„Neatidėliokit. Žiema ateina“, – tokie žodžiai skamba apsigyventi Rusijoje kviečiančio vaizdo klipo, kuriuo liepos pabaigoje savo tviterio paskyroje dalijosi Rusijos ambasada Ispanijoje, pabaigoje.
Trumpas propagandinis klipas priminė pokštą, tačiau paaiškėjo, kad Kremlius iš tiesų laba daug tikisi iš ateinančios žiemos.
„Reuters“ neseniai paskelbė, jog V. Putinas, kad aukštos energijos kainos ir galimas jos trūkumas palauš Europos politikus ir šie ims spausti Ukrainą sutikti su paliaubomis Rusijos sąlygomis.
Neseniai „Gazprom“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 2 dienos dėl techninės priežiūros darbų bus sustabdytas tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu ir tai ištesėjo – trečiadienį dujų tiekimas sustojo.
Tai pakėlė dujų kainas į dar aukštesnį lygį.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas antradienį išplatintame pranešime patikino, kad dėl kasdien rekordus viršijančios gamtinių dujų ir elektros kainos Europoje gyventojų ir verslo lūkesčiai prastėja.
Pasak jo, trumpos recesijos šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje nepavyks išvengti nei Lietuvai, nei daugeliui euro zonos šalių.
Europai rengiantis žiemos išbandymams politikai neslepia, kad bus sunku.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę pasakė grėsmingą kalbą, kurioje perspėjo apie didelį sukrėtimą ir „pertekliaus pabaigą“.
„Mūsų sistema pagrįsta laisve, kurioje įpratome gyventi, ir kartais, kai turime ją apginti, mums gali tekti pasiaukoti“, – kalbėjo jis ir paragino prancūzus „sutikti mokėti laisvės kainą“.
Ketvirtadienį E. Macronas jau ėmė šnekėti apie tai, kad Turkija neturėtų būti vienintelė su Kremliumi besikalbanti galingoji valstybė ir kad jau reikėtų ruoštis galimybei užbaigti konfliktą taikos derybomis.
„Negalime pasiduoti jokiai netikros moralės formai, kuri mus paliktų bejėgius. Diplomato darbas – kalbėtis su visais, ypač su žmonėmis, su kuriais nesutariame. Todėl ir toliau tai darysime, derindami veiksmus su savo sąjungininkais“, – aiškino jis.
Pasak E. Macrono, pasaulio galingosios valstybės jau dabar turėtų ruoštis derybomis siekti taikos, kad būtų nutrauktas daugiau nei pusmetį besitęsiantis konfliktas. Vis tik prezidentas pabrėžė, kad dėl potencialaus dialogo laiko ir sąlygų turėtų spręsti pats Kijevas.
„Turime ruoštis ilgam karui. Turime vengti eskalacijos ir ruoštis taikai, – kalbėjo E. Macronas. – Ruoštis taikai reiškia kalbėtis su visomis šalimis, įskaitant Rusiją – tą dariau prieš kelias dienas ir darysiu vėl.“
Jis kartu aiškino, kad negalima leisti Rusijai laimėti karo karinėmis priemonėmis. E. Macronas kalbėjo, kad Europa turi išlikti vieninga, ir priminė jog tam tikros šalys ragina laikytis karingesnės pozicijos arba svarsto vienašališkas priemones.
„Negalime leisti, kad šis karas suskaldytų Europą. Europos vienybė yra svarbiausia. Europos padalijimas buvo vienas iš Rusijos karo tikslų“, – teigė E. Macronas.
Rusijos opozicija: bus skausminga, bet ne mirtina
Lietuvoje šiomis dienomis vykusiame Laisvosios Rusijos kongrese kalbėjęs rašytojas Jonathanas Littellas sakė, kad Vakarai sunkumams nepasiruošę.
„Vakarai nėra psichologiškai pasiruošęs sunkumams, jei kalbame apie infliaciją, augančias dujų kainas ir jų trūkumą. Tai suintensyvins politines problemas, kurias stebime Europoje, ypač dešiniosios partijos tai išnaudos, kaip instrumentą (...) siekiant pakeisti valdžios konjunktūrą“, – kalbėjo ekspertas.
Tuo metu Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis aiškino, kad Europai sukauptos energetinės atsargos leis pergyventi šią žiemą.
„Tai bus skausminga, bet ne mirtina. Kiek Vakarų lyderiai pajėgūs su tuo susitvarkyti – grįšiu prie pesimizmo: jie nėra tokiais lyderiais ir pastarųjų dviejų dešimtmečių energetinės politikos klaidos pastaraisiais dešimtmečiais kelia grėsmę energetiniam stabilumui“, – tvirtino jis.
Tačiau kartu M. Chodorkovskis pabrėžė nemanantis, kad ši isterija, kuri visiškai įmanoma, turį realų ekonominį pagrindą.
Nusprendė, kaip taupys
Tuo metu Vokietijos žiniasklaidoje aptarinėjamos nuo rugsėjo pusmečiui įsigaliosiančios energijos taupymo priemonės, tarp kurių – ne tik 19 laipsnių temperatūra ir šaltas vanduo dalyje viešųjų pastatų, bet ir draudimas naktį apšviesti parduotuvių vitrinas ir net laikyti atviras parduotuvių duris, kad nebūtų į lauką leidžiama šiluma.
Rugpjūčio viduryje Vokietijos energijos vartotojai sužinojo, kiek jiems papildomai kainuos dujos šaltais žiemos mėnesiais. Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas teigė, kad dujų suvartojimas vienam namų ūkiui atsieis keliais šimtais eurų brangiau.
Vokietijos dujų rinkos operatorius suskaičiavo konkrečiau: 4 asmenų šeimai per metus dujos vidutiniškai kainuos papildomus 480 eurų.
„Kol kas panikai priežasčių nėra, bet mes turime pasirengti kritiniam atvejui“, – mėnesio viduryje „Deutsche Welle“ sakė Kelno miesto energijos krizės grupės vadovė Andrea Blome.
Siekia įpratinti taupyti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Ramūnas Vilpišauskas nemano, kad, pavyzdžiui, E. Macrono kalba galėtų rodyti politikų bandymą pakurstyti visuomenę daugiau galvoti apie savas problemas, o ne apie karą Ukrainoje.
Jo įsitikinimu, tokie pasisakymai skirti nuteikti galimiems sunkumams ir paskatinti žmones įdėti daugiau pastangų taupant energiją, būti sąmoningesniais.
„Toks šių pasisakymų tikslas. Nemanau, kad yra kažkokio sąmoningo siekio Vokietijos, Prancūzijos valdančiųjų gretose keisti požiūrį į paramą Ukrainai“, – kalbėjo politologas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad niūriausia ateitis prognozuojama Vokietijai, nors dabartiniai dujų saugyklų pildymo tempai suteikia nemažai optimizmo.
TSPMI docentas Kęstutis Girnius taip pat nemano, kad kalbėdami apie grėsmes politikai bando įaudrinti žmones.
„Yra kuriamas Lietuvoje toks pasakojimas, kad Prancūzija ir Vokietija yra savanaudžiai, kurie pasiryžę pirma proga išduoti Ukrainą, kad jei žmonės neišduos, jie (politikai – aut.) patys tą pakurstys. Aš manau, kad E. Macronas sako, kad negrįš ankstesni lakai – kurį laiką nebus pigios elektros ir pigių dujų, reikės įvairiais būdais prisitaikyti prie naujų sąlygų – negalėsi laikyti kondicionieriaus ir atvirų durų, bus imamasi įvairiausių priemonių“, – patikino pašnekovas.
K. Girnius mano, kad net ir sumažėjus energijos kainoms, dabar įvedamos taupymo priemonės pasiliks, nes jos pasitarnaus kovai su globaliniu atšilimu.
Prancūzai gali išeiti į gatves
Apie V. Putino viltis, kad žiema atšaldys ir ES vienybę, paskelbęs „Reuters“ citavo šaltinį Maskvoje, kuris neslėpė, kad Kremlius Europoje tikisi neramumų.
„Europiečių laukia sunki žiema. Galime sulaukti protestų, neramumų. Kai kurie Europos lyderiai gali gerai pagalvoti, ar toliau remti Ukrainą, ir manyti, kad atėjo laikas susitarti“, – kalbėjo jis.
K. Girniaus teigimu, neramumų gali būti Prancūzijoje – vien dėl to, kad joje gaji streikų kultūra.
„Prancūzai greitai išeina į gatves dėl įvairiausių klausimų. Kai jie yra nepatenkinti, jie skuba tai pranešti valdžiai, o geriausias būdas tai padaryti – per demonstracijas, jie tą darys. Vokiečiai yra drausmingesni, jeigu jie streikuoja, tai būna iš anksto suderinta, nustatytas laikas. Britanijoje vyksta spontaniški streikai, bet tai susiję su infliacija. Ir tikrai ne viskas yra siejama su V. Putinu“, – kalbėjo jis.
Politologas K. Girnius klaida vadina visų pastarojo laiko negandų siejimą tik su V. Putinu ir jo karu, kai infliaciją, jo teigimu, lėmė ir kova su pandemija, kai į rinką buvo išmestos didelės sumos pinigų, sausra, jaučiamas ir sankcijų poveikis.
„Visko siejimas tik su V. Putinu ir karu leistų galvoti, kad neberemiant Ukrainos, problemos esą būtų išspręstos. Jei būtų įvardijamos visos priežastys, nebūtų iliuzijos, kad paramos Ukrainai nutraukimas yra ta stebuklinga lazdelė“, – kalbėjo jis.
R. Vilpišausko teigimu, norint atsakyti į klausimą, kiek eilinis vokietis ar prancūzas linkęs aukotis, reikėtų turėti kokį nors sociologinį pagrindą.
„Pavasarį matėme, kad parama Ukrainai buvo labai stipri Europos šalyse, taip pat ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, kur du trečdaliai gyventojų pasisakė už paramą Ukrainai, kai Rusija pradėjo plataus masto karą. Dabar klausimas, žinoma, yra apie galimą nuovargį ir koks galėtų būti gyventojų požiūrio pokytis, kai teks patiems mokėti iš savo kišenės daugiau už elektrą, šildymą ir kitus dalykus. Kol kas sudėtinga prognozuoti. Rizika tokia yra“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad vis dėlto kol kas nėra požymių, kad būtų smarkiai pasikeitęs visuomenės požiūris, jog Ukraina už Rusijos agresiją moka savo gyvybėmis, tuo metu ES šalių gyventojai – pinigais už išaugusias elektros, šildymo kainas.
„Tai vis dėlto gan skirtingi dalykai, o kainų poveikį siekiama sušvelninti“, – pabrėžė jis.
Bus šalių, kurios nepavargs
K. Girnius priminė, kad V. Putinas jau kelis kartus prašovė su savo apskaičiavimais – jis nesitikėjo, kad sankcijos bus tokios griežtos, nemanė, kad jos tęsis ilgiau nei pusmetį.
Anot pašnekovo, sunku numatyti, kaip žiema galiausiai paveiks ES vienybę, tačiau jis pabrėžė, kad daugelio šalių įsipareigojimai Ukrainai atrodo pakankamai dideli.
„Jei kurios nors šalys pavargs, bus pakankamai nepavargusių. Manau, kad šalys stengsis įvykdyti tai, ką įsipareigojo. Kalbos, kad V. Putinas automatiškai laimės energetikos karą, manau, yra per daug skubotos“, – pridūrė jis.
K. Girniaus įsitikinimu, lietuviai linkę manyti, kad jie kone vieninteliai turintys stuburą, o Vakarai – ištižę.
„Manau, kad tai yra klaidinga nuotaika, klaidingas įspūdis“, – sakė jis.
VU TSPMI profesorius R. Vilpišauskas priminė, kad apie riziką, jog ES vienybė gali neatlaikyti šią žiemą, diskutuojama jau nuo liepos pradžios.
„Kad jos išvengtų, ES šalių politikai smarkiai suintensyvino pastangas ruoštis artėjančiai žiemai. Rengiami įvairūs pagalbos gyventojams ir verslui paketai, šiomis dienomis ES institucijose svarstoma dėl artimiausių savaičių naujų sprendimų, ypač – kaip galima būtų atsieti elektros kainą nuo gamtinių dujų kainos, nes tai yra pagrindinė aukštų elektros kainų priežastis“, – teigė jis.
Elektros ir dujų kainas pasiūlė atsieti Austrijos kancleris Karlas Nehammeris.
„ES pasimovė ant savo ribinės kainodaros algoritmo, kuris perkėlė dujų problemą į elektrą. Bet ES dar turi laiko šitą amplifikaciją bent dalinai neutralizuoti. Europos Komisija jau dirba, nes vokiečiai subruzdo. Neleiskim šito džiaugsmo agresoriui“, – neseniai feisbuke rašė ekonomistas Raimondas Kuodis.
R. Vilpišauskas įsitikinęs, kad labai svarbu rasti sprendimus, kaip, kiek tai įmanoma, toliau sukurti pagrindą kainų mažėjimui ir kaip sušvelninti smarkiai išaugusių kainų poveikį gyventojams, ypač – nepasiturintiems.
Viso to reikia norint išvengti visuomenės nepasitenkinimo, tęsti paramą Ukrainai ir išlaikyti sankcijas Rusijai, dėl kurių yra sutarta.
Neseniai paaiškėjo, kad Rusija degina didelius kiekius gamtinių dujų, kurias anksčiau būtų eksportavusi į Vokietiją.
Tai paskelbė BBC, remdamasi energetikos konsultavimo įmonės „Rystad Energy“ tyrimu. Šiais duomenimis, netoli Rusijos sienos su Suomija esančioje įmonėje kasdien sudeginama dujų už 8,4 mln. svarų sterlingų (9,9 mln. eurų).