Kaip iš tiesų atrodo gyvenimas prestižiniuose Lietuvos kurortuose: pastebėjo fenomeną, kurio niekur kitur neteko matyti

Kuršių nerija vadinama Lietuvos turizmo perlu, o poilsis šiame pusiasalyje laikomas prestižo dalyku. Turintieji išteklių stengiasi įsigyti nors ir nedidelį kambarėlį kurioje nors Neringos gyvenviečių, kad galėtų jame deklaruoti gyvenamąją vietą ir patektų į elito klubą, kurio nariams suteikiama teisė neatlygintinai ir be eilės keltis keltais per Kuršių marias ir nereikia mokėti rinkliavos įvažiuojant į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją. Šiam „klubui“ priklauso ir įvairūs turtuoliai, ir politikai, ir pramogų pasaulio atstovai, ir įtakingi žurnalistai, ir sportininkai, ir kitos įžymybės, kurie išdidžiai aplenkia bendroje eilėje prie kelto stovinčius „runkelius“.

Tačiau savaitgalio ar vasaros atostogos ir nuolatinis gyvenimas dvylika mėnesių per metus Neringoje yra du skirtingi dalykai. Todėl retas prašalaitis, net ir turintis būstą Nidoje ar Juodkrantėje, nori čia gyventi nuolat, vasarą ir žiemą, leisti vaikus į mokyklą ir t. t.

Ištuštėjusios gyvenvietės

„Nida su savo unikaliu kraštovaizdžiu, ramia aplinka ir gausybe pramogų, yra puiki vieta poilsiui tiek tiems, kurie ieško aktyvaus poilsio, tiek tiems, kurie nori atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos“, – rašoma turistams skirtuose lankstinukuose.

Tačiau žiemą ar vėlyvą rudenį eilinę darbo dieną net ir Nidos gatvėje, didžiausioje Neringos gyvenvietėje, nepamatysi nė vieno žmogaus. Ką bekalbėti apie Juodkrantę, o tuo labiau Preilą ar Pervalką.

Kiek žmonių šiose gyvenvietėse gyvena nuolat, tiksliau – dirba, ilsisi ištisus metus, vaikus leidžia į darželius ir mokyklas, niekas negalėjo atsakyti. Nors daugelis minėjo mistinį skaičių 2000, tačiau realybėje jis gali būti kur kas mažesnis ir nesiekti net 1500. Juodkrantėje prieš dvidešimt metų gyveno per 600 žmonių. Šiuo metu šis skaičius sukasi apie 400-420. Preiloje šiuo metu gyvena apie 80 žmonių, Pervalkoje liko gal tik 10 šeimų.