Trečiadienio vakarą pranešta apie Rusijoje sudužusį lėktuvą, kuriame buvo „Wagner“ grupuotės lyderis J. Prigožinas ir vyriausiasis vadas Dmitrijus Utkinas.
Nors pasirodė pranešimų, esą Baltarusijoje esantys „Wagner“ samdiniai jau pakuojasi daiktus ir vyksta į Rusiją, kol kas nėra aišku, ar tai yra tiesa.
VSD atsakyme Delfi teigia, kad atidžiai stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius bei nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.
Žvalgybos vertinimu, šiuo metu nėra prielaidų grėsmei didėti.
„Wagner“ grupės samdinių buvimas kaimyninėje Baltarusijoje sukėlė papildomų hibridinio pobūdžio rizikų, bet fundamentaliai nepakeitė saugumo situacijos. Žvalgybos bendruomenė grupuotę traktuoja kaip destabilizuojantį faktorių regione ir skiria tam deramą dėmesį“, – teigiama departamento atsakyme.
Anot VSD, Lietuvos valstybė jau anksčiau paruošė ir įgyvendina atsakomuosius papildomus saugumo užtikrinimo planus bei priemones, kurie nebūtinai visi yra vieši.
Kasčiūnas: vyks kovos dėl grupuotės kontrolės
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas Delfi ketvirtadienį teigė, jog grupuotei, kuri yra Baltarusijoje, šiuo metu mažiausiai rūpi NATO šalys.
Be to, pasak jo, norint imtis kokių nors žygių, reikia turėti resursų, vadovavimo grandines, sprendimų priėmimo centrą – visa tai dabar sulaužyta.
L. Kasčiūno vertinimu, nors nedidelėms, pavienėms provokacijoms erdvės yra, bet rimtesniems judesiams – ne.
„Manau, kad likusių „Wagner“ samdinių mintys dabar – ne apie NATO šalis. Tai gali virsti į kokius nors vidinius procesus, tiesa, nebūtinai į dar vieną maištą Maskvoje, nes jie tokios jėgos šiai minutei jau nebeturi. Tačiau vyks labai didelė kova dėl „Wagner“ grupuotės kontrolės“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, Vladimiro Putino režimas greičiausiai sieks į vadovybę prastumti sau lojalų žmogų, tuo pat metu gali paaštrėti kovos dėl valdžios tarp „Wagner“ elito.
„Ši grupuotė yra svarbi Rusijai pirmiausiai dėl misijų Afrikoje, nes tai – pinigai ir įtaka, tad manau, kad labiau bus nueita į vidinius procesus, daugiausiai – dėl „Wagner“ kontrolės“, – įsitikinęs jis.
L.Kasčiūnas pridūrė, jog įdomu, koks susiklostys Baltarusijoje esančių smogikų santykis su Aliaksandro Lukašenkos režimu.
„Gali būti, kad jis nori susikurti savo paties privačią kariuomenę. Bet kai kas gali jam sakyti, kad taip jis užsiaugintų gyvatę užantyje“, – svarstė Seimo narys.
Pavilionis: į juos nežiūrima rimtai
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis Delfi sakė, kad dėl grėsmės reikėtų teirautis mūsų specialiųjų tarnybų, kurios šiuos procesus mato giliau.
Seimo narys ragino mažiau pasiduoti emocijoms ir „politikai, kuri sukama aplink šitą klausimą“.
„Reikia žiūrėti į fiziką, kurią iš tikrųjų turime. Kiek aš bendrauju su kolegomis, kurie su manimi yra Ukrainoje ir atstovauja gynybos ir kitiems komitetams, jie nepriima rimtai tų kelių šimtų ar net tūkstančių lengvai ginkluotų, demotyvuotų pėstininkų“, – pabrėžė jis.
Česnakas: Baltarusija yra tik teritorija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas taip pat įsitikinęs, kad papildomų grėsmių Lietuvai dėl įvykių su J. Prigožinu iš Baltarusijoje esančių smogikų nekyla.
„Darytina prielaida, kad „Wagner“ kovotojai mano, jog J. Prigožiną eliminavo V. Putinas, todėl greičiausiai bus susitelkiama į vidaus konfliktą su Kremliumi arba karine vadovybe, o ne į išorę. Bandymas veikti, pavyzdžiui, prieš Baltijos valstybes, eina į kitą planą“, – kalbėjo jis.
Profesorius teigė, kad svarbu, kas iš Rusijos vyks į Baltarusiją bendrauti su ten esančiais smogikais ir kokias sąlygas jiems pasiūlys – to mes dabar nežinome.
„Ir kaip jie viduje priims tą informaciją bei sąlygas, kurias iškels Rusijos institucijos. Jeigu sąlygos jų netenkins, bus bandoma juos neutralizuoti kaip galima greičiau. Gal ką nors pasiūlys Baltarusija, bet, sprendžiant iš to, ką matome, Baltarusija yra ne veikėjas, o tik teritorija, kurioje viskas vyksta“, – pabrėžė jis.
Anot politologo, dabar „Wagner“ likusiems vadams svarbu susiorientuoti esančioje situacijoje, nes netikrumo jausmas grupuotėje šiuo metu greičiausiai yra labai didelis.
Taip pat jie turės apsispręsti, kaip jie reaguoja į šį susidorojimą.
„Gali būti imtasi teroristinių išpuolių, pavyzdžiui, Maskvoje, Sankt Peterburge ar kitur. Nes kas matyti, pavyzdžiui, telegramo kanaluose, didžiausiu priešu įvardijamas ne Ukraina ar Vakarai, o Kremlius“, – kalbėjo jis.
Grupuotė yra išskaidyta
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad „Wagner“ grupuotė buvo išskaidyta dar prieš žygį į Maskvą, o po jo dalis grupuotės buvo paleista į namus, kita dalis pasirašė kontraktus su Rusijos Gynybos ministerija, dalis atsidūrė Baltarusijoje, o kiti buvo išsiųsti į misijas Afrikoje.
„Ji yra išskaidyta, tad vadovų, kurie vadovautų visai grupuotei, gali ir nebebūti“, – kalbėjo jis.
Pasak G. Česnako, gali nutikti taip, kad dalis „Wagner“ aktyvistų mėgins keršyti, tačiau kiti kovotojai sieks išgyventi ir prisijungs prie Rusijos karinių struktūrų.
Tuo metu racionaliausias žingsnis Kremliui, pasak jo, būtų bandyti suvaldyti prieš jį nusiteikusius kovotojus – juos areštuoti, įkalinti ar kitaip neutralizuoti.
„Nes jeigu prasidės tiesioginiai saugumo pareigūnų fiziniai susidorojimai su daugybe tų kovotojų, bus blogai. Tačiau juos galima susodinti atgal į kalėjimus ir sakyti, kad jei nori iš ten išeiti – eik kariauti, tik jau Rusijos Gynybos ministerijos struktūrose“, – svarstė jis.
Jurkonis: savarankiškumo grupuotė neturėjo
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas V. Jurkonis Delfi ketvirtadienį sakė, kad reikia kuo mažiau krūpčioti dėl kiekvienos žinutės: „Nes susidaro įspūdis, kad bet koks judesys sukelia nerimo bangą – J. Prigožinas atvyko, neatvyko, išvyko, neišvyko, žuvo, nežuvo. Ir visi scenarijai mus labai baugina. Jeigu išeiname iš tos pozicijos, kad bet koks scenarijus mus baugina, gal reikėtų dirbti su savo baimėmis, nerimu ir padėti tikrinti faktus“.
Pasak politologo, svarbu, kiek šių žmonių yra, kokia jų ginkluotė, kokia jų istorija, ką jie veikia Baltarusijos teritorijoje ir kiek tai yra tam tikra dūmų užsklanda A. Lukašenkai įsiteikinėjant Kremliui ir ar tikrai J. Prigožino smogikai Baltarusijos teritorijoje turi kokias nors užduotis be dalyvavimo psichologinėje operacijoje.
„Jie naudojasi Baltarusijos teritorija kaip tranzito zona. Kaip visa tai keičia J. Prigožino mirtis? Iš Rusijos demokratų, ekspertų girdime, jog didžiąja dalimi jie bus performatuoti ir integruoti – koks iš buvo Rusijos planas – į Rusijos kariuomenės struktūras. Toks įspūdis, kad tai ir bus daroma“, – kalbėjo jis.
V. Jurkonis pabrėžė, kad grupuotė daug savarankiškumo neturėjo, o manevro laisvė buvo įmanoma tiek, kiek leisdavo Kremlius.
„Tą erdvę apsibrėždavo artimiausia V. Putino aplinka, kurioje ir buvo pats J. Prigožinas, V. Putino virėjas. Klausimas, kas jam nesant galėtų būti tas, šiek tiek turintis įtaką V. Putino aplinkai, kad visi šie smogikai turėtų tiek finansinių, tiek karinių resursų ir galėtų veikti kaip savarankiškas vienetas“, – kalbėjo jis.