Per TSPMI tyrėjų atlikto tyrimo „Geras valdymas ir pasitikėjimas valdžios institucijomis kuriant gerovės visuomenę“ rezultatų pristatymą R. Bakutis paaiškino, kad mokestinės moralės terminas apima eilę priežasčių, kurios skatina žmones mokėti mokesčius, iš jų atmetant baimę dėl baudų ir egoistinį išskaičiavimą.
„Vienas iš tų klausimų, kurie dažnai užduodami siekiant išgauti iš respondentų jų mokestinės moralės vertinimą yra Europos ir pasaulio vertybių tyrimuose užduodamas klausimas, ar pateisinate sukčiavimą mokesčių srityje? Įdomu pastebėti, kad Lietuvoje ryškiausiai pastebimas mokestinės moralės nuosmukis lyginant su 1990 metais. Iš esmės su Latvija „konkuruojame“, o visose kitose šalyse, įskaitant ir Estiją, kuri tyrime yra gana plačiai lyginama su Lietuva, mokestinė moralė yra aukštesnė“, - kalbėjo R. Bakutis.
Įžvelgia nepasitikėjimą tarp darbuotojų ir darbdavių
Kitas klausimas, kuris, pasak doktoranto, domina mokestinę moralę tyrinėjančius mokslininkus yra susijęs su požiūriu į nedeklaruotą darbą.
„Įdomu pastebėti, kad Lietuva ir visos Baltijos šalys išsiskiria ganėtinai palankiu požiūriu į nedeklaruotą darbą, kurį atlieka privatūs asmenys, bet nėra taip palankiai vertinamas įmonių nedeklaruotas darbas. Pirma mintis šautų į galvą, kad egzistuoja kažkokia perskyra tarp darbuotojų ir darbdavių, kad yra tarpusavio nepasitikėjimas“, - teigė R. Bakutis.
Tačiau tyrėjas pastebėjo, kad žmonės neigiamai žiūri į asmenis, kurie bando gauti socialines išmokas, kurios jiems nepriklauso.
Šešėlinės ekonomikos rodikliai nedžiugina
Mokslininkus taip pat domino šešėlinės ekonomikos lygio rodikliai. Remdamiesi Laisvos rinkos instituto ir tarptautinių tyrimų duomenimis, jie konstatavo, kad bendrame Rytų ir Vidurio Europos kontekste Lietuva lenkia Europos Sąjungos naujokes Bulgariją, Kroatiją, Rumuniją, o nuo visų kitų Rytų ir Vidurio Europos valstybių atsilieka.
„Dar vienas yra būdas yra žiūrėti į pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį tarp to, kiek jo turėtų būti surenkama teoriškai, ir kiek yra surenkama iš tikrųjų. Yra įdomus palyginimas su Estija. Lietuva labai atsilieka nuo ES vidurkio, o Estija iš esmės neatsilieka, ypač pastaraisiais metais. Lietuva surenka daug mažiau mokestinių pajamų procentais nuo Bendrojo vidaus produkto lyginant su Estija, nors pati mokesčių sistema nemaža dalimi yra panašios“, - pastebėjo R. Bakutis.
Estams sekasi geriau
Apžvelgdamas Estijos sėkmės pavyzdžius tyrėjas pastebėjo, kad literatūroje yra giriama šios šalies mokesčių administracija, ši šalis ketverius metus anksčiau nei Lietuva pradėjo diegti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių elektronines deklaracijas.
„Pavyzdžiui, 2004 metais Estijoje 59 proc. žmonių deklaravo elektroniniu būdu GPM, o Lietuvoje – 14 proc. Dabar šis skirtumas nėra toks didelis“, - pasakojo R. Bakutis.
Lankydamasis Estijoje jo kolega, pasak tyrėjo, išgirdo, kad jų mokesčių administracija pastaruosius ketverius metus vykdė reformą, per kurią buvo penktadaliu sumažinta darbuotojų, likusiems 40 proc. buvo pakelti atlyginimai, daugiau atsakomybės buvo deleguojama departamentų vadovams.
Tyrėjas taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje daugiau nei dvigubai ilgiau vidutinė įmonė praleidžia laiko mokėdama mokesčius nei Estijoje. Jis atkreipė dėmesį ir į atsakingą šios šalies fiskalinę politiką, estai per krizę turėjo didesnį fiskalinį rezervą, tad jiems nereikėjo taip dažnai skolintis finansų rinkose.
„Fiskalinis rezervas ne tik suteikia fiskalinę pagalvę, bet ir pademonstruoja piliečiams valdžios atsakingumą, ir kartu suteikia didesnį pagrindą ja pasitikėti ir atlikti savo mokestinius įsipareigojimus valstybei“, - konstatavo R. Bakutis.
Siūlo ieškoti vidurio kelio
Mokslininkas nebuvo linkęs nuvertinti bausmių, tačiau ragino ieškoti subtilaus vidurio kelio tarp jų ir mokestinės moralės skatinimo.
„Turėtų būti centras, kuris analizuotų keturis dalykus – kiek kuri nors priemonė yra lengvai įgyvendinama, kiek ji reikalauja išteklių, ką sako apie ją tarptautiniai tyrimai. ir kokios yra galimos netiesioginės ir tiesioginės neigiamos pasekmės. Lietuvoje toks centras yra iš europinių pinigų įsteigtas. Klausimas, kiek jis bus ilgalaikis, jeigu jis yra finansuojamas iš europinių pinigų“, - sakė R. Bakutis.
Platesniame valstybės lygmenyje mokslininkai, primindami Estijos pavyzdį, siūlo vykdyti atsakingą fiskalinę politiką. Jie taip pat siūlo mažinti neigiamą požiūrį į valstybės lėšų naudojimą, tobulinti mokestinę sistemą.
„Čia yra politinės ideologijos klausimas, mes laikomės požiūrio, kad mokesčiai galėtų būti nebūtinai progresyvūs, tačiau būtina spręsti skirtingų ideologinių krypčių nurodomas problemas Lietuvoje, tai - didelis darbo apmokestinimas, įvairios išimtys, pernelyg mažas turto apmokestinimas“, - kalbėjo R. Bakutis.
Tyrėjas taip pat rekomendavo vengti labai staigių pokyčių, kurie, pasak jo, nesukuria stabilumo.
Siauresniame lygmenyje, pasak R. Bakučio, svarbu mokesčių administracijai išlaikyti pagarbų požiūrį į mokesčių mokėtojus, svarbus paprastas ir aiškus mokesčių mokėjimas, galima svarstyti apie gerų ir blogų mokesčių mokėtojų gėdinimą ir pagyrimą, įvesti mokesčių kvitų loteriją, įvairias neracionalų elgesį atliepiančias priemones.