Todėl DELFI nutarė pasidomėti, ką apie Ukrainos valdžios kaitą bei invaziją į Krymą mano Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas bei Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas.
V. Tomaševskis kritikuoja Maidano lyderius
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras V. Tomaševskis mielai sutiko pakomentuoti situaciją Ukrainoje, tačiau tik raštu. Politiko padėjėja taip pat pareikalavo europarlamentaro komentarą pateikti netrumpinant.
V. Tomaševskis teigia, kad apskritai situaciją Ukrainoje jis vertina nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės politikas sako, kad bet kokie ginkluotųjų pajėgų veiksmai iš užsienio valstybės yra smerktini, tačiau iš kitos pusės V. Tomaševskis aiškina, jog jis nėra revoliucijų šalininkas.
Kaip žinoma, naujoji Ukrainos valdžia nusprendė panaikinti įstatymą, kuris rusų kalbai buvo suteikęs regioninės kalbos statusą.
Pasak V. Tomaševskio, tai tik patvirtinta mintis, jog kai kurie Maidano lyderiai vadovaujasi „nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“.
„Situaciją ir politinę krizę Ukrainoje vertinu nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, smerktini yra bet kokie ginkluotų pajėgų veiksmai, juolab iš užsienio, iš kitos pusės, reikia pasakyti tiesą apie konflikto ištakas. Nesu revoliucijų šalininkas. Manau, kad prezidentai į valdžią turėtų būti renkami prie balsavimo urnų, o ne mitinguose, tuo labiau tokiuose, kuriuose liejasi kraujas - kaip buvo Maidane. Taip pat svarbu priminti, kad prieš mitingus iki Ukrainos prezidento rinkimų buvo likę mažiau nei metai. Istorijoje po visų revoliucijų nukentėdavo paprastas pilietis: gilėja ekonominė krizė, su kuria kovojama eilinių piliečių santaupų sąskaita“, - teigia politikas.
„Dažnai revoliucijų rezultatas būna toks, kad vieni oligarchai keičia kitus. Visuose šiuose įvykiuose, kaip jau sakiau, man nepriimtinas karinės jėgos naudojimas iš bet kokios pusės, juolab iš užsienio, tačiau negaliu pritarti ir naujos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas. Tai patvirtina neretai komentatorių išsakomą nuomonę, kad kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė. Dėl nurodytų priežasčių, manau, mūsų šalies politikai turėtų labiau įsigilinti į konflikto esmę, kuri, kaip jau sakiau, nėra vienareikšmiška“, - savo komentare rašė V. Tomaševskis.
R. Paksas nori prie stalo pasodinti V. Putiną, B. Obamą ir kitus
„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, europarlamentaras R. Paksas DELFI teigė, kad bet kokiu atveju valstybių suverenitetas yra neliečiamas.
„Vienareikšmiškai čia yra dogma, aksioma ir tik iš to gali išeiti visos kitos mintys“, - sakė politikas.
Tačiau R. Paksas teigia, kad problemų būta nuo pat pradžių, kai buvo tikimasi, jog Ukraina pasirašys Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga. Pasak jo, Europos Sąjunga elgėsi nederamai ir siekdama pasirašyti susitarimą Ukrainai iškėlė neįgyvendinamas sąlygas.
„Ukraina ne tokia valstybė. Iš tikrųjų ji geopolitinėje erdvėje užima labai svarbią vietą ir turi ypatingą situaciją kalbant apie pasiskirstymą tarp rytų ir vakarų. Turiu, omenyje tarp rytų Ukrainos ir vakarų Ukrainos. Taip atmestinai pasiūlyti viską su tokiais įpareigojimais, kaip Europos Sąjunga pasiūlė, na, netinka. Buvo pasakyta, arba jūs tą įgyvendinsite, arba mes nepakviesime. Paskui tonas buvo minkštinama,s bet traukinys buvo jau pajudėjęs“, - sakė R. Paksas.
Politikas pripažino, kad ir pats buvęs Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius žaidė žaidimą „tai į vieną, tai į kitą pusę“.
„Toks užsižaidimas buvo, o paskui klaidos ant klaidų, situacijos neįvertinimas atvedė į šiandieninę situaciją“, - sakė R. Paksas.
Jo nuomone, geriausia būtų, jeigu prie derybų stalo susėstų ne ministrų lygio politikai, o valstybių lyderiai: Europos Sąjungos vadovybė, Jungtinių Tautų vadovybė, JAV, Rusijos ir Ukrainos lyderiai.
Pasak R. Pakso, šiuo metu valstybių lyderiai savo pasisakymais tik demonstruoja, kad siekia įtikti savo šalių gyventojams.
„Ta grėsmė, ta suirutė gali išplisti ne tik pačioje Ukrainoje, bet ateiti iki kitų namų. Šito suvokimo kol kas trūksta“, - teigė „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
Tačiau klausiamas, ar, jo nuomone, Krymo atvejis gali reikšti, jog egzistuoja tiesioginė karinė grėsmė ir Lietuvai, R. Paksas teigė taip nemanantis.
„Ne, nemanau. Nemanau, kad reikia gąsdintis patiems ir gąsdinti kitus bei daryti neapgalvotus veiksmus, kurių 90 proc. eina tiems vartotojams, kurie turi balsuoti rinkimuose“, - teigė politikas.
V. Uspaskichas: Krymas pats turi apsispręsti, su kuo jiems geriau
Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas, komentuodamas situaciją Ukrainoje ir Kryme, buvo itin atsargus. Politikas sakė pats nebuvęs ten, todėl negalįs vertinti, mat žiniasklaida „vienoje ir kitoje pusėje“ pateikia nevienodus faktus.
„Kai pažiūri iš abiejų pusių, matosi, kad yra bardakas. Tiesos vienos nėra. Kitas dalykas, jei kalbėtume apie Rusijos padalinį, tai jis ten egzistuoja jau daugiau nei 150 metų“, - teigė V. Uapaskichas.
Klausiamas, ar kalba apie Sevastopolio karinę bazę, politikas patvirtino kalbantis būtent apie tai.
„Todėl nebūtinai ten įvedinėti tuos karius. Nu, nežinau, aš ten nebuvau. Kitas dalykas, tai aš galvoju, kad reikia pagal visus tarptautinius susitarimus, chartijas, tarptautinę teisę ir taip toliau leisti žmonėms – ne kariškiams – o patiems žmonėms apsispręsti, kokios jie valdžios nori. Visų pirma, bus Ukrainos prezidento rinkimai gegužės 25 dieną. Tai šiek tiek stabilizuos padėtį, todėl nesvarbu jau bus kaip ten juos (naująją valdžią – DELFI) vadina – teisėta ar neteisėta. Aš galvoju, koks skirtumas – svarbu, kad ateitų žmonės ir balsuotų vienaip ar kitaip“, - sakė V. Uspaskichas.
Kaip žinoma, Krymą Ukrainai, kuri tuo metu buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, minint 300 metų Pereslavlio taikos sutartį 1954 m. perdavė tuometinis Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas. Pereslavlio taikos sutartis žymi kazokų sukilimą prieš Abiejų Tautų Respubliką ir Ukrainos žemių prijungimą prie Rusijos imperijos.
V. Uspaskichas aiškina, kad Krymo žmonės esą patys nori apsispręsti, su kuo jiems pakeliui.
„Aš galvoju, kad čia teisingas dalykas“, - teigia politikas.
„Jeigu žmonės apsispręs, kad jiems nereikia jokių pagalbų, reiškia, kariškiai turi pasitraukti. Kitaip tai bus invazija ir agresija, o aš kaip internacionalinis žmogus esu prieš bet kokią agresiją“, - pridūrė V. Uspaskichas.
Klausiamas, kaip gali vykti referendumas pusiasalyje, kuriame viską kontroliuoja Rusijos Federacijos karinės pajėgos, politikas teigė negirdėjęs, kad referendumo stebėti negalėtų tarptautiniai stebėtojai.
V. Uspaskichas taip pat pasakoja, kad Ukrainoje gyvena jo sūnėnai, kurie jam atskleidžia, kas šioje šalyje vyksta iš tiesų. Pasak pašnekovo, jo sūnėnai „nekenčia to V. Janukovyčiaus, nes jis pridarė daug bėdos“, bet „sako, kad valdžia turi šiek tiek reprezentuoti savo valstybę ir sudaryti platesnę Vyriausybę“.
„Jie ten daug neprieštarauja. Matyt, ten taip įgriso tas V. Janukovyčius, kad per daug neprieštarauja šitai naujai valdžiai. Bet yra klaidų visokių. Aš čia jau švelninu, pas juos ten tonas kitoks: kam daryti tą, kam daryti aną. Pavyzdžiui, skyrė oligarchus į gubernatorius ir taip toliau. Nauja valdžia gali taip save diskredituoti“, - sakė Darbo partijos įkūrėjas.