Kas labiausiai trukdo Lietuvai? „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas mini daugybę dalykų: Lietuvoje trūksta rinkos poreikius atitinkančių darbuotojų, reformos mūsų šalyje, kur yra 2,9 mln. gyventojų, vyksta lėčiau nei 205 mln. žmonių turinčioje Brazilijoje, visuomenė ir politikai net nemąsto apie talentingų užsieniečių pritraukimą, pas mus nėra tarptautinių mokyklų ir darželių, o norint atsivežti investuotoją iš Londono tenka stengtis, kad jis skristų aplinkiniais keliais, o ne tiesiogiai, kad nepamatytų orlaivio salone geriančių ir rūkančių ekonominių lietuvių migrantų.
Tačiau M. Katinas atviras: 50 proc. šalies sėkmės pritraukiant investicijas sudaro darbo rinkai reikalingi žmonės, visi kiti faktoriai lemia mažiau.
„Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako mananti, jog itin neigiamą įtaką turi naujo Darbo kodekso įstrigimas: prezidentė jį vetavo, o Seimas dar nepasakė galutinio žodžio. Tiesa, M. Katinas šios problemos tarp pačių didžiausių neminėjo.
Darbuotojų organizacijos buvo nusiteikusios prieš naują Darbo kodeksą, nes jis leido paprasčiau atleisti darbuotojus, sumažino išeitines išmokas, įteisino itin laisvas sutartis, kurios negarantuoja socialinio draudimo.
Netikėjo, kad britai taip pasielgs
Jungtinė Karalystė prieš du mėnesius balsavo, ar išstoti iš Europos Sąjungos. Nors būta ženklų, kad euroskeptikams gali pasisekti, tačiau „Brexit“ galimybė daugeliui atrodė neįtikėtina. Vis tik britai nusprendė trauktis iš Europos Sąjungos ir sukėlė nedidelį chaosą: po referendumo atsistatydino britų premjeras, susiformavo nauja vyriausybė, euroskeptikų politikai nėrė į krūmus ar susipešė tarpusavyje, o leiboristų partija išgyvena vieną didžiausių krizių.
„Netikėjau, kad britai taip balsuos. Visada pasitikėjau jų blaiviu protu, humoru. Šokas buvo visiems. Aš dar iki šiol galvoju, kad tai neįvyks, kad jie įsivels į biurokratines procedūras ir galvos, mat jį bala – liksime. Nes iš tikrųjų net ir Britanijoje referendumai, man regis, nėra privalomi. Bet politika yra politika. Pas mus irgi neprivalomi, bet politikai atominės elektrinės nestatė išsigandę žmonių balsavimo“, – diskusijoje „Brexit: investicijų galimybė Lietuvai" svarstė R. Skyrienė.
Be R. Skyrienės, diskusijoje taip pat dalyvavo europarlamentaras A. Guoga, „Investuok Lietuvoje" generalinis direktorius M. Katinas, Vilniaus miesto ekonominės plėtros agentūros „Go Vilnius" vadovas Darius Udrys, ekonomikos ir investicijų apžvalgos žurnalo „Oxford Business Group" Azijos regiono redaktorius Paulius Kunčinas, „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
A. Guoga sako, kad šiuo atveju labai svarbu pasinaudoti susidariusia situacija ir parodyti pasauliui Lietuvą kaip šalį, kuri pasiruošusi priimti dideles bendroves ir sukurti daug gerai apmokamų darbo vietų. Tačiau, kaip aiškėja, nėra viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad šiuo metu Vilnius galėtų priimti gal tik pusę vienos garsios įmonės skyriaus, mat sostinėje tiesiog trūksta komercinės paskirties biurų. Maža to, abejotina, ar Lietuvos mokesčių sistema patrauklesnė nei kaimyninių šalių, o darbo santykių reguliavimas kaip tik tapo viena svarbiausių politinių problemų.
„Atminkime ir tai, kad svaro nuvertėjimas 15 proc. reikšmingai padidino tų įmonių kaštų konkurencingumą. Poreikis iškelti veiklą – gamybą ar paslaugų sektorių – iš Jungtinės Karalystės į kitas Europos Sąjungos valstybes dėl nuvertėjusios svaro yra sumažėjęs“, – primena N. Mačiulis.
Vilniuje – tik 500 tūkst. gyventojų?
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius M. Katinas aiškina, kad šiuo metu Lietuva išgyvena gana gerą periodą, tačiau ateitis, deja, gana miglota. Taigi net atsivėrus galimybėms po „Brexit“ pritraukti bent dalį investuotojų, Vilnius ne visada gali konkuruoti su didesniais ir pranašesniais miestais.
Visų pirma, pasak jo, Lietuvoje reformų greitis yra stebėtinai lėtas. Jo nuomone, norint tokiai mažai šaliai būti itin konkurencingai, per ketverius Seimo kadencijos metus reikia padaryti kokias 6 rimtas reformas.
„Jeigu nedarysime namų darbų, „Brexit“ mums nepadės“, – sako M. Katinas.
„Retrospektyviai žiūrint, dabar mums sekasi gerai dėl to, kad kažkada anksčiau tie namų darbai buvo padaryti ir dabar labai geras geopolitinis laikas. Kai mes džiaugiamės pritrauktomis investicijomis, nereikia pamiršti, kad Centrinė ir Rytų Europa tą augimą anksčiau patyrė. Tiesiog iki mūsų atėjo banga ir mes buvome gerai pasiruošę. Galime tik pasidžiaugti, kad Baltijos šalių lygyje Lietuva sėkmingai naudojasi tomis galimybėmis, mums tas laikas labai naudingas, nes Talinas už mus yra brangesnis, o Ryga miega visomis prasmėmis“, – sako M. Katinas.
Tačiau, jo teigimu, jei Vilnius taps toks pat brangus kaip Talinas, tada miesto pranašumas išnyks ir Lietuvos sostinė pralaimės Varšuvai, Budapeštui, Prahai.
Vienas iš Vilniui nepalankių faktorių – oficialus gyventojų skaičius. Oficialiai Lietuvos sostinėje gyvena daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, nors visiems aišku, kad tai netiesa – tiesiog ne visi gyventojai Vilniuje yra deklaravę gyvenamąją vietą.
„Mes sakome, kad Vilnius yra 500 tūkst. gyventojų miestas, bet tose lentelėse tai atrodo niekingai, kai aplink mus 1000 kilometrų spinduliu visų miestų dydis – daugiau nei milijonas gyventojų. Aš netikiu, kad Vilniuje yra tik 500 tūkst., bet ir ne milijonas, žinoma“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Jis sako, kad kartais gudraujama bandant į vieną katilą sumesti Vilnių ir Kauną bei pateikti tai kaip dipolį, bet teoriškai dipolio egzistavimas įmanomas, jei traukiniu pasiekti Kauną būtų galima per 30 min.
„Dipolis, kai reikia važiuoti valandą pusantros, yra fiktyvus“, – sako M. Katinas.
Kas blogai: nuo švietimo iki lėktuve rūkančių migrantų
Bet M. Katinas teigia, kad Lietuva gali panaudoti „Brexit“ viešiesiems ryšiams ir savo žinomumo didinimui. Jo manymu, Lietuva taip pat pajėgi atkąsti iki 1-2 proc. nuo investicijų, kurios galimai pajudės iš Jungtinės Karalystės, tačiau tam reikia nemažai pastangų.
Vienas esminių dalykų yra į darbo rinką orientuota švietimo sistema. Tai yra tokia, kurioje iš 100 išmokslinamų žmonių, bent 80 patektų į rinką ir patenkintų jos poreikius. Pasak M. Katino, daugelis Europos miestų negali pasigirti, kad ypač tiksliai atliepia rinkos poreikius, tačiau norėdamas laimėti Vilnius turi būti lankstesnis ir greitesnis nei Varšuva. Dabar, deja, iš 100 studentų, vos 20 patenkina rinkos poreikius.
„Bet tas skaičius prastas ir prastėja, universitetai degraduodami tą skaičių dar mažina“, – sako M. Katinas.
„Investicijų požiūriu žmonės sudaro 50 proc. vertės. Visa kita – infrastruktūra, skrydžiai, mokesčiai yra mažesnės dalys. Jeigu mes neturėsime talentų, tai mes ir dabar labai sunkiai įrodome, kad Vilnius gali konkuruoti su Praha“, – priduria „Investuok Lietuvoje“ direktorius.
M. Katinas sako, kad Lietuva niekaip neišsivers be talentų importo.
„Nėra pasaulyje miesto, kuris užaugo ekonomiškai neturėdamas multikultūrinės erdvės, nepritraukęs bent 100 tūkst. žmonių iš užsienio. Šiuo metu mūsų visa migracijos sistema, ekonomika, visuomenės nuomonė, žiniasklaidos nuomonė, politinių lyderių nuomonė yra paprasta: mes esam homogeninė visuomenė ir mums pavojinga įsileisti bet ką. Nekalbu apie rusus, tiesiog bet ką“, – reziumuoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas, pridurdamas, kad Lietuvai verkiant reikia tarptautinių mokyklų, darželių, talentų agentūros, kuri užsiimtų galvų medžiokle.
Pasak M. Katino, geri pavyzdžiai yra Airija ir Singapūras. Pavyzdžiui, Airijoje paslaugų ekonomikoje 50-60 proc. darbuotojų yra ne airiai. „Jei Lietuva to nespręs, tai net įvykdę švietimo reformą, mes įdarbinsime visus žmones ir sustosime, nes neturėsime galimybės plėstis“, – sako M. Katinas.
Tačiau pati paprasčiausia, bet įkyriausia bėda – Lietuvos pasiekiamumas. Nors Vilnius puikiai pasiekiamas tiesioginiais skrydžiais iš Jungtinės Karalystės, tačiau stambaus investuotojo kartu su lietuvių emigrantais negabensi, mat kai kurie lietuviai savo elgesiu atbaidytų bet ką.
„Geriausias pokštas yra tas, kad jeigu šiandien dienai norėtų atskristi Londono thinktecho ar banko atstovas, jis turėtų nuvažiuoti į Zarasų lygio miestelį ir iš ten skristi su mūsų pačių ekonominiais migrantais. Kas skridot, atsimenat, kaip jie atrodo: rūko salone, geria, kalba telefonu. Ir su tuo lėktuvu mes turime investuotojus atskraidinti į Lietuvą. Dabar jie skrenda jungiamuoju skrydžiu, bet, neduok Dieve, nuvažiuos į tą oro uostą, iš kur skrenda tiesioginis skrydis“, – sako M. Katinas.
Scenarijai Jungtinei Karalystei
Tačiau N. Mačiulis pažymi, kad Jungtinės Karalystės išstojimas apskritai įstrigo. Ir net jei bus aktyvuotas 50 Europos Sąjungos sutarties straipsnis, situacija gali nebūti tokia prasta, kaip atrodė iš pirmo žvilgsnio, mat britai paprasčiausiai gali įgyti panašų statusą kaip Norvegija ar Šveicarija, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bet palaiko itin glaudžius ryšius.
Norvegija yra Europos ekonominės bendrijos narė ir yra pasirašiusi Laisvosios prekybos asociacijos susitarimą. Tai užtikrina laisvą prekių, kapitalo, paslaugų ir darbo jėgos judėjimą tarp Norvegijos ir Europos Sąjungos, Norvegija yra Šengeno zonos narė.
Panašiai reguliuojami Europos Sąjungos santykiai su Šveicarija, nors pastaroji nepriklauso Europos ekonominei bendrijai. Šveicarija su Europos Sąjunga yra pasirašiusios daugybę įvairių dvišalių sutarčių, kurios nustato santykius skirtingose srityse. Tačiau Šveicarija riboja imigraciją pagal kvotų sistemą, tai taikoma ir darbo jėgai.
„Du mėnesiai po referendumo, o matome, kad nieko visiškai neįvyko, akcijų kainos beveik visose išsivysčiusiose šalyse šturmuoja naujus rekordus. Vienintelis rodiklis, kuris rodo, kad yra koks nors tektoninis lūžis, tai yra svaro nuvertėjimas maždaug 15 proc. euro ir dolerio atžvilgiu“, – sako ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, politikai paprastai ieško demokratinių kelių iš susidariusios situacijos, todėl jis abejoja, ar britų elitas galėtų ryžtis ignoruoti patariamojo referendumo rezultatus, kaip kad užsiminė R. Skyrienė.
„Demokratinių kelių yra ne vienas. Gali būti dar vienas referendumas po kelerių metų. Gali būti parlamento balsavimas. Gali būti išankstiniai rinkimai. Sprendimą gali priimti arba pakeisti būtent parlamentas“, – sako N. Mačiulis, mintyse turėdamas faktą, kad sprendimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, remiantis įstatymais, turi būti būtinai patvirtinamas parlamente, atsižvelgus į patariamojo referendumo rezultatus.
N. Mačiulio manymu, didžiausia tikimybė, kad Londono ir Briuselio santykiai bus panašūs, kaip Europos Sąjungos ir Norvegijos.
„Kitaip sakant, nieko to, ką žadėjo „Brexit“ šalininkai, britai negaus. Jie gaus išstojimą iš Europos Sąjungos, bet vis tiek teks įsileisti piliečius iš Europos Sąjungos, vis tiek turės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą ir vis tiek turės paklusti visoms biurokratinėms taisyklėms, jeigu norės prekiauti Europos Sąjungos viduje. Suvokiant šį kontekstą, mes galime suprasti, kodėl finansų rinkose panikos nėra“, – teigia N. Mačiulis.