiausiai.
Vyresnioji dukra mokosi vien dešimtukais, tačiau Ramunė išgyvena negalinti nė kiek pinigų skirti papildomam jos lavinimui. Apie baldų įsigijimą taip pat negali būti nė kalbos, kai visos trys turi prasimaitinti už 1,50 euro per dieną.
„Trūksta visko. Patalynę ir drabužius skalbia rankomis, nes neturi skalbyklės, mergaitėms reikia lovų, spintos“, – vardijo paramą šeimai renkančio fondo vadovė.
Ramunei ir mergaitėms pradėti naują gyvenimą galima pervedant pinigų: Labdaros ir paramos fondas „Pražydusi viltis“, įmonės kodas: 303566476,
LT957300010142151458 arba pavedimu per PAYPAL sistemą: prazydusi.viltis@gmail.com
Vadina pavyzdžiu smurtą kenčiančioms moterims
„Labai norisi padėti Ramunei. Ji pavyzdys kitoms smurtą kenčiančioms moterims. Džiaugiuosi, kad jai užteko stiprybės pasipriešinti vyrui. Labai dažnai susiduriame su atvejais, kai moterys pasilieka su smurtaujančiais vyrais ir metai iš metų kenčia patyčias. Atrodytų, lyg ir viskas aišku: jei muša, reikia kuo greičiau bėgti, tačiau daugybė moterų (dažniausiai dėl nepasitikėjimo savo jėgomis ir materialinės priklausomybės) vėl ir vėl atsiduria destruktyviuose santykiuose. Paklaustos, kodėl atleidžia smurtautojui, jos sako: „Žadėjo pasikeisti, iš pradžių viskas buvo gerai, kol nepradėjo gerti, jis geras žmogus, čia alkoholis kaltas.“ Šis scenarijus kartojasi vėl ir vėl“, – DELFI komentavo Socialinių mokslų kolegijos dėstytoja D. Vaitkevičiūtė.
Smurtas, barniai Ramunės dukroms kėlė didžiulę įtampą ir siaubą, taigi, trikdė jų sveiką vystymąsi.
„Gerai, kad moteris tai suvokė. Nuolatiniai barniai, smurtas kenkia vaikų emocinei brandai – mergaitės jautėsi nesaugiai, be to, vaikai dažnai jaučiasi atsakingi dėl to, kas vyksta su jų tėvais, o pakeisti nieko negali, – sakė D. Vaitkevičiūtė. – Nevaldomo pykčio protrūkiai rodo, kad Mindaugas turi rimtų emocinių problemų, kurių be ilgo gydymosi išspręsti neįmanoma, taigi, būtų naivu manyti, kad vieną gražią dieną jis ims ir pasikeis. Žmonės nepasikeičia nei per dieną, nei per mėnesį. Kai kurie nepasikeičia niekada.“