Tokios nuomonės laikosi Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius Saulius Gasiūnas. Jis prieš kurį laiką dalyvavo Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje diskusijoje, kurioje buvo pristatoma Rusijos įgyvendinta ginkluotųjų pajėgų reforma.
Remiantis gynybos eksperto, atsargos majoro Daivio Petraičio atlikta analize, Rusija išsikėlė tikslą gebėti vienu metu kariauti du su puse karo: tai yra jos ginkluotosios pajėgos turi gebėti kariauti du bet kokio tipo karinius konfliktus ir tuo pat metu dalyvauti vienoje taikos palaikymo operacijoje vienos arba kartu su tarptautinėmis pajėgomis, panaudodamos tik nuolatinės parengties karinius pajėgumus.
Tam buvo skirta formaliai 2008 m. prasidėjusi ginkluotųjų pajėgų reforma, kurią D. Petraitis įvertino kaip beveik neatsiliekančią nuo grafiko. Pasak jo, rusai pagal amerikiečių modelį perkūrė visą organizacinį kariuomenės modelį, keitė kariavimo taktikas, koncepcijas – o visą sistemą koordinuoja Nacionalinis valstybės gynimo koordinavimo centras. Tai karo meto struktūra, kurią išlaikyti taikos metu yra sunku.
„Ta reforma, kai jie įvedė dabartinį būvį, vadinamąją stavką, tai čia yra ypatingai suspausta spyruoklė. Mechanizmas yra paruoštas ir jis negali suspaustas egzistuoti ilgą laiką, ją reikia arba atleisti, viską išformuoti, arba paleisti, kad jis pradėtų dirbti, stotų į karą. Nes stavka yra karinis dalykas: rusai parengė ir jie dabar arba puls, arba atleidinės po truputį. Ar tą stavką jie sugebės išlaikyti ilgą laiką?“ - svarstė S. Gasiūnas.
„Sutinku su Sauliumi, karinė suspausta spyruoklė negali būti laikoma ilgai“, - teigė ir D. Petraitis.
Bet kada iš pratybų gali pereiti į puolimą
D. Petraičio atlikta Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos analizė buvo paremta viešai prieinamais šaltiniais. Tačiau S. Gasiūnas pabrėžia, kad vertinti reikia realias Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes, ne parodomąsias. Jis pabrėžė specifinį rusų mentalitetą ir tai, kad realus gyvenimas Rusijoje paprastai skiriasi nuo to, kas rašoma viešuose šaltiniuose.
„Kaip žmogus, kažkada 26 mėnesius praleidęs rusų kariuomenėje, galiu pasakyti, kad yra tokių vidinių sielos dalykų, kurie turėtų veikti šitą jų reformą. Mes turėtume labiau įvertinti jos sėkmes ir nesėkmes, realias galimybes, o ne parodomąsias. D. Petraitis gerai pasakė, kad viskas paimta iš atvirų šaltinių, to kas parašyta, o pas rusus tradiciškai realus gyvenimas ir tai, ką jie patys apie save rašo, skiriasi. Nepriklausomo audito pas juos nėra“, - sako S. Gasiūnas.
Tačiau ministerijos atstovas sutiko, kad Rusija kūrė nuolatos parengtas ir labai greito reagavimo pajėgas. Pasak jo, tai reiškia, kad surengę pratybas rusai gali bet kada pakeisti kryptį ir pereiti į tiesioginį puolimą.
„Kuriama visa aplinka, kad jie bet kuriu momentu važiuodami šalia poligono galėtų pakeisti krypti be jokio įspėjimo ir kirsti sieną, labai greitai pereiti iš pratybų į realią kovinę operaciją. Niekas to realiai nepastebės. Kažkas panašaus buvo išbandyta Gruzijoje 2008 m. Vyko vyko pratybos ir kai gruzinai pamatė, kad jie realiai gaus smūgį, pabandė padaryti kažką preventyvaus, bet pamatė, kad mechanizmas buvo staigiai užvestas ir baigėsi kaip baigėsi“, - sakė S. Gasiūnas.
Pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovo, norint į tai efektyviai atsakyti Lietuvoje, būtina turėti nuolatinės parengties pajėgas mūsų šalyje. Geriausia, jei tai būtų nuolatinės parengties NATO pajėgos.
„Pas mus viskas nukreipta į pajėgų planavimą, pajėgų generavimą, nuoseklų, ilgalaikį pajėgų kūrimą. Iš tiesų nuolatinės parengties taikos meto pajėgų nei NATO, nei Lietuvos Respublika šiai dienai neturi“, - sako S. Gasiūnas.
Jo nuomone, Lietuvai nereikia investuoti lėšų į karo meto struktūrų kūrimą ar į begalinį rezervą.
„Mes tiesiog neturėsime laiko konvertuoti savo karinių pajėgų struktūros iš taikos meto į karo meto struktūrą, pildyti ją rezervu, ištraukti kažką iš arsenalų, apginkluoti. Mes neturime nei užnugario, nei nieko. Kitaip tariant, greičiausiai į mūšį teks stoti su tuo, ką turi šiandien, tuo apmokymo lygiu, kurį turime šiandien, tuo apginklavimo lygiu, kuris yra šiandien“, - sakė ministerijos atstovas.
„Tas pats ir su NATO. NATO nesugebės nei politiškai, nei kariškai sureaguoti, vienintelis dalykas, kas mus realiai gali išgelbėti, tai tik nuolatinis pajėgų dislokavimas čia, Lietuvoje. Nuolatinis. Ta linkme mes ir dirbame, čia yra mūsų modus operandi, tiek santykiuose su NATO, tiek santykiuose su atskirtais NATO sąjungininkais“, - pridūrė S. Gasiūnas.
Tiesa, jis teigia nesantis tikras, kaip Lietuvos visuomenė priimtų nuolatines sąjungininkų pajėgas savo šalyje. Nuolatines NATO sąjungininkų pratybas S. Gasiūnas pavadino žaidimu.
„Bijau, kad tokių privilegijų mūsų oponentas gali nedovanoti ir nesuteikti“, - sakė S. Gasiūnas.
Nebūtinai viskas veiks, kaip planuota?
Tačiau S. Gasiūnas laikėsi nuostatos, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma veikiausiai nėra tokia sėkminga. Savo nuomonę jis argumentavo tuo, kad 2012 m. iš gynybos ministro pareigų buvo atleistas Anatolijus Serdiukovas ir paskirtas Sergejus Šoigu. D. Petraičio nuomone, šis pakeitimas įvyko planuotai: pirmasis pravalė sistemą, antrasis – atėjo priversti mechanizmą dirbti.
Tuo metu S. Gasiūnas teigia, kad dėl A. Serdiukovo reformų 2007-2012 m. „visa karininkija ir visas generalitetas pradėjo tiek cypti“, kad tas cypimas užgulė ausis Vladimirui Putinui, kuris A. Serdiukovą pakeitė S. Šoigu.
„S. Šoigu pradėjo tos reformos stabilizaciją, bet atsižvelgdamas į rusų sielos elementą aš manau, kad bus atkurtos įvairiausios sanatorijos, ligoninės, parodomieji daliniai, paradai, demonstracijos, susikurs prielaidos formuoti generaliteto grietinėlę. Tas drakonas iš esmės atsigaus ir ilgainiui tai pradės silpninti Rusijos kariuomenę“, - svarstė Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas.
Abejonių dėl sėkmės S. Gasiūnui kilo ir dėl to, kad visa Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma buvo nusižiūrėta nuo JAV pavyzdžio, tačiau kopija nebūtinai turi veikti kaip originalas.
„Rusams pavyksta nukopijuoti, bet paprastai jie negali to išlaikyti. Jie ir automobilį pasiėmė iš „Fiat“, bet iki galo nepadarė. Už 9 milijardus įsteigė Silicio slėnį, rezultatai neaiškūs, pinigai dingo“, - sakė S. Gasiūnas.
Krašto apsaugos ministerijos Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius taip pat pabrėžė esantis hibridinio karo ir Rusijos minkštosios galios skeptikas. Jo teigimu, Rusijos atveju paprastai vis tiek viskas baigiasi kariniu smūgiu. Pasak S. Gasiūno, be karinių pajėgų rusai neapsiėjo Moldovoje, Gruzijoje, Ukrainoje, vienintelė išimtis – nuo Rusijos paramos prieš Azerbaidžaną priklausoma Armėnija, konfliktuojanti dėl Kalnų Karabacho priklausomybės.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys savo ruožtu pridūrė manantis, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma gali būti susijusi su maskuote, nors iš tiesų reali situacija gali nebūti tokia nuostabi, kaip apie ją rašoma viešuose šaltiniuose.
Kaip rusai visus apgavo
Tačiau D. Petraitis teigia, kad darbas su atvirais šaltiniais pagrįstas specialia metodika. Jo manymu, skaičiai, kuriuos pateikia rusai, reikia padauginti iš koeficiento 0,65-0,70, tuomet bus matoma daugiau ar mažiau reali situacija. Bet jis pasakoja, kad pasirengimas pagrindiniam tikslui – gebėjimui vienu metu kariauti du su puse karo – yra įgyvendinamas labai kruopščiai net mikrolygmeniu.
Bet tokie patikrinimai, jo tvirtinimu, dar tik smulkmena. Rusijos ginkluotosios pajėgos treniruojamos visiškai naujai.
„Atsirado tokie dalykai, kai šaudymo pratybose dalyvauja visa bataliono taktinė grupė, ji yra pagrindinis naujos brigados kovos elementas. Brigada suformuoja tris tokias grupes. Tai šaudymai, kai grupė mokymų metu gauna situaciją ir turi šaudyti. Bet tai ne tai, kad taikinys pastatytas ir tu šaudai. Keičiasi situacija, atsiranda kiti taikiniai“, - sakė D. Petraitis.
Pasak gynybos eksperto, S. Šoigu įvedė netgi karines žaidynes – karių dvasiai pakelti ir gebėjimams išlaikyti.
„Šiais metais žada surengti karines olimpines žaidynes. Tose žaidynėse, pavyzdžiui, yra tankų biatlonas ir panašiai. Kai ateina profesionalai, juos reikia užimti. Šauktinis nenori kariauti, profesionalas nori, jam norisi važinėti. Jie šitą dalyką net išplečia į civilius: praeitais metais vyko didvyrių bėgimas, kur civiliai bėgioja, o rungtis tokia pat kaip kareivio. Yra labai daug elementų, skirtų, kaip tą kariuomenę dresiruoti, stiprinti, skatinti būti pasirengus“, - sakė D. Petraitis.
Tačiau D. Petraitis nesutiko su mąstymu, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma yra tik viso labo gera maskuotė ir nieko daugiau. Jo manymu, tokiai maskuotei mesti tiek pinigų nėra prasmės. Vienintelė maskuotė, jo manymu, buvo 2009 m. vykusios Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“, kurių metu buvo imituojamas branduolinis smūgis Varšuvai. Pasak D. Petraičio, tuomet Rusija neturėjo tinkamų karinių pajėgų, todėl visus gąsdino branduoliniu ginklu.
„Mano supratimu, tai vienas geriausių strateginės maskuotės pavyzdžių“, - sako D. Petraitis.
Jo teigimu, iš tikrųjų tuo metu Rusija buvo praktiškai neginkluota, esą geriausia, ką jie galėjo surinkti 2009-2010 m., buvo apie 10 brigadų.
„Viskas buvo pagalvota. Tuo metu buvo 7 brigados, vienai jų vadovauja lietuvis, ir aš nenustebsiu jei jis kada nors taps Vakarų karinės apygardos vadu, nes jis labai sėkmingas generolas. Tai buvo tas momentas, kai Rusija iš tikrųjų neturėjo kariuomenės, konvencinės kariuomenės nebuvo ir čia ta rusiška dvasia išlindo: va, bombą turime. Bet kai tik jie sukūrė strategines pajėgas, pravesti mokymai, patikrinimai, iškart pasikeitė karinė doktrina, joje jau pasakyta, kad branduolinis ginklas skirtas strateginiam atgrasymui, nes dabar jie turi stiprų konvencinį komponentą. Jie mus, mano supratimu, tiesiog apgavo“, - sako D. Petraitis.
Analitikas, be kita ko, sako, kad, jo supratimu, Baltarusijos kariuomenė yra sudėtinė Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalis, viena iš operacinių vadovybių. Pasak D. Petraičio, Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų rengimas identiškas, standartinės veiklos procedūros – vienodos, ginkluotė – praktiškai tokia pat, skiriasi tik uniforma ir karių bei karininkų atlyginimas.