V. Bruverio vertinimu, būtų galima tikėti Lietuvos „dignitorių pergalingais pareiškimais, kad apskritai Berlynas ir Vašingtono valstybės departamentas iš pradžių norėjo leisti viską be apribojimų“ ir Vilnius užkulisiuose juos esą „primygo ir išsimušė kažkokias de facto kvotas“ bei per Lietuvą pervežamų sankcionuojamų rusiškų prekių tikrinimus.
Bet tai, kad rusiškos prekės keliauja per Lietuvą, V. Bruverio teigimu, jau yra blogai.
„Mano nuomone, tai yra toks bandymas gerą miną išlaikyti blogame žaidime. Pats principas, kad sankcionuotos Rusijos prekės važiuoja per mūsų teritoriją jau yra fundamentaliai blogas dalykas“, – pirmadienį, dalyvaudamas „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo redaktorius.
„Rusija būtent tam ir sukėlė visą šitą triukšmą, kad pasiektų esminę pergalę – pakirstų principą, kurio Lietuva visada Kaliningrado tranzito fone stengėsi laikytis šventai: kad tai yra Europos Sąjungos kontekstas, jokios lokalinės specifikos, bent užuominų apie specialų koridorių neturėtų būti“, – pridūrė jis.
Mano, kad rusai ras landų
O ir tai, kad sankcionuojamų prekių gabenimui bus taikomos kvotos, tikrinimai, V. Bruverio matymu, nieko nereiškia.
„Rusai didins apsukas, suras vis tiek galimybių, kaip pakirsti šiuos dalykus, išplauti, apdurninti mus, mūsų pareigūnus ir mūsų valstybę eilinį kartą. Ko daugiau iš rusų tikėtis, jeigu kitą dieną po susitarimo aukščiausiu lygiu dėl grūdų tranzito, yra apšaudoma Odesa“, – pažymėjo apžvalgininkas.
Kodėl Lietuva turėjo pakeisti savo politiką Kaliningrado tranzito klausimu ir praleisti kai kurias sankcionuojamas prekes į Kaliningradą?
V. Bruverio žiniomis, į procesą įsikišo Berlynas ir Vašingtonas. Pastarasis, anot jo, „tūptelėjo eilinį kartą prieš Rusiją“.
„Neformaliai, kaip sakydavo aukščiausi valdžios pareigūnai, prieš transatlantinį konsensusą nepapūsi. Jeigu čia tas transatlantinis konsensusas pakeitė savo poziciją, nusprendė deeskaluoti situaciją kuo greičiau, nurodė Lietuvai tai daryti, tai ne kažin ką čia pašokinėsi.
Gali daryti du dalykus: kuo anksčiau stengtis numatyti ar nujausti, prognozuoti, kad transatlantinis konsensusas gali šitaip tūptelėti eilinį kartą prieš Rusiją, antras dalykas, jei mūsų partneriai taip daro, mano nuomone, reikia užimti aiškią ir viešą poziciją, siųsti signalą miestui ir pasauliui, ir visuomenei apie tai, kas vyksta, ir kad mes su tuo nesutinkame.
Mano nuomone, tai svarbu ir politiškai, ir psichologiškai, ir geopolitiškai“, – toliau dėstė V. Bruveris.
Kritikuoja komunikaciją
Lietuvos valdžia viešai aiškiai komunikuoti savo pozicijos, pasak apžvalgininko, nebandė.
„Oficialusis Vilnius ir visi jo bokštai, jeigu ką ir transliavo tuo metu, tai transliavo kažkokią psichodeliką, siuntė kažkokius miglotus virpesius apie tai, kad vyksta konsultacijos ir konsultuojamasi dėl konsultavimosi, kad būtų viskas labai vieninga ir gražu“, – kalbėjo V. Bruveris.
Akivaizdu, pasak jo, kad Kaliningrado tranzito istorija Lietuvai išsisprendė blogai.
„Mes gavome blogą antausį blogą precedentą. Lietuvoje reikėjo laikytis kietesnės viešos pozicijos“, – vertino naujienų agentūros redaktorius.
Ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nusipelno būti puolamas už tai, kad Lietuvai tenka taikyti išimtis ir praleisti kai kurias sankcionuojamas prekes į Kaliningradą ?
„Lietuvos ryto“ apžvalgininko T. Ignatavičiaus vertinimu, nusipelno, bet esą galbūt ne tik jis.
Klausimų kelia Nausėdos indėlis
„Bet objektas šiuo atveju, ko gero, nėra toks labai aiškus ir, ar tikrai vienintelis, ar G. Landsbergis yra vienintelis objektas šioje istorijoje? Yra daug neaiškumų, koks visoje šioje istorijoje prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo ir pačios Vyriausybės – ne vien Užsienio reikalų ministerija, ko gero, visame šitame reikale grojo“, – pažymėjo pašnekovas.
T. Ignatavičius svarstė, kad „kliurkų“ konsultuodamiesi dėl Kaliningrado tranzito padarė ir kažkokie Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai, kurie viešai neįvardijami.
Neoficialiomis apžvalgininko žiniomis, Briuselį Kaliningrado tranzito klausimu „prispaudė Vašingtonas“, o Briuselis savo ruožtu esą spaudė Vilnių.
„Prispaudė Briuselį ir tada Briuselis jau mus čia patvarkė, arba Briuselis ir Vašingtonas kartu Vilnių tvarkė. Čia – ne vien Berlynas. Panašu, yra ir Amerikos interesas“, – kalbėjo T. Ignatavičius.
Liepos 13-ąją EK pateikė naują išaiškinimą dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą ir leido Rusijai jas geležinkeliais gabenti per Europos Sąjungos teritoriją, tai yra ir per Lietuvą.
Tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas. Be to, įvedamos kvotos, numatančios, kad tranzito geležinkeliu apimtys neviršytų pastarųjų trijų metų prekių kiekių.
Sankcionuojamų prekių tranzitas atnaujintas
Delfi žiniomis, šis EK išaiškinimas yra kardinaliai priešingas tam, kurį Lietuva gavo balandžio mėnesį ir kuriuo vadovavosi. Jame rašoma, kad „prekių, patenkančių į priemonių taikymo sritį, tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares taip pat yra draudžiamas“.
Valdantieji naujajam EK išaiškinimui reiškė paramą nepaisant to, kad jis nėra toks griežtas.
Opozicija dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą ir EK pasiūlytų išimčių reikalauja Lietuvos užsienio reikalų ministro atsakomybės – Seime jam bręsta interpeliacija.
Valdančiųjų teigimu, šį klausimą koordinavo ne tik užsienio reikalų ministras, tai – „už Europos ribų ir labai stipriai išeinantis klausimas“, ir Lietuvoje, anot jų, prisiimti atsakomybės už susidariusią situaciją niekam nereikia.
Penktadienį „Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pranešė atnaujinanti sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, kaip numato EK paskelbtos gairės.
Visos „Žinių radijo“ laidos su T. Ignatavičiumi ir V. Bruveriu galite klausytis žemiau:
