Dauguma „Delfi“ kalbintų savivaldybių „pirmūnių“ merų pripažino, kad ypač skaudi situacija yra švietime. Kupiškio rajono meras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys Dainius Bardauskas netgi dėl to kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, ir planuoja kreiptis į Vyriausybę.
Meras sako, kad ypač sudėtinga situacija dėl ikimokyklinukų ir pradinukų švietimo. Jie sulaukia signalų, kad pirmokams kyla sunkumų mokantis skaityti ir rašyti. Jo nuomone, bent jau kaimiškose vietovėse, kur vaikų yra mažiau, ir yra galimybė užtikrinti atstumus, reikėtų bandyti grąžinti juos į klases.
Apie problemas švietime kalbėjo ir jo kolega laikinasis Kelmės rajono savivaldybės meras, taip pat TS-LKD partijos narys, Egidijus Ūksas.
„Taip, didžiausia problema yra su švietimu, nes turime kartą vaikų, kurie prarado dvejus normalius mokslo metus“, – sakė E. Ūksas.
Tačiau jis, kaip ir daugelis kitų kalbintų merų, mato galimybę atverti ugdymo procesą tik tada, kai bus paskiepyti mokyklų darbuotojai.
Kai kurie iš merų taip pat jau ragina laisvinti galimybes dirbti smulkiam verslui.
„Žinoma, turime įgyvendinti visus saugumo reikalavimus, ir po truputį leisti verslui veikti ir teikti paslaugas“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras, liberalas Dovydas Kaminskas.
Šakių rajono meras iš TS-LKD Edgaras Pilypaitis šiuo klausimu laikosi nuomonės, kad neturėtų būti daromos išimtys atskiroms savivaldybėms, o palengvinimai yra galimi tik visos šalies mastu. Jo nuomone, kitaip tas kels įtampų.
Nė vienas iš kalbintų merų nepasisakė už tai, kad jau laikas leisti veikti prekybos tinklams arba kad reikėtų naikinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių.
Apačioje lentelėje galima susipažinti su duomenimis apie sergamumo statistiką 100 tūkst. gyventojų geriausiose savivaldybėse.
Palyginimui pateikiame duomenis iš savivaldybių, kur situacija dėl sergamumo koronavirusu yra blogiausia.
Kelmės meras: mums kelia nerimą mirčių statistika
Geriausia situacija dėl sergamumo koronavirusu yra Kelmės rajone.
„Kaip mums pavyko? Labai daug meldėmės“, – juokėsi rajono meras E. Ūksas, sulaukęs prašymo įvertinti situaciją.
Jau ne juokais paskui meras pripažino, kad ta situacija pas juos yra buvusi ir sudėtinga, nes kaimyniniuose rajonuose, taip pat socialinės globos įstaigose, kai kuriose įmonėse, buvo koronaviruso protrūkių.
„Mes, savivaldybė, dėjome pastangas. Nuo to laiko, kai atsirado mobilus testavimo punktas, nemažai testuojame. (…) Rugsėjo pabaigoje, kai kitur Lietuvoje dar ir krepšinio varžybos vyko, mes jau nutraukėme visus masinius, kultūrinius renginius. Dabar tie ribojimai, susiję su gyventojų mobilumo sumažinimu, irgi davė efektą“, – svarstė E. Ūksas.
Šiuo metu merui labai nerimą kelia mirčių nuo koronaviruso statistika jų rajone.
„ Ateityje galbūt specialistai aiškinsis mirtingumo priežastis“, – sakė jis.
Gąsdina plintančios naujos viruso atmainos
Nors situacija dėl koronaviruso pradėjo gerėti, Kelmės rajono meras kol kas atsargiai vertina siūlymus jau laisvinti karantino sąlygas.
„Mes dar esame kalno viršūnėje, dar tik dairomės. Dar – klausimas, kaip mes nusileisime nuo kalno viršūnės. Žinoma, galima paleisti viską, bet, kai važiuoji žemyn, paskui nebeaišku, kurioje vietoje tave ant posūkio užneš. Europoje plinta visokios viruso atmainos. Reikia apsišarvuoti kantrybe, ir laukti, kada įsibėgės vakcinacija“, – svarstė E. Ūksas.
Kalbant apie dabartį, meras norėtų, kad epidemiologai pateiktų bendras ir aiškias rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo viešose vietose.
„Viešose vietose jas reikia dėvėti, bet, jeigu nešiesi kavos puodelį, tada gali nusiimti ir gerti. Turėtų būti bendras epidemiologų sprendimas, kaip šiuo atveju reikėtų elgtis“, – sakė E. Ūksas.
Jo nuomone, „ypač provincijoje“ galėtų būti svarstoma ir dėl galimybės leisti dirbti mažoms parduotuvėms, kurios turi išėjimą į lauką, taip pat paslaugų teikėjams, kurie aptarnauja vieną klientą, pavyzdžiui, kirpėjams.
„Mes Kelmėje neturime „akropolių“. Didžiuosius prekybos centrus galima laikyti masinio susibūrimo vietomis“, – sakė E. Ūksas.
Dėl mokyklų jo nuomonė yra vienareikšmė – pirmiausia, turi būti paskiepyti visi jų darbuotojai „nuo valytojos iki mokyklos direktoriaus“.
„Aš pats turiu (mokyklinio amžiaus) dukrą, ir sūnus pernai mokyklą baigė. Jam karantiną teko patirti tik nuo pavasario, bet ir tai sudarė labai daug įtampos. Tie dalykai labai stipriai atsilieps.
Bet, jeigu norime kalbėti apie atidarymą, tai turime, pirmiausia, paskiepyti jų personalą. Bet, kiek aš suprantu, tai be rudens to nebus“, – kalbėjo E. Ūksas.
Meras neskubėjo siūlyti naikinti ribojimų, kurie susiję su žmonių kontaktais.
„Čia yra psichologinis aspektas. Aš irgi turiu mamą, tai telefonu pasišneki arba pro langą, bet yra geriau taip negu eiti į laidotuves. Jau tris mėnesius išbuvome karantine, pakentėkime“, – sakė E. Ūksas.
Tauragės rajono meras: turime po truputį leisti verslui veikti
Tauragės rajono savivaldybės meras, liberalas D. Kaminskas atkreipė dėmesį, kad situacija dėl koronaviruso savivaldybėse skiriasi. Jo nuomone, būtų galima priimti atskirus sprendimus savivaldybėms, ir vertinti pagal situaciją.
„Tose savivaldybėse, kur situacija yra stabili, (…) turėtų būti suteiktas lankstumas pabandyti. Žinoma, turime įgyvendinti visus saugumo reikalavimus, ir po truputį leisti smulkiam verslui veikti ir teikti paslaugas.
Su ugdymo procesu yra sudėtingesnis klausimas. Būtų tobuliausias atvejis, kad būtų galima vakcinuoti mokytojus, ir tada pradėti ugdymą procesą. Tokiu atveju mokytojai galėtų be baimės eiti į mokyklą ir dirbti savo darbą“, – sakė D. Kaminskas.
Meras nemano, kad dabartiniai judėjimo tarp savivaldybių ribojimai užkerta kelią rūpintis garbaus amžiaus artimaisiais.
„Tie žmonės, kurie turėjo būti aplankyti, nes tiesiog kitos situacijos nėra, jie ir buvo aplankyti. (…) Ribojimas yra daugiau prevencinis, nes žmonės juda, važiuoja. Džiaugėmės sąmoningais žmonėmis, kad nevažiuoja kur nereikia.
Žinoma, jei atsidarytų prekybos centrai, tada judėjimas suaktyvėtų. Bet dabar, kol neveikia didieji prekybos centrai, tai žmonėms nelabai yra ko judėti. Jeigu jie ir juda dėl svarbių asmeninių priežasčių, tai manau, kad jie ir taip judėjo per tą karantino laikotarpį“, – sakė D. Kaminskas.
Kupiškio rajono meras: norėtume greičiau sugrąžinti vaikus į mokyklas
Kupiškio rajono meras, TS-LKD narys D. Bardauskas nedrąsiai pasidžiaugė, kad jau ne pirma para duomenys dėl sergamumo koronavirusu pas juos yra geri – „tai vienas, tai du atvejai, tai visai nebūna“.
„Bet, žinote, būna ir tyla prieš audrą“, – sakė jis.
Šio mero didžiausias rūpestis dabar yra dėl mažiausių moksleivių ugdymo.
„Mes jau esame išsiuntę raštą švietimo, mokslo ir sporto ministrei, galvojame rašyti Vyriausybei, kad leistų Kupiškio rajono savivaldybei, kadangi yra tokie rezultatai, pradėti greičiau ugdymo procesą pradinėms ir ikimokyklinėms klasėms nenuotoliniu būdu“, – sakė D. Bardauskas.
Pasak mero, ši problema dėl nuotolinio mažiausių moksleivių ugdymo turi ne vieną dedamąją.
„Vienas dalykas – problema tėveliams, nes vienam iš jų tenka aukotis ir būti su vaikais namuose. (…) Taip pat iš mokytojų, ugdymo įstaigų vadovų gauname signalų, kad pirmokėliams sunkiai sekasi ir su skaitymu, ir su rašymu, daug lėčiau ir sunkiau tie procesai vyksta“, – pasakojo D. Bardauskas.
Meras patikino, kad jų savivaldybė vykdo tą nutarimą, kad vaikams, kuriems sunkiau sekasi namuose, gali būti procesas nuotoliniu būdu organizuojamas mokyklose.
„Įdomus toks sprendimas. (…) Yra šeimų, kur tėveliams mažiau rūpi, ar vaikas tikrai dalyvauja tame procese. Suprantu, kad gal rajono klasėse, kur yra daugiau vaikų, yra sudėtingiau, bet kaimo pagrindinėse mokyklose, kur klasėse nėra ir dešimties vaikų, tai tas erdves tikrai yra galimybė sureguliuoti . Galbūt būtų galima pabandyti tai pilotinėse savivaldybėse“, – svarstė D. Bardauskas.
Meras sakė, kad jo rajone karantino palengvinimų laukia ir smulkus verslas, taip pat ir savivaldybė.
„Labiausiai ribojimai yra palietę grožio paslaugas – kirpyklas, grožio salonus, kitą smulkų verslą. (…) Smulkūs verslai laukia palengvinimų, ir savivaldybė to laukia. Mums tai irgi yra susiję su tam tikrų mokesčių (pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio) surinkimu“, – sakė D. Bardauskas.
Šakių rajono meras: dėl švelninimų turėtų būti bendras sprendimas visiems
Šakių rajono meras iš TS-LKD Edgaras Pilypaitis džiaugtis gera situacija pas juos neskubėjo.
„Kad, matote, pirmadienį dvylika atvejų per vieną dieną šast ir yra. Šiandien esi toks, o rytoj jau gali tapti visai kitoki. Čia dar labai slidu kol kas viskas“, – sakė E. Pilypaitis.
Jo pozicija dėl sąlygų švelninimų verslui – vienareikšmė: sprendimai turi būti priimami visiems vienodi, neturi būti daromos išimtys atskiroms savivaldybėms.
„Pas mus žmonės labai nevienodai supranta draudimus ir atlaisvinimus. Lokalūs karantinai, kai jie buvo, kėlė žmonėms papildomą įtampą. Kiek žinau buvo tam tikrų įtampų ir su lokalia vadovybe, kuri nepriiminėja sprendimų, bet yra įjungiama į jų įgyvendinimą. Manau, kad mes, Lietuva, nesame didelė šalis, kur galėtume didelėmis zonomis atskirai veikti“, – kalbėjo E. Pilypaitis.
Jo nuomone, galutinis žodis dėl atlaivisnimų turėtų būti medikų.
„Pirmiausia, mums reikėtų paklausti medikų, kiek jie yra pasiruošę, teikti visas kitas paslaugas, ir tik juos žiūrėti, o ne į tai, ko nori merai arba kioskelių prekybininkai. (...)
Reikėtų visus girdėti, bet norint išvengti įtampų, reikėtų taikyti taisykles visiems vienodai. Aš palaikau idėją, kad nuo kitos savaitės tie, kurie turi atskirus įėjimus iš gatvių, pradėtų darbą“, – sakė E. Pilypaitis.
Situacija dėl moksleivių ugdymo, pasak mero, labai nevienoda, ir labai priklauso nuo gebėjimų organizuoti tą procesą.
„Mes praeitą savaitę turėjome pasijungimą su mokyklų vadovais, tai patirtis yra labai įvairi. (…) Turėjome mokyklų, kur viskas buvo tvarkoje, kur atėjo septyni aštuoni mokiniai, jie išbuvo, ir jokių problemų nekėlė. Kitoje gi įstaigoje – atėjo penki, trys iš tų penkių pabėgo, vadovybė nesusitvarko. Labai skirtingos situacijos.
Galima gauti tuos pasijungimus ir mokyklose, kas pasinaudojo, tai pasinaudojo, dėl kitų gavome ir tokią repliką: „atėjo tik pavalgyti“ . Čia labai priklauso ir nuo šeimų požiūrio“, – pasakojo E. Pilypaitis.
Pandemija toliau traukiasi
Kaip jau skelbta, pandemija Lietuvoje toliau traukiasi, tokią išvadą žvelgdamas į naujausią epidemiologinės situacijos vertinimą daro Vyriausybės kanceliarijos duomenų analitikas Aistis Šimaitis. Jo ataskaitoje yra ir prognozė, kada Lietuvoje pavyktų pasiekti laisvesnį karantino scenarijų B – maždaug po 2 mėnesių, kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.
Vasario 2 dienos duomenimis, atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. sausio 25–31 d. pagreitėjo, palyginti su praeitos savaitės situacija. Toliau daugėja savivaldybių, kuriuose per 7 dienas buvo fiksuota iki 5 atvejų per dieną – jų dabar turime 24 ir dar 18–oje atvejų skaičius neviršija 10 atvejų per dieną.
Seniūnijų lygmeniu Lietuvoje taip pat atsiranda „žaliųjų zonų“, kuriose nefiksuota naujų atvejų per 14 dienų. Išlaikydami esamą atvejų kritimo tempą, 200 atvejų per dieną vidurkį, kurį išlaikius būtų pasiekta B scenarijaus riba (100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų), šalies mastu pasiektume kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.
Plačiau su analize galima susipažinti čia.