Oficialiais duomenimis, 1996 m. kandidatuodamas į Seimą R. Karbauskis deklaravo 0,47 mln. Lt vertės turtą, po ketverių metų – 4,8 mln. Lt, o prieš pastaruosius savivaldybių tarybų rinkimus – jau kone šimtą kartų daugiau nei prieš dvidešimt metų – 41,5 mln. Lt.
Anot politiko, nėra jokios paslapties, kaip užgyventi tiek turto – esą jis visas susijęs su nelabai didelio pelningumo, tačiau milžiniškos apyvartos verslu.
„Pelningumas 1–2 proc., padauginkite jį iš 2 milijardų litų, tokia buvo apyvarta, ir bus atsakymas iš kur pinigai. Kita vertus, iš žemės ūkio gamybos šiek tiek daugiau uždirbome, bet, pavyzdžiui, dabar iš pieno ir grūdų gamybos turime didžiausius nuostolius Lietuvoje, nes turime didžiausias bandas“, – kalbėjo R. Karbauskis, tačiau nepaaiškino, kaip turtas kauptas veiklos pradžioje, dar nevartant milijardinės apyvartos.
Be kita ko, politikas nuogąstavo, kad verslo skolos bankams siekia beveik pusę milijardo (skaičiuojant litais). „Niekas apie tai nešneka, bet aš esu labiausiai skolingas bankams Lietuvoje. Nėra kito tokio skolininko, visa plėtra yra iš kreditų. Kai juos imu, atsakau visu savo turtu“, – sakė politikas.
Jei ką nors nuskriaustų, negalėtų dirbti?
Pats milijonierius kategoriškai neigia, kad dėl jo nukentėjo nors vienas ūkininkas.
„Nors vieną tokį paminėkite, atsibodo „atsimušinėti“, tai politikų sugalvotas dalykas, nežinau nė vieno. Bet žinau šimtus, kuriems padėjome išvengti bankroto, nes apmokėjom už įsigytą techniką, iš kitų kompanijų pirktas trąšas. Mūsų politika visiškai priešinga – negalėtume dirbti žemės ūkio technikos, trąšų, grūdų rinkoje, jei kur nors nuskriaustume kokį nors ūkininką“, – tikino jis.
Tačiau paskaičius viešai skelbiamus teismų sprendimus (vien „Agrokoncernas“ minimas keliose dešimtyse), R. Karbauskio valdomos bendrovės daugeliui sukėlė nemažai galvos skausmo.
Iš kito asmens „Agrokoncernas“ teismo prašė išieškoti 143 tūkst. Lt skolą, dar 15 proc. nuo šios sumos kaip nuostolį ir dar papildomai po 1,5 proc. mėnesinių palūkanų (tai būtų 18 proc. metinių palūkanų) už pradelstą atsiskaitymo laikotarpį. Teismas atsisakė nagrinėti tokį prašymą ir nurodė, kad jo reikalavimai neaiškūs ir prieštarauja nuostatoms sutarties, dėl kurios nevykdymo esą susidarė skola ir nuostoliai.
Kitoje byloje dėl skolos išieškojimo „Agrokoncerno“ naudai sprendimas buvo priimtas už akių, skolininkams neatsakius į ieškinį dėl dviejų pirkimo pardavimo sutarčių nevykdymo. Be šimtatūkstantinės skolos, teismas priteisė ir bendrovės prašytus „iš anksto šalių sutartus ir neginčijamus nuostolius“ – 9,5 proc. nuo sutarties kainos (t.y. neatsižvelgiant, ar bendrovė faktiškai juos patyrė).
Atsakydamas apie šias bylas politikas tikino, jog dėl kombaino įvyko nesusipratimas, dėl skolų išieškojimo į teismus kreipiamasi esą tik išskirtiniais atvejais, kai skolos nemokamos piktybiškai, palūkanos sutartyse nustatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas, o numatytos baudos neva tik formalumas.
Kaip Konstitucija: dirbamos žemės neperka
Neigdamas, kad bent vieną ūkininką „nuvarė nuo žemės“, R. Karbauskis pripažino, kad su skolininkais reikalų turėjo.
R. Karbauskio teigimu, jis ne kenkia, o padeda ūkininkams ir dėl to turi gerą įvaizdį. Pavyzdžiui, kai du smulkūs pieno kooperatyvai negavo pinigų nei iš bankų nei iš valstybės, jiems padėjo jis.
Politikas neigė kalbas, kad perima iš nuomotojų žemę ir pakelia nuomos kainą ją jau dirbantiems kitiems ūkininkams.
„Mes niekada žemės nepirkome, kad jos turėtume. Pirkome tik tą žemę, kurią dirbome, arba tuos ūkius, kurie bankrutavo. Mums nereikia svetimos žemės ir mano nurodymas visais atvejais, jei yra koks žemės, kurios nedirbame, jei kas nors dirba, mes tos žemės neperkam. Čia tiesiog kaip Konstitucija“, – aiškino jis.
Paaiškino dėl „neprarastos nekaltybės“
Prieš 1996 m. rinkimus viešai paskelbtoje biografijoje apie R. Karbauskį rašoma: „1993 m. įsteigė bendrovę „Agrokoncernas“. Jos prezidentu dirba iki šiol. „Agrokoncernas“ Lietuvoje atstovauja Vokietijos koncernui BASF, Šveicarijos firmoms „Birchmeier“, „Felco“, Rusijos koncernui „Acron“.
R. Karbauskis neigė bet kokias sąsajas su „Acron“ ir apskritai su Rusija ar jos verslininkais. Biografijoje pavartotas žodis „atstovauti“ esą reiškia tik tiek, kad „Agrokoncernas“ prekiavo minėtos bendrovės trąšomis.
„Žodis atstovavo, jei jis parašytas, jis reiškia tiesiog „prekiavo“, turėjo teisę pirkti ir parduoti – tokią teisę turėjo kokios dvidešimt įmonių iš Lietuvos. Trąšas iš Rusijos perkama visų Europos įmonės dėl to, kad kalis ir fosforas išgaunamas iš iškastinių žaliavų. Niekur Europoje tokių tik Baltarusijoje ir Rusijoje“, – aiškino pašnekovas.
Jis tikino niekada nebuvo pasirašęs jokios atstovavimo sutarties su Rusijos bendrovėmis. O šios esą neturi tokių sutarčių. R. Karbauskis tvirtino nesąs pažįstamas ir niekada nėra susitikęs su jokios Rusijos įmonės vadovu.
„Aš Rusijoje nesu buvęs daugiau kaip dvidešimt metų. Nesu buvęs sąmoningai, kad galėčiau į tokius klausimus atsakyti kai jie bus užduodami man kaip politikui.
Niekada jokių savo interesų būdamas politikoje neatstovavau. Šiandien galvoju, šioje vietoje esu nepraradęs nekaltybės“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad niekada nebuvo susitikęs su jokiais Rusijos verslininkais.
Seimo puslapyje nurodoma, kad R. Karbauskis yra buvęs Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupės ir Kaliningrado srities Dūmos parlamentarų forumas, narys. Tačiau skelbiama tik apie vieną oficialią jo komandiruotę į Latviją 2003-06-21 dieną.