„Lietuva prasideda nuo Skuodo!“, – tokiu šūkiu pasitinka skouds.lt, paskutinį sykį atnaujintas 2014 metais, o veikia jau apie dešimtmetį.
Svetainėje netrūksta informacijos apie Skuodą, kultūros renginius, kitas naujienas bei lankytinus objektus. Tarp pastarųjų, esančių Paveldo skiltyje, įrašyti ir keli objektai, į kuriuos galbūt daugelis ir neatkreiptų dėmesio, jei ne keisti aprašymai, atsiduodantys gūdžiu sovietmečiu.
Lyg iš sovietinės propagandos vadovėlio
Pavyzdžiui, rašoma, kad apgriuvęs, nenaudojamas ir avarinės būklės raudonų plytų namas Ylakiuose „siejamas su klasine kova ir revoliuciniu judėjimu. Įkūnyti socialinės revoliucijos Lietuvoje įvykiai. Name buvo įsikūręs Ylakių revoliucinis komitetas“.
Jei kam dar kyla abejonių apie kokią revoliucija rašoma, kitas sakinys išblaško visas abejones: „1918-1919 m. įvykiai neaplenkė ir Ylakių. 1918 m. lapkričio pabaigoje čia susikūrė revoliucinis komitetas.“
Dėmesys revoliuciniam komitetui gali nustebinti, turint omeny, kad aprašomų įvykių metu į Lietuvą veržėsi bolševikų pajėgos, o prieš Žemaitiją buvo mesta visa Raudonosios armijos divizija, kurią sulaikyti bandė besikuriantys Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės daliniai bei partizanai.
Vienam tokių partizanų dalinių vadovavo generolas Povilas Plechavičius. Anot Seimo nario ir istoriko Arvydo Anušausko, P. Plechavičius išties buvo nevienareikšmiška asmenybė. Net iki prieštaringai vertinamo vaidmens vėlesniais laikais – 1926-ųjų perversmo metu bei Antrojo pasaulinio karo laikais, P. Plechavičius spėjo pasižymėti ir Nepriklausomybės kovų metu.
„1918 metais grįžęs į Lietuvą subūrė partizanų rinktinę kovai su bolševikais. Šioje kovoje buvo negailestingai griežtas ir taikė karo meto įstatymus. Todėl buvo itin nemėgiamas komunistų-bolševikų. Jam nužudyti net buvo rengiami atskiri pasikėsinimai 1921 metais“, – priminė A. Anušauskas.
Toks sovietinis požiūris į P. Plechavičių neslepiamas ir Skuodo rajono kultūros ir turizmo skyriaus svetainėje, kur pažymima, jog „1919 m. sausio mėnesį miestelį užpuolė Žemaitijos budelio Plechavičiaus gauja“. Po Ylakių užpuolimo „revoliucinis komitetas nutarė kreiptis pagalbos į sediškius, kad šie padėtų išvaikyti Ylakiuose Plechavičiaus sudarytą buržuazinį komitetą“.
Lietuvoje veikusiems komunistams negailima liaupsių pristatant ir kitus objektus. Pavyzdžiui praėjus 26 metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, Skuodo rajono turizmo svetainėje iki šiol stengiamasi pažymėti, kad Gedrimų kaime esančiame name 1937-1938 m. buvo spausdinamas Lietuvos komunistų partijos Mažeikių apskrities komiteto laikraštis „Žemaitijos tiesa“.
Toks pats leidinys leistas ir Kaukolikų kaime, tad skouds.lt prie istorinių objektų pridėjo ir Kaukolikuose esančio namo aprašymą, kuris taip pat dvelkia sovietine literatūra.
„Tai buvo vienas pagrindinių laikraščių kvietusių žemaičius į kovą su fašistine literatūra rašęs apie sunkią darbo žmonių padėtį Lietuvoje ir Mažeikių apskrityje. (…) „Žemaitijos tiesa“ tapo galingas ideologiniu ginklu, komunistinės propagandos ir agitacijos priemone ne tik Mažeikių apskrityje, bet ir visame žemaičių krašte“, – skouds.lt rašoma apie „darbo žmonių idėjinio auklėjimo tikslais tarnavusį“ namą, „susijusį su klasine kova ir revoliuciniu judėjimu“.
Istorinių ir lankytinų objektų sąrašuose netrūksta ir daugiau sovietinėje literatūroje įprastų istorijos interpretavimo klišių.
Pavyzdžiui, apie Šarkių (Daujotų) kapines rašoma, kad čia „palaidoti tarybiniai kariai, žuvę Didžiajame Tėvynės kare“ – taip Sovietų sąjungoje vadintas Antrojo pasaulinio karo epizodas nuo 1941 iki 1945 m. kai vyko nacistinės Vokietijos ir jos sąjungininkų karas prieš Sovietų sąjungą.
„Didžiojo Tėvynės karo“ sąvoka ypač populiari Rusijoje ir sovietmečio besiilginčioje erdvėje, ji leidžia pamiršti sovietų vaidmenį ankstesniais Antrojo pasaulinio karo metais – bendradarbiavimą su tais pačiais naciais užpuolant ir pasidalijant Lenkiją, Suomijos užpuolimą bei Baltijos šalių okupaciją.
Antrojo pasaulinio karo metais, ypač 1944-siais Skuodo rajone vyko įnirtingos kautynės, kurių metu abi pusės – tiek besitraukusi nacistinės Vokietijos kariuomenė, tiek puolančioji Raudonoji armija patyrė nemažai nuostolių.
Lietuvoje abiejų šių režimų įsiveržimas vadinamas okupacija, tačiau skouds.lt pažymima, kad Rusijos federacijos lėšomis restauruotose kapinėse palaidoti „tarybiniai kariai išvaduotojai“.
Galiausiai sovietinėmis istorijos interpretacijomis apipinta ir itin skaudi Holokausto tema. Apie žydų žudynių ir užkasimo vietą rašoma, jog 1941 m. birželio 27-osios rytą „hitlerininkai ir jų talkininkai buržuaziniai nacionalistai pradėjo planingą tarybinių piliečių naikinimą“.
Pažymima, kad „pirmiausiai buvo naikinami tarybiniai aktyvistai ir žydų tautybės žmonės“. Ir nors pats masinių žudynių faktas negali būti paneigiamas – Holokausto metu Skuode nužudyti per 3 tūkst. žydų, aprašyme labiausiai akcentuojami ir išskiriami „fašistų nužudyti tarybiniai piliečiai“.
Pabrėžiama, kad „vienas „pirmųjų Skuode buvo nužudytas gimnazijos komsorgas Alfredas Kuipis. Žuvo Skuodo valsčiaus komjaunimo komiteto sekretorius Alfonsas Gužė, valsčiaus Vykdomojo komiteto sekretorė Stasė Mažrimienė, buvęs žemės dalijimo komisijos pirmininkas Viktoras Šlečkus ir daugelis kitų tarybinių aktyvistų“.
Skyriaus vedėjas: tai nesusipratimas, aš esu rusofobas
Skuodo rajono kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Gintas Andriekus pripažino, kad jis, katu su dar trimis asmenimis – kultūros, turizmo ir paveldosaugos specialistais administruoja skouds.lt, bet išgirdęs, kokia informacija yra patalpinta jo prižiūrimoje svetainėje, sakmbėjo labai nustebęs.
Paklaustas kaip vertina tokių tekstų apie „buržuazinius nacionalistus“, „budelį Plechavičių“ ir „tarybinius išvaduotojus“ atsiradimą jūsų svetainėje 26-siais Nepriklausomybės metais sakė net nematęs tokių tekstų.
„Tai yra netvarka. Iš tikrųjų, pirmą kartą girdžiu tokius dalykus ir tai yra pusiau skandalas. Tekstus sudėjo mūsų specialistai, daugiau niekas neprieina prie svetainės administravimo. Gal kažkas nepagalvojo, iš kažkur nesigilindami į tekstus nurašė. Nenoriu teisinti, grįšiu iš Vilniaus ir pasidomėsiu“, – sakė G. Andriekus.
„Sutinku, kad tokie tekstai atsirado ne laiku ir ne vietoje. Patys jų tikrai nerašėme, bet kas sudėjo, gal nepagalvojo, kad ne tas laikmetis. Šimtu procentų neapsižiūrėjimas, o aš tai vertinu, kad pasielgta neatsakingai. Reikės pataisyti, atsižvelgus į laikmetį“, – žadėjo G. Andriekus.
Tiesa, jis teigė sutinkantis su teiginiu, jog sovietų kariai vadavo Žemaitiją.
„Informacijos nepaneigsi, jie vadavo, karių kapinių skaičius tai parodo, o ar jie viską gerai darė ir ar reikėtų aukštinti, tai jau kitas klausimas“, – neslėpė G. Andriekus. Jis pridūrė, kad Rusijos ambasada neseniai prašė patikrinti antkapius, ieškodama palaidoto sovietų kario.
„Bet tai su ta informacija mūsų svetainėje niekaip nesusijusi, – suskubo pabrėžti G. Andriekus ir net ėmė teisintis. – jei norėjote paklausti, ar Skuode gyvuoja sovietizmo idėjos, tai galiu užtikrinti, kad šimtu procentų ne. Čia yra nesusipratimas ir apmaudi situacija, kurią pataisysime.
Mes esame užkietėję žemaičiai, lietuviai, su sovietmečiu nieko bendro neturime. O ir su rusais nieko bendro neturime – stebint politinę situaciją pasaulyje aš jau nebežiūriu rusiškų programų ir galima sakyti, esu rusofobas“.
Po šio pokalbio informacija apie lankytinus istorinius objektus iš svetainės skouds.lt buvo pašalinta. Paradoksalu tai, jog dingo ir lankytini objektai, kuriuose pateikiama visiškai priešinga informacija – 1941-ųjų birželio sukilimo dalyviai bei partizanai jau nebevadinami „buržuaziniais nacionalistais, banditais ir fašistų pakalikais“, o priešingai – kovotojais už Lietuvos laisvę prieš sovietų režimą.