„Dar viena proga stebėti pašvaistę bus naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Deja, bet nėra garantijų ar kažkas tokio nuostabaus kaip buvo dar pasikartos. Turėkim vilties, nes Saulės audra tęsiasi“, – rašoma Orai ir klimatas Lietuvoje „Facebook“ paskyroje.
Ir štai „Facebook“ grupės Orų entuziastai nariai dalinasi vietomis ir nuotraukomis, kur šiąnakt vėl buvo galima išvystį šį neįprastą akiai reginį.
Grupės narys Kestutis Ged pasidalino nuotraukomis, kurios, pasak jo užfiksuotos Šilutės rajone.
Kita grupės narė Aki Kucenko iš Vilniaus 23:35 pasidalino įrašu, kuriame skelbia, kad „jokių pašvaisčių nematyti, tik mėnulis“
Erikas Stankūnas iš Utenos rajono pasidalino nuotrauka, kurioje neryški, bet matoma pašvaistė Utenos rajone, dar viena moteris iš Kėdainiu rajono taip pat pasidalino nuotrauka, kurioje 23:43 įamžinta pašvaistė.
Bene labiausiai pašvaistė matoma Minduko Kričeno nuotraukose iš Kauno raj. Fotografijos, pasak grupės nario, įamžintos lygiai vidurnaktį.
Vytautas Mykolaitis rašo: Dabar! kaip tik pradėjo ryškėti pašvaistė! Matosi ir plika akimi jau... (23:43h Jankai) geros foto medžioklės. Jau vakar atsižiūrėjau jos gyvai, labanakt (P. S. fotografuota telefonu iš rankos, be stovo).
Delfi primena, kad Lietuvos danguje gyventojai naktį iš penktadienio į šeštadienį galėjo išvysti Šiaurės pašvaistę, vaizdais žmonės dalijosi ir kitose šalyse. Spalvos danguje buvo matomos po esktremalaus lygio geomagnetinės audros. Jungtinių Valstijų Nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija (NOAA) paskelbė, kad tokia stipri geomagnetinė audra paskutinį kartą užfiksuota prieš daugiau kaip 20 metų.
Žemę pasiekė itin galinga – aukščiausios G5 kategorijos geomagnetinė audra. NOAA duomenimis, į Žemę lekia penkiaguba vainikinės Saulės masės išsiveržimų serija, dar vadinama „kanibaliniu plazmos išsiveržimu“, kai greitesni ir stipresni išsiveržimai kosmoso erdvėje aplenkia prieš tai buvusius pliūpsnius. Skelbiama, jog kilus tokio masto geomagnetinei audrai gali būti paveikta infrastruktūra, įskaitant palydovus ir elektros tinklus. 2003 metais per tolio lygio audrą Švedijoje kilo energijos tiekimo sutrikimų, Pietų Afrikoje pažeistos transformatorinės.
Šis reiškinys gali tęstis visą savaitgalį. Tokios audros padidina tikimybę pamatyti pašvaistę. Penktadienio naktį dangus sužibo alyvine, rausva, žalia ir violetine spalvomis. Jas įžvelgti buvo galima ir plika akimi, tačiau spalvos labiausiai išryškėja jas filmuojant ar fotografuojant.
Šiaurės pašvaistė – arba aurora borealis – nakties danguje pasirodo kaip ryškios virpančios šviesų uždangos, kurių spalvos varijuoja nuo žalios iki rausvos ir raudonos. Ją sukelia Saulės įkrautos dalelės, atsitrenkusios į Žemės atmosferos dujas. Spalvos atsiranda dėl skirtingų Žemės atmosferos dujų, kurias įkrautos dalelės įelektrina. Dvi labiausiai paplitusios Žemės atmosferos dujos yra azotas ir deguonis. Deguonies atomai švyti žaliai – tokia spalva dažniausiai matoma Šiaurės pašvaistėje, o azoto atomai skleidžia violetinę, mėlyną ir rausvą spalvą. Įspūdingiausios auroros kyla, kai Saulė išmeta tikrai didelius dalelių debesis.