Kaip J. Požela buvo paverstas „Unabomberiu“: liudininkas papasakojo tikrąją istoriją

Sekmadienį mirusį sveikatos apsaugos ministrą Jurą Poželą visos politinės karjeros metu persekiojo Unabomberio šleifas. Daugiau nei prieš dešimtmetį Vilniaus oro uoste jis pajuokavo apie bombą ir už tai mokėjo visą gyvenimą.

Kartu su J. Požela skridęs jo pažįstamas Andrius Romanovskis nutarė prabilti ir papasakoti, kaip viskas vyko iš tiesų. Jo teigimu, visa ši istorija buvo melaginga.

Žiniasklaida iki šiol skelbia, kad 2004 metų vasarį, belaukdamas skrydžio į Londoną, J. Požela pareiškė apie lėktuve neva padėtą sprogmenį. Dėl pareiškimo apie bombą buvo imtasi aviacijos saugumo procedūrų pasitelkiant į pagalbą specialiąsias tarnybas, taip pat porai valandų užlaikytas reisas į Londoną. Atlikus papildomą orlaivio patikrinimą, daiktų, galinčių sukelti pavojų aviacijos saugumui ir skrydžio saugai, nebuvo rasta.

A. Romanovskis sako, kad tai nėra tiesa. Jis J. Poželai žadėjo viešai papasakoti tikrąją istoriją apie „bombą lėktuve“, tačiau šis neleidęs – manė, kad niekas nesupras.

„Kada prieš tapimą ministru jam tą temą vėl iškėlė, pasiūliau Jurui parašyti, kaip buvo iš tikrųjų. Jis sakė, kad nereikia, nes vėl bus iškelta tema, atrodys, kad jis ginasi, teisinasi, vėl visi pradės aiškintis, o tu tokio diskurso laimėti negali“, – DELFI sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius A. Romanovskis,

„Gal dabar vis tik supras ir nuims tą nesąžiningą etiketę?“, – klausia viešai prabilęs A. Romanovskis.

Įtarė dėl bombos, tačiau įleido į lėktuvą

2004 m. Didžiosios Britanijos Užsienio reikalų ministerija pakvietė keturis jaunus politikus iš skirtingų politinių partijų apsilankyti Londone. Kvietimus gavo Centro sąjungos valdybos narys A. Romanovskis, Naujosios sąjungos jaunimo atstovas Arūnas Karlonas, jaunasis konservatorius Paulius Lukševičius bei jaunasis socialdemokratas J. Požela.

„Skridau iš Vilniaus oro uosto ir patikrą praėjau kartu su Juru. Jis buvo 22 metų jaunas politikas, bet jau žinomas kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Jam einant per vartelius, šie supypsėjo. Apsauga paklausė – kas pas jus pypsi, o jis pašmaikštaudamas atsakė – gal bomba?. Apsauga, be abejo, supyko. Jurą pilnai iškratė, jis pasimetė, nuoširdžiai atsiprašė, todėl buvo įleistas į tranzitinę teritoriją.

Tai buvo įvykis, apie kurį pamirštama po 5 min. Visi prieš skrydį šnekučiavomės, ypatingai laukėme šios kelionės. Po valandos jau sėdėjome lėktuve – trise vienas šalia kito – aš, Juras ir Arūnas. Tačiau lėktuvas nekilo. Lėktuvo priekyje pradėjo vaikščioti oro uosto pareigūnai, jie kažką aptarinėjo ir po gerų 15 min buvimo lėktuve vienas priėjo ir paklausė – kas iš Jūsų yra Juras Požela? Iki tol mes net nesuvokėme, kad visą laiką buvo kalbama apie mus. Juras prisistatė ir buvo paprašytas išeiti iš lėktuvo.

Tada prasidėjo „tikras show“. Visi keleiviai buvo išprašyti iš lėktuvo, buvome išvežti iš oro uosto teritorijos ir iš naujo praėjome saugumo patikrą, todėl vėlavome kokias 2 valandas išskristi. Jurui nebuvo leista keliauti toliau. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl melagingo pranešimo apie bombą, o man net teko liudyti policijoje. Jis kaip žmogus ne tik kad buvo sukrėstas, bet buvo sugniuždytas šios neteisybės. Tampė jį ilgai – policija, teismas, žiniasklaida, oponentai. Ir visa tai būdavo daroma klasikinių patyčių forma nieko nežinant apie pačio įvykio turinį“, – savo feisbuko paskyroje parašė A. Romanovskis.

Tačiau pikčiausia pašnekovui tai, kad oro uosto tarnybos, norėdamos pagrįsti iš piršto laužtą „bombos“ istoriją, melavo. Pasak A. Romanovskio, apie parašiutus lėktuve nebuvo kalbėta, tačiau šios tariamos kalbos pareigūnus paskatino atidėti skrydį.

„Tai buvo absoliutus melas, sakyčiau, dar daugiau – provokacija. Teismas jį visiškai išteisino, nes ir durniui aišku, kad jeigu yra įtarimas dėl bombos, tu neleidi tokiam žmogui sėdėti tranzito salėje, lipti į lėktuvą, o tik paskui pradedi evakuaciją“, – sako A. Romanovskis.

A. Romanovskio nuomone, čia galėjo suveikti žinoma Poželos pavardė. „Gal kažkas pagalvojo, kad čia verta padaryti parodomąjį, pamokomąjį šou. Kitokio paaiškinimo nėra – kaip žmogų gali įleisti į lėktuvą ir paskui sugalvoji pranešimą apie padėtą bombą lėktuve. Visas jo pajuokavimas buvo „ Gal bomba sucypsėjo“. Tada užsisuko mistinė mašina, informacija iki viršaus ėjo per penkis žmones, kažkas priėmė sprendimą, kad politikas laido bajerius... Nepaisant to, kad pradiniame etape nieko nebuvo“, – stebisi A. Romanovskis.

A. Romanovskis šiuos klausimus kėlė ir apklausiamas policijoje. Pareigūnai jam minėjo palydovių nugirstus „pokalbius apie parašiutus“.

Ši istorija tapo charakterizuojančia J. Poželą visą jo likusį gyvenimą. Žiniasklaidoje jis pakrikštytas Unabomberiu. Pasak A. Romanovskio, J. Poželai buvo tik 22, pirmą kartą atsidūrė teisme, buvo pradėta politinė karjera ir jis nesigynė.

„Turbūt dabar vienintelė proga pasakyti, kad visa ši istorija buvo netiesa, melaginga, arba tai buvo taip išpūsta ir taip pakrypo, kad neturi nieko bendra su realia situacija“, – kalbėjo po J. Poželos mirties viešai prabilęs įvykių liudininkas.