Kaip Lietuvos kaimynė ruošiasi Trumpo pergalei: kalba neatsitiktinai pasisuko į branduolinių ginklų pusę

Mūsų šalis pasirengusi priimti branduolinius ginklus, jei sąjungininkai nuspręs juos perkelti į Lenkiją. Taip prabilęs šios šalies prezidentas Andrzejus Duda, regis, tik patvirtino kryptį, kurią pasirinko Varšuva – dar labiau stiprinti savo gynybą tolesnės Rusijos agresijos akivaizdoje. Vis dėlto kontekstas svarbus – kodėl ir kam iš tikrųjų taip kalbama dabar, ir ką iš tikrųjų sumanė Lietuvos kaimynė.

„Jei mūsų sąjungininkės nuspręs dislokuoti branduolinius ginklus – kaip branduolinio dalijimosi dalį mūsų teritorijoje tam, kad sustiprintų NATO rytinį flangą, mes tam pasirengę“, – dienraščiui „Fakt“ pareiškė A. Duda.

Tik nesekantiems jo pasisakymų šia tema toks pareiškimas gali skambėti kaip dramatiškas posūkis – branduolinių valstybių Aljanso gretose tėra trys, o tiesioginės NATO branduolinio dalijimosi programos dalyvės yra dar kelios šalys.

Iš tikrųjų A. Duda nepasakė nieko naujo, tik pakartojo ne pirmą kartą išreikštą siekį. Bet šįsyk svarbus ir kontekstas: Lenkijos prezidentas apie branduolinius ginklus užsiminė grįžęs iš vizito JAV, kur privačiai susitiko su buvusiu, o galimai ir būsimuoju šios šalies lyderiu, nes į prezidentus kandidatuojantis Donaldas Trumpas turi realias galimybes vėl laimėti.