O gal visa ši istorija tebuvo tik kažkieno noras pasipelnyti iš „Norfos“ parduotuvę Prienuose atidaryti planavusių verslininkų?
Į šiuos klausimus dar atsakys teismas, tačiau DELFI šaltiniai atskleidė schemą, kaip kriminalinę žvalgybą vykdę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai slapta stebėjo G. Vainausko ir R. Pakso susitikimus. Ir ką jų metu užfiksavo.
Ikiteisminį tyrimą atlikę STT ir Generalinės prokuratūros pareigūnai nustatė, kad nušalintasis prezidentas R. Paksas su žiniasklaidos priemonių vadovu G. Vainausku dažniausiai susitikdavo pačiame Vilniaus centre esančiame restorane „Da Antonio“. Būtent po vieno tokio susitikimo, įvykusio vasario 29 d. popietę, agentai G. Vainauską pakvietė kartu vykti į STT būstinę. Tą dieną, bet pora valandų anksčiau buvo apklaustas ir R. Paksas.
Po žiniasklaidos priemonių vadovo apklausos STT skelbė, kad atlieka tyrimą dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, o jų tiriamos aplinkybės yra susijusios su galimai darytu poveikiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos tarnautojams, kad šie pripažintų tinkamu eksploatuoti mažmeninės prekybos tinklui „Norfa“ priklausantį naujai pastatytą prekybos centro pastatą Prienų mieste, Revuonos g.
Pasak pareigūnų, ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad G. Vainauskas susitarė su partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovu R. Paksu, kad šis už didelės vertės (daugiau nei 250 MGL) kyšį, pasinaudodamas savo įtaka politinės partijos nariams, dirbantiems Aplinkos ministerijoje, ir paveiks ministerijai pavaldžios institucijos – VTPSI – darbuotojus, kad šie leistų pradėti eksploatuoti prekybos centrą Prienuose.
Dabar, kai ikiteisminis tyrimas jau baigtas, aiškėja, kad R. Paksui, įtariama, buvo pažadėtas 15 tūkst. eurų kyšis, o G. Vainauskas veikė „Norfos“ akcininko Dainiaus Dundulio ir prekybos centrą Prienuose stačiusios bendrovės „Statlina“ direktoriaus Remigijaus Lingio vardu.
O tam tereikėjo paveikti VTPSI Kauno skyriaus darbuotojus – kad jie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus ir kuo skubiau, nesudarydami procedūrinių kliūčių, esant nustatytiems ir pašalintiems pažeidimams, atliktų pastatytos „Norfos“ parduotuvės statybos užbaigimo procedūrą ir pasirašytų Statybos užbaigimo aktą.
Susitarimą, įtariama, R. Paksas įvykdė – 2015 m. rugsėjo 2 d. nuo 10.38 val. susitiko su aplinkos viceministru A. Genevičiumi ir paprašė, kad VTPSI Kauno skyriaus tarnautojai kuo skubiau priimtų „Norfai“ reikalingą sprendimą.
Tą pačią dieną VTPSI viršininko pavaduotojas Aidas Valys sulaukė viceministro A. Genevičiaus skambučio. O po jo A. Valys susisiekė su pavaldiniais iš Kauno – skyriaus vadove Aldona Luobikiene.
Kaip teigiama prokurorų surašytame kaltinamajame akte, ši nurodymą perdavė savo pavaldiniams – Statybos valstybinės priežiūros poskyrio tarnautojams Julitai Kairiūkštienei ir Edmundui Danilevičiui.
Per tarpininkus R. Pakso perduotas prašymas buvo iš karto išgirstas – jau kitą dieną, rugsėjo 3 d., buvo pasirašytas Statybos užbaigimo aktas, nors už jo pasirašymą buvo atsakingos komisijos darbuotojos Sabina Blažienė ir Rita Milžinienė. Beje, kaip nustatė pareigūnai, parašai ant dokumento buvo padėti atostogų metu.
Kad „Norfai“ jau išduotas leidimas, tą pačią dieną 11.11 val. vykusio telefoninio pokalbio metu aplinkos viceministras A. Genevičius informavo R. Paksą.
Viceministras pokalbio su R. Paksu nenori prisiminti
Ikiteisminio tyrimo metu STT apklausė visus šioje istorijoje minimus VTPSI tarnautojus, į tyrėjų klausimus teko atsakinėti ir aplinkos viceministrui A. Genevičiui. Tačiau ši tema jam iki šiol, atrodo, nėra labai maloni.
Nors ir nenorėjo kalbėti, bet „tvarkietis“ A. Genevičius DELFI prisipažino, kad baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. „Mano statusas yra liudytojas, koks buvo, manau, toks ir liks, esu įsitikinęs“, – pareiškė jis.
Paklausus, kodėl yra tuo taip garantuotas, viceministras net supyko: „Ar jūs žinote, kad kitaip gali įvykti? Ar dirbate tarnybose?“.
A. Genevičius nebuvo linkęs atskleisti, ką kalbėjo per apklausą STT.
„Kai jūs įgysite tyrėjo statusą, tada ir atsakysiu, o kol ta byla nėra teisme išnagrinėta, aš jums nieko nekomentuosiu, neaiškinsiu detalių, kaip ten kas buvo – vien dėl to, kad tai nebūtų apipinta į tokį prozaikišką žurnalistinį tyrimą“, – sakė jis.
Tačiau pokalbio A. Genevičius nebaigė ir tęsė toliau: „Aš tikrai neaiškinsiu detalių, su kuo susitikau, ką dariau, nes tai jau, man atrodo, biškį ribos yra peržengiamos iš žurnalisto pusės.“
„Aš išvis esu ramus, nes man nėra ko laukti ar nelaukti, nes nesu nei įtariamas, nei kažkaip kitaip, nei specialus liudytojas, tik tiek“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar tikrai yra taip, kaip teigia nustatę ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, kad jis galimai davė nurodymus VTPSI tarnautojams, A. Genevičius net pratrūko.
„Žiūrėkite, aš noriu jums pasakyti vieną dalyką – jūs per daug sureikšminate mane kaip asmenį arba kaip viceministrą, nes aš net fiziškai negaliu duoti tokių nurodymų, tai nėra mano darbo kuravimo sritis, – sakė viceministras. – Tai šitą jūs parašykite, nes jeigu parašysite kitaip, pabandysiu paprašyti, kad jūs paneigtumėte. Tai vienas dalykas. O antras dalykas – tai galiu pasakyti, kad tokio nurodymo aš nedaviau.“
Jis taip pat užsiminė, kad pareigūnai, kaip ir žurnalistai, gali klaidingai traktuoti sąvoką „nurodymas“.
„Jeigu aš nurodau, tai nurodau raštiškai, parašau taip ir niekaip kitaip, tai va, tai kadangi tokio nurodymo nebuvo, o kadangi į mane kreipiasi įvairūs žmonės įvairiais klausimais, ne tik mano kuruojamoje srityje, iš nežinojimo kreipiasi, ir, sakykime, dėl to atvejo, tai aš darbine tvarka netgi privalau kreiptis į tą instituciją, kuri kuruoja tą tvarką, ir paprašyti išsiaiškinti, ir viskas“, – sakė A. Genevičius.
Paprašytas patikslinti, ar prokurorai padarė klaidą, kai byloje parašė žodžius „nurodė“, o ne „paprašė“, viceministras nutarė baigti pokalbį.
„Tegul jie rašo, ką nori, čia jų reikalas, tai ir viskas, jūs manęs netardykite, aš jums dar kartą sakau, viskas, viso gero“, – pokalbį baigė A. Genevičius.
Paskambinęs viceministras domėjosi, kokios yra priežastys
Tuo metu VTPSI viršininko pavaduotojas A. Valys net nebandė slėpti, kad praėjusių metų rugsėjį iš viceministro A. Genevičiaus sulaukė skambučio dėl „Norfos“ parduotuvės Prienuose.
„Kiek atsimenu, paskambino ir paklausė, kokios ten yra priežastys, – DELFI kalbėjo A. Valys. – Klausė, ar yra ten delsimų, ir tiek. Kiek pamenu, buvo susisiekta su Kauno skyriumi ir paklausta, o man buvo pasakyta, kad trūksta dokumentų, jie yra pateikiami ir priėmimas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Ir viskas.“
VTPSI viršininko pavaduotojas pažymėjo, kad įvykiai, kuriais domėjosi STT pareigūnai, įvyko taip seniai ir nebuvo tokie reikšmingi, jog dabar net sudėtinga prisiminti visas smulkmenas.
„Man iš viso nei tie Prienai, nei ta parduotuvė apie nieką nesako, iš viso, man tai mažas miestelis, eilinis objektas“, – sakė A. Valys.
VTSPI viršininko pavaduotojas stebėjosi, kad už galimą siekį paveikti valstybės tarnautojus priimant „Norfai“ palankų sprendimą buvo siūlomas kyšis.
„Aš net tyrimo metu sakiau, kad jeigu čia yra dėl kažkokių korupcinių ryšių, jeigu kažkas ima kažkokią padėką už tokius veiksmus, tai tiesiai šviesiai ir reikėtų įvardyti – galima duoti Lietuvos metų Ostapo Benderio titulą, – sakė A. Valys. – Nes tai yra už nieką. Tas objektas buvo tvarkingas, jis ir taip būtų priduotas.“
Vis dėlto, A. Valys neslėpė, kad viceministro A. Genevičiaus skambučiai nėra tokie jau ir dažni.
„Na, čia net ne prašymas buvo, juk būna, kad domisi įvairiausiais klauismais, nes gauna nusiskundimų, skundžiasi nesklandumais, tai yra paprastas, normalus darbas“, – sakė jis.
Dar vienas susitikimas restorane
VTSPI darbuotojai, kurie bent kiek buvo susiję su „Norfos“ objekto priežiūra, STT buvo apklausti kaip liudytojai. Bet ką kalbėjo tyrėjams, nepanoro atskleisti – esą draudžia darbo vidinė tvarka.
„Mes informacijos žurnalistams neteikiame, tokie yra nurodymai ir mes juos vykdome“, – sakė E. Danilevičius.
Tuo metu Europos Parlamentas dar svarsto, ar leisti Lietuvos prokurorams partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininką R. Paksą patraukti baudžiamojon atsakomybėn – politikas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, teisinę neliečiamybę turintis asmuo, negavus leidimimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – negali būti apklausiamas kaip įtariamasis.
Dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiasis redaktorius G. Vainauskas įtariamas prekyba poveikiu ne tik su „Norfa“ siejamame epizode, bet ir kitame – dėl prekybos poveikiu, kai esą pažadėjo paveikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnus.
Dėl to, anot pareigūnų, G. Vainauskas vedė derybas su dabar jau buvusiu premjero Algirdo Butkevičiaus visuomeniniu patarėju, buvusiu „Omnitel“ prezidentu Antanu Juozu Zabuliu. Jis, įtariama, veikė pagal Lietuvos atsinaujinančios energetikos ir aukštųjų technologijų bendrovės „BOD Group“ valdybos pirmininko Vidmanto Janulevičiaus prašymu.
Dėl kyšio paėmimo G. Vainauskas ir J. A. Zabulis tarėsi taip pat restorane „Da Antonio“ – susitikimą STT agentai užfiksavo 2015 m. rugsėjo 11 d. apie 14.31 val.
Kaltės nepripažįstančių G. Vainausko ir J. A. Zabulio baudžiamoji byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis nutarė ją grąžinti prokurorams. Tokiam sprendimui pritarė ir Lietuvos apeliacinis teismas.
Prokurorai nutarė G. Vainausko ir J. A. Zabulio bylą atskirti nuo R. Pakso, nes neatskyrus šių tyrimų tektų neapibrėžtą laiką laukti, kol bus baigta R. Pakso atžvilgiu jau pradėta teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūra Europos Parlamente.
„Taip laukiant būtų pažeistos kitų proceso dalyvių teisės į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką bei nusižengta reikalavimui perduoti baudžiamąją bylą teismui nedelsiant, jei prokuroras mano, kad joje surinkta pakankamai duomenų įtariamojo kaltei įrodyti“, – nurodė prokurorai, manantys, kad prekyba įtariamų verslininkų byla jau gali būti nagrinėjama teisme.
.
Ar pagrįstai tyrimai bus išskirti, turės pasisakyti ikiteisminio tyrimo teisėjas, nes Generalinė prokuratūra savo sprendimą jau priėmė. Jeigu teismas pritars tokiai jų pozicijai, prokurorai bylą žada iš karto vėl perduoti Vilniaus apygardos teismui.