Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius DELFI teigia, kad pasiklydus svarbu nepanikuoti ir stebėti aplinką, nes tada kelią atgal rasti bus nesunku.
„Kai kurie žmonės miške pereina kelius, kartais net kerta geležinkelį, bet jie nepamena to. Tokie žmonės dažniausiai ir turi problemų miške“, – pripažįsta D. Stankevičius.
Nepastabumas – didžiausias žmonių priešas
Kaip teigia D. Stankevičius dažniausiai miške pasiklysta tie, kurie nepažįsta miško, bet labai pasitiki savo jėgomis arba tie, kurie retai būna miške.
„Miškai labai klaidina, nes visur jie skirtingi. Dažnai pasiklystama kalvotuose miškuose ypač, jei ten lankomasi pirmą kartą“, – pasakojo miškininkas.
Jis sako, kad dažnai pasiklydę žmonės nežino elementarių taisyklių, kurios padėtų greitai rasti kelią atgal. Miške žmogui dėmesį reikia atkreipti į kelius, taip pat miškų kvartalinį tinklą, kuris susideda iš kvartalinių linijų. Tai iškirstos iki keturių metrų pločio linijos miškuose. Jos visada kertamos iš šiaurės į pietus ar iš vakarų į rytus. Žmonės, pastebintys tinklą, išėjimą iš miško randa patys.
Miškininkas teigia, kad pasiklydus miške svarbiausia nepanikuoti ir ieškoti išeities: „Reikia rasti kelią, o jis turi du galus ir abu veda į civilizaciją.“
Į mišką reiktų neštis pakrautą telefoną, jei asmuo pasiklysta ir nepasitiki savo jėgomis, jis turi skambinti į pagalbos centrą telefonu 112, kuris perduoda pranešimą miškininkams. Tokiu atveju tikslią buvimo vietą padeda nustatyti kvartalinėse linijose esantys numeriai. Juos žinodami miškininkai gali lengvai surasti pasiklydusius asmenis, tačiau kartais pasitaiko problemų, kurios sunkina padėtį.
„Dabar kvartalinės linijos privačiuose miškuose nevienodos, nėra atnaujinami kvartaliniai stulpai, ant kurių nurodomi kvartalo numeriai, valstybiniuose miškuose šie stulpai nauji“, – sako D. Stankevičius.
Orientuotis gamtoje ne taip sunku
Pasiklydus miške be telefono ir nežinant apie kvartalines linijas, galima orientuotis kitais būdais. „Skautai neskautams“ vyresnioji skautė Augustė Slavickaitė DELFI pasakoja, kad miške orientuotis galima pagal medžio žieves, samanas ir vijoklius, skruzdėles, saulę, o naktį lengviausia orientuotis pagal žvaigždes. Bet kuriuo paros metu tiksliausiai šiaurės, pietų, rytų, vakarų kryptis padeda nustatyti kompasas.
„Paprasčiausias būdas naudotis kompasu. Reikia tiesiog atsiminti, jog kompaso adatos raudonoji pusė – šiaurės rodyklė – visada rodo beveik tiksliai į šiaurę. Vien tai jau gali apsaugoti nuo gana dažnos klaidos eiti kita ar net priešinga kryptimi nei manoma“, – pasakojo A. Slavickaitė.
Orientuotis galima pagal medžių žieves – šiaurinėje pusėje žievė dažnai būna grubesnė ir tamsesnė, tai geriausia matoma ant beržų kamienų. Po lietaus patamsėja šiauriniai pušų kamienai. Iš eglių ir pušų kamienų pietinės pusės išsiskiria daugiau sakų. Šie požymiai leis nustatyti šiaurės ir pietų kryptis.
„Šiais požymiais patariame naudotis stebint ne vieno medžio žievę, o kelių“, – primena vyresnioji skautė.
Orientuojantis pagal augalus svarbu žinoti tai, kad samanos ir vijokliai ant medžių žievės susitelkia dažniausiai šiaurinėje pusėje. Lyginant kelis medžius, pagal šį požymį galima pakankamai tiksliai nustatyti liniją šiaurė-pietūs.
„Samanų ir vijoklių pomėgis laikytis šešėlyje leidžia panaudoti orientavimuisi ne tik medžius, bet ir didelius akmenis. Ant visų šių daiktų samanos ir vijokliai auga daugiausiai iš šiaurinės pusės“, – pastebi A. Slavickaitė.
Miške susiorientuoti gali padėti ir skruzdėlės. Jos savo skruzdėlynus kraunasi beveik visada į pietus nuo artimiausių medžių, kelmų, krūmų, o pietinė skruzdėlyno pusė dažniausiai būna nuožulnesnė už šiaurinę.
Vyresnioji skautė pastebi, kad dažnai žmonės žino, kaip reikia orientuotis naudojant rankinį laikrodį, tačiau jis turi turėti valandinę ir minutinę rodykles bei tai gali padėti tik saulėtą dieną.
„Visų pirma, laikrodį padėkite ant lygaus paviršiaus. Tuomet valandinę rodyklę nukreipkite į Saulę. Centras tarp valandinės rodyklės ir 12 valandos žymi šiaurės-pietų liniją. Jei nežinote kurioje pusėje pietūs, o kurioje šiaurė, prisiminkite, kad nesvarbu, kur esate, bet Saulė visuomet teka rytuose, o leidžiasi vakaruose. Šiaurės pusrutulyje Saulė vidurdienį būna pietuose.
„Jeigu jūsų laikrodis nustatytas pagal vasaros laiką, tada kampą dalinkite tarp valandinės rodyklės ir pirmos valandos žymės“, – įspėja skautė.
Orientuotis naktį padeda Šiaurinė žvaigždė. Jos ieškoti reikia pagal didžiuosius ir mažuosius Grįžulo Ratus. Šiaurinė žvaigždė rodo šiaurę, tačiau ji nėra labai didelė ir lengvai randama.
„Didžiųjų Grįžulo ratų kraštines „vežimo“ žvaigždes sujungus tiese ir pratęsus ją penkis kartus, atsiremiama tiesiai į mūsų ieškomą kelrodę Šiaurinę“, – aiškino A. Slavickaitė.
Šiaurinė žvaigždė nėra itin ryški žvaigždė, tačiau aplink ją spindi tik dar blyškesnės žvaigždės, todėl supainioti ją su kitomis yra pakankamai sunku. Atsistojus veidu į Šiaurinę žvaigždę, dešinėje bus rytai, kairėje – vakarai, o už nugaros – pietūs.
Visi išvardinti būdai padeda rasti kryptį, kurios laikantis, neklaidžiojama po mišką ir lengviau randamas kelias iš jo.
Žmonės miške pasiklysta retai
Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas D. Stankevičius. Teigia, kad Varėnos miškuose žmonės pasiklysta retai. Per metus gaunama apie 3-4 pranešimus apie dingusius žmones. Miškininkas pastebi, kad žmonės miškuose pasiklysta dažniau, tačiau dažnai patys ar su aplinkinių pagalba randa kelią iš jo.
„Pranešimai apie dingusius žmones gaunami išskirtiniais atvejais. Šiemet pasiklydusių žmonių dar neteko ieškoti, o vaikų per visą mano darbo laiką taip pat neteko gelbėti“, – tvirtino vyriausiasis miškininkas.
D. Stankevičius pasakoja, kad grybaudami ir uogaudami žmonės nenutolsta nuo savo pradinio buvimo taško ir tik suka ratus aplink. Tie, kurie miške nepanikuoja, jame orientuojasi geriau, o panikuojantis žmogus greičiau pasiklysta.