– Ar perkėlimas vyko sklandžiai? Ar teko daug ką organizuoti?
– V.D. Aš neabejoju, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus perkėlimas vyko sklandžiai, be jokių sutrikimų. Viskas buvo gerai organizuota, buvo planas, kurį patvirtinto ir Kalėjimų departamentas, ir Teisingumo ministerija. Viskas įvyko pagal tą planą.
– Kas, jūsų akimis, buvo sudėtingiausia?
– Sudėtingiausia buvo kalbėti su savo darbuotojais, nes labai daug pareigūnų yra dirbusių čia jau daug metų. Jiems tas kalėjimas tapo mylimiausia darbo vieta, kai kurie čia dirbo 27 metus. Jiems buvo sudėtinga atsisveikinti su darbo vieta.
– Ar kitos įkalinimo įstaigos buvo pasirengusios priimti naujus kalinius?
– V.K. Tai buvo kolektyvinis darbas, visos įstaigos buvo vienareikšmiškai įtrauktos. Buvo atlikinėjami remontai, pritaikė kameras suimtiesiems ar atvežamiems asmenims. Šis darbas buvo pradėtas nuo metų pradžios ir nuosekliai tebevyksta dabar. Tie procesai tikrai buvo dideli, bet pavyko sklandžiai.
– Kuri įstaiga sulaukė daugiausia nuteistųjų, kurie buvo iškelti iš Lukiškių?
– Pravieniškės, nes ji yra pati didžiausia nuteistųjų laikymo vieta.
– O kur buvo perkelta daugiausia nuteistųjų iki gyvos galvos?
– Didžioji dalis, jeigu neklystu apie 60, buvo perkelta į Pravieniškes.
– Kiek iš viso kalinių buvo iškelta?
– V.D. Iš viso iš Lukiškių buvo iškelta 600 kalinių.
– Antradienis yra oficiali šio kalėjimo gyvavimo istorijoje pabaiga. Kas toliau?
– V.D. Tolimesni darbai laukia. Tai pirmas toks atvejis istorijoje, kai buvo uždaryta įstaiga.
– V.K. Taip, mums tai yra darbas. Mums yra darbas, o įstaigai lieka išsikraustymo darbai: dokumentacija ir personalo persikraustymas. Šis pastatas, kaip ir visa teritorija, atiteks Turto bankui. Kas bus šioje teritorijoje ir pastate – nebėra mūsų kompetencija. Mes tame tikrai nedalyvausime. Mes tiesiog atlaisvinome teritoriją numatytu terminu.
– Kaliniai dažnai skundėsi laikymo sąlygomis čia. Ar perkrausčius juos į kitas įkalinimo įstaigas jų sąlygos pagerėjo?
– V.K. Jeigu kalbėtume apie Strasbūre pralaimėtas bylas, kurios buvo prieš Lietuvą, tai didžioji dalis jų buvo būtent dėl Lukiškių laikymo sąlygų. Aš manau, kad perkėlus dalį suimtųjų į Pravieniškes, ten yra nauji pastatai, modernios įstaigos, tai sąlygos nepablogėjo.
– Ar visuomenės saugumas yra užtikrinamas, nes šis kalėjimas garsėjo kaip labai griežto režimo įstaiga?
– V.K. Visuomenė tikrai gali jaustis saugiai.
– Ar tenka pasitelkti daugiau pareigūnų?
– Direktoriau, kaip dažnai jūsų įstaigoje keisdavosi kaliniai, suimtieji?
– Lukiškės buvo unifikuota įstaiga, kadangi čia buvo ir tardymo izoliatorius, ir kalėjimas. Čia buvo taikomos pačios griežčiausios sąlygos kaliniams. Dar viena funkcija – areštinės. Galiu pasakyti, kad nuo 70 iki 120 asmenų per dieną buvo atvykstama ir išvykstama iš įstaigos.
– Ikiteisminio tyrimo teisėjai skundėsi, kad tenka ilgai laukti atvežamų kalinių. Kaip čia yra?
– V.K.Taip. Turbūt tenka sutikti, nes, kaip ir minėjau, susidaro tam tikri atstumai. Tačiau mes esame įsipareigoję, Rasų gatvėje rekonstruoti patalpas ir parengti papildomai 120 vietų suimtiesiems laikymui. Tikimės greitų procesų. Tai padarius situacija pagerės.
Perkelti į kitas įstaigas
Pirmadienį iškeldinus paskutinius nuteistuosius, antradienį skelbtas oficialus sostinėje veikusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymas. Kalėjimų departamento duomenimis, paskutinis perkėlimas iš Lukiškių pataisos namų įvyko penktadienį, paskutiniai 74 nuteistieji ir suimtieji pervežti į Vilniaus pataisos namus.
Suimtieji, kurie jau nuteisti, bet jų bausmė neįsiteisėjusi, perkelti į Šiaulių ir Kauno tardymo izoliatorius, Pravieniškes, Vilniaus pataisos namus. Arešto bausmę atliekantieji išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai, esantys Vilniaus centre šalia Seimo rūmų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Užsienio reikalų ministerijos.
Kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, nuo 2002 metų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pabrėžia, jog iš Lukiškių perkeltiems nuteistiesiems įkalinimo sąlygos nepasikeitė: tie, kuriems buvo numatyta bausmę atlikti kalėjimo režimu, ir toliau laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis.
Tikina, kad sąlygos nepasikeis
Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovai pabrėžia, jog iš Lukiškių perkeltiems nuteistiesiems įkalinimo sąlygos nepasikeitė: tie, kuriems buvo numatyta bausmę atlikti kalėjimo režimu, ir toliau laikomi tokiomis pačiomis sąlygomis.
„Lygiai tas pats, kas buvo Lukiškėse, lygiai tos pačios sąlygos yra ir Pravieniškėse. Kitaip negalima, mus įstatymas įpareigoja laikyti juos atskirai“, – sakė Kalėjimų departamento direktorius.
Pasak jo, Lukiškėse dirbusiems pareigūnams bus pasiūlytos darbo vietos kituose pataisos namuose.
Apie tai, kad 1904 metais pastatytas kalėjimas turėtų būti kuo greičiau iškeldintas, o pastatai – parduoti, pradėta kalbėti dar 2007 metais. Vėliau jį iškelti bandė ir kelios kitos vyriausybės. Naujausi ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.
Tuomet 2014 metų liepą Vyriausybė buvo patvirtinusi Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, joje buvo numatyta, kad Lukiškių kalėjimas iš Vilniaus centro į Pravieniškes bus iškeltas iki 2018 metų.
Po to paskelbtas Lukiškių kalėjimo iškeldinimo konkursas, bet 2015 metų spalį jis nutrauktas dėl įtarimų neskaidrumu ir nesutarus dėl kainos.
Vyriausybė buvo tam numačiusi skirti 30 mln. eurų, tačiau pigiausiai įgyvendinti viešosios ir privačiosios partnerystės projektą siūlė bendrovių „Hanner“, „Dailista“ bei „Corpus A“ konsorciumas – už 65,38 mln. eurų. Kita derybų dalyvė – bendrovės „MG Valda“ antrinė bendrovė „Pilies projektai“ – pateikė 73,03 mln. eurų vertės pasiūlymą.
Prieš derybas, pirmajame konkurso etape, „Hanner“, „Dailistos“ ir „Corpus A“ konsorciumas projektą įgyvendinti siūlė už 79,12 mln. eurų, o „Pilies projektai“ – už 83,82 mln. eurų.
Iškėlus įkalinimo įstaigą ir kompleksą perdavus valstybės valdomam Turto bankui, šis galėtų turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą. Vis dėlto abejojama, ar objektas būtų patrauklus pirkinys dėl paveldosaugos reikalavimų.
Reikalaus, kad teritorija būtų prieinama
DELFI laidoje ministras Elvinas Jankevičius sakė, kad sieks, jog artimiausiu metu spygliuotos vielos būtų pašalintos.
„Mano užduotis buvo iškeldinti ir uždaryti šį kalėjimą, man svarbiausia, kad Lietuvos ir Vilniaus miesto žmonės nebematytų tvorų, spygliuotų vielų. Tikrai reikalausiu, kad jos būtų nuimtos kuo greičiau, reikalausiu, kad ši teritorija būtų viešai prieinama, kad žmonės čia galėtų patekti. Pereinamuoju laikotarpiu tai išliks saugoma teritorija. Manau, kad ir Vyriausybė galėtų svarstyti, kas čia galėtų būti. Svarbu, kad šis baisus niūrus simbolis neišliktų“, – DELFI tikino teisingumo ministras.
„Čia buvo dviejų tipų kaliniai. Kalėjimo režimu kalintys asmenys, jiems toks pat režimas bus ir kitose įkalinimo įstaigose Marijampolėje, Alytuje, Pravieniškėse. Vieną kalinį mes turime ir Panevėžyje, moterų kalėjime. Visiems suteikiamos lygiai tokios pačios sąlygos. Kalbant apie Tardymo izoliatorių, tai didžioji dauguma kalinčių asmenų yra Pravieniškėse. Kiti yra Rasų gatvėje esančiuose pataisos namuose. Sąlygos tokios pačios, o kalbant apie tardymo izoliatorių Pravieniškėse – ženkliai geresnės“, – laidoje kalbėjo ministras.
Visą pokalbį žiūrėkite DELFI laidoje.