Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo išvakarėse aljansas sutarė dėl naujų gynybos planų, iš kurių vienas skirtas mūsų regionui, nuspręsta stiprinti oro ir priešraketinę gynybą. Lietuvos politikai žinią dėl naujų planų sutiko palankiai ir tikino, kad aljansas keičia savo gynybos planavimą: numatomas ne prarastų teritorijų atsiiminėjimas, o atgrasymas, veikimas nuo tada, kai krizė dar tik bręsta.
Ketvirtadienį dalyvaudamas laidoje L. Kasčiūnas papasakojo, kaip tai veiktų praktiškai, pavyzdžiui, jei Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas su savo trimis divizijomis pajudėtų sausama iš Baltarusijos ar Kaliningrado link Lietuvos.
„Nors to nėra, ženklų nėra, jokių faktų nėra, kad Baltarusijoje būtų kokia nors grupuotė, ruoštųsi kažkam, bet [tokiu atveju] visa žvalgyba įvertintų tos grupuotės intencijas, parengties lygį, kovinį galią. Įsivertintų, ar jie turi sunkiosios technikos, ar jie turi artilerijos, ar jie turi aviacijos. Įsivertintų, ar tai yra tokia grupuotė, kuri gali tikrai padaryti daug žalos. Ir pagal tai, galėtų jau priimti sprendimą, pavyzdžiui, dėl išankstinio atgrasymo.
Kitaip tariant, net jeigu „Zapad“ pratybos (Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos, įprastai organizuojamos Lietuvos pašonėje – Delfi) vyksta, kurios gali lemti kokį nors karinį incidentą, kad ir netyčinį, juk visko būna per pratybas <...>, aš manau, kad tai irgi galėtų būti vienas iš indikatorių, kai jau NATO daugiau dėmesio galėtų telkti šalims, kurios yra šalia tų pratybų. Tai apie ką kalba – reakcija išankstinė“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
„Planai dabar bus surėdyti taip, kad [NATO] ne tiek lauktų įvyks, ar neįvyks, <...> o jau sutelktų tiek pajėgų, kad atgrasytų“, – pridūrė politikas.
Jis pažymėjo, kad Vakarų žvalgyba atskiria, kada šalis planuoja tik pratybas, o kada ketina kariauti: esą pastaruoju atveju yra atitinkamai dėliojamos logistikos grandinės, infrastruktūra.
O ką Lietuvos sąjungininkai darytų šiuo atveju?
„Leiskime karinei NATO vadovybei priimti adekvatų sprendimą, kuris leistų atgrasyti. Tai, viena vertus, – didesnis pajėgų sutelkimas čia, kita vertus, galima tolimojo strike'o (netikėtos atakos – Delfi) galimybė, įgalintojų atsiradimas, kurie jau matytų ir kontroliuotų, ir galima net smogti iš jūrų į kai ką, kad baigtųsi bet kokios intencijos. Čia mes kalbame apie NATO ir amerikiečių galimybes, kurios yra milžiniškos šia prasme“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Jeigu Lietuvos pasienyje grėsmė būtų reali, aiškiai matoma ir su intencijas, tuomet, pasak jo, niekas nebelauktų ir aljansas imtųsi veiksmų.
„Atgrasymas per pajėgų sutelkimą, rodant jėgą, rodant NATO raumenis, jis yra esminis“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Jis be kita ko pažymėjo, kad, priėmus naujus NATO gynybos planus, NATO pajėgų vadas Europoje Christopheris Gerardas Cavolis turės daugiau autonomijos pats asmeniškai priimti sprendimus.
„Būtent dėl pajėgų parengties, dėl logistikos sudėliojimo. Tai yra be galo svarbu, nes tai daro mus lankstesnius, sprendimų priėmimą daro greitesnį. Kitaip tariant, NATO reaguoja greičiau“, – teigė L. Kasčiūnas.
Visą „Žinių radijo“ laidą apie naujai patvirtinus NATO gynybos planus ir kitus Vilniaus viršūnių susitikime priimtus sprendimus galite rasti čia: