Darbo pasiūlymas privertė nustebti
Angelė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) DELFI teigė, kad tokio pasiūlymo atsisakė, nes namuose ir taip namuose prižiūri anytą, mamą, kuriai nustatyti dideli specialūs poreikiai bei jos vyras serga Parkinsono liga. „Nesinori dar tapti ir globėja“, – teigia mažeikietė. Moteris susirūpinusi klausia, negi nereikia jokio pedagoginio išsilavinimo, kad galėtum tapti laikinu globėju?
Angelė ne vienintelė, kuri tikina, kad panašių darbo pasiūlymų išgirdo apsilankius Užimtumo tarnyboje. Telšiškė Viktorija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigia, kad gavo pasiūlymą laikinai globa pasiimti bent tris vaikus – taip esą ji galės uždirbti daugiau pinigų. Moteris pasibaisėjusi, kad, anot jos, užsiimti laikina globa yra siūloma visiems iš eilės, svarbiausia tampa pinigai, o ne globojami vaikai.
Esą nuėjus į susitikimą Užimtumo tarnyboje su laikinąją globą pristatančiomis moterimis, Viktorijai itin įkyriai siūlė tapti laikinąja globėja. „Pasakiau, kad išvykstu vasarą, tai atstojo. Paskaita vyko valandą, buvo daug žmonių. Ir iš išorės nusprendė, kam tiktų būti globėja, kam ne. Buvau šokiruota, griežtai pasakiau: jūs juokaujat? O atsakymas buvo: ką daryti? Ruošiasi naikinti visus globos namus, o vaikus perduoti laikiniems globėjams“, – piktinasi moteris.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis nuo liepos 1 d. antrasis grėsmės lygis buvo nustatytas 910 vaikų, laikinoji globa nustatyta – 632 vaikams. Vaikų, paimtų iš jiems nesaugios aplinkos ir perduotų vaiko atstovams pagal įstatymą, skaičius – 1124.
Laidoje „DELFI Dėmesio centre“ Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikino, kad šie skaičiai yra mažesni nei praėjusiais metais.
Šiuo metu, remiantis Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 177 budinčių globotojų, kurie savo šeimose prižiūri 346 vaikus.
Globėju bet kas netaps
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė patikino, kad bet kas laikinuoju globėju tapti tikrai negali. „Žmogus turi būti išklausęs įvadinę globėjų-įtėvių mokymo programą. Jam turi būti parašyta teigiama išvada, kad jis yra tinkamas, geba atliepti vaiko poreikius. Apskritai, visa šeima tuir būti tam pasirengusi“, – teigia D. Deveikienė.
Tokia veikla, anot jos, yra itin rimta. „Žmonės turi praeiti pirminę atranką, pateikti daug dokumentų. Turi būti teistumo, sveikatos pažymos. Vėliau yra mokymai“, – pasakoja centro vadovė.
Laikinojo globėjo mokymai, teigia D. Deveikienė yra skirti žmogus suprasti, ar jis sugebės būti globėju. „Kad ir geras žmogus, tai nereiškia, kad jis galės svetimus vaikus priimti, mylėti, atliepti visus poreikius, saugumą. Per mokymus pasitikrina pats žmogus“, – sako specialistė.
Mokymai, pasakoja D. Deveikienė, trunka šiek tiek ilgiau nei mėnesį. „Yra 7 susitikimai. Per mokymus būna apsilankymai namuose, specialios anketos, individualūs susitikimai ir išvados“, – apie procesą pasakoja ji.
Kaip skelbiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos internetiniame puslapyje, norintieji tapti budinčiais globėjais turi atitikti reikalavimus: būti 21-65 metų amžiaus, turėti ne žemesnį nei vidurinis išsilavinimą. Puslapyje trumpai aprašomi ir D. Deveikienės minėti mokymai.
Taip pat, nurodoma internetiniame puslapyje, kad budintis globotojas neprivalo būti susituokęs ir turėti jam priklausantį būstą. Svarbiausia – turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis
Kalno pinigų čia nėra
Tai, kad šia veikla siekiama uždirbti pinigų, D. Deveikienė vadina nesąmone. „Iš to verslo nėra. Tikra nesąmonė. Jei čia būtų tokie dideli pinigai, tai būtų labai daug norinčių. Tai labai sunkus darbas. Žmonių nėra. Mes Utenoje turime tik dvi šeimas.
Jeigu tu dirbi pagal individualios veiklos pažymą, tai įsivaizduokite, kokius mokesčius turite susimokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Jeigu aš gaunu, pavyzdžiui, 400 eurų, tai pusę tiek, deklaravus pajamas, reikės atiduoti valstybei“, – sako D. Deveikienė.
Anot jos, kiekviena savivaldybė pati nusistato, koks atlygis bus mokamas laikinajam globėjui. Prie sumos pridedami ir 300 eurų, skirtų vaikui.
„Tai visiškai nulis biznio. Neapsimoka. Tik šie globėjai dar turi galimybę užsidirbti ir auginti vaikus. Bet tai labai sudėtinga suderinti. Turi būti patogus darbas, lankstus grafikas. Laikina globa ne verslas, o rimtas darbas“, – tikina pašnekovė.
Tik tuo darbu, sako D. Deveikienė, labai mažai žmonių nori užsiimti. Šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė sako, kad gaunamos pajamos tokios menkos, kad jomis nieko nesugundysi. „Nebent nelabai apsisprendusį žmogų, bet mokymų metu atkrenta tokie, kurie mano, kad prasisuks“, – sako D. Deveikienė.
Žmonės, kurie tampa budinčiais globėjais, sako D. Deveikienė, yra altruistai. „Yra gražių šeimų, kurioms puikiai sekasi savo vaikus auginti ir pagalvoja, kad norėtų padėti ir kitiems vaikams užaugti. Tokios motyvacijos vedami žmonės pasiekia gerų rezultatų. Vaikai patenka pažeisti, iš sudėtingų gyvenimo sąlygų, su sutrikusiu prieraišumu. Žmonės turi padėti vaikui prisirišti, pasijusti saugiam. Globėjas turi turėti asmeninės patirties, daug geranoriškumo“, – sako D. Deveikienė.
Specialistė neslepia, kad sunku rasti tokių žmonių. „Nėra daug žmonių, kurie norėtų. Nėra sąrašų žmonių, pas kuriuos galėtume saugiai, esant reikalui, apgyvendinti vaiką“, – apie situaciją sako D. Deveikienė.
Pasiteiravus, kaip ji vertina laikinųjų globėjų paiešką Užimtumo tarnyboje, D. Deveikienė sako, kad reklama yra visur reklama. „Jeigu atsirastų toks, kuris nežinojo, kad taip galima ir būtų tinkamas tapti laikinuoju globėju, tai nemanau, kad tai yra blogai. Ar žurnale, ar Užimtumo tarnyboje žinutę žmogus gaus nėra skirtumo“, teigia D. Deveikienė.
Tačiau, anot jos, iš 100 išgirdusių žinutę, gal du norėtų tapti globėjais, o iš jų – tik vienas būtų galbūt tinkamas.
Įstaigos bendradarbiauja
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė teigia, kad Užimtumo tarnyba bendradarbiauja su savivalda, socialiniais partneriais ir įvairiomis švietimo įstaigomis, kurios pristato savo veiklas ir programas.
„Kai kurių savivaldybių iniciatyva vyksta informaciniai renginiai, kurių metu socialinės paramos darbuotojai Užimtumo tarnybos specialistus supažindina ir su laikinos globos galimybėmis. Tad klientus aptarnaujantys specialistai darbo ieškantiems asmenims, turintiems pedagoginį, ikimokyklinio ugdymo ir pan. išsilavinimą, galbūt ir užsimina apie tokio pobūdžio veiklas. Ar kas nors tapo globėjais, informacija nerenkama“, – teigiama atsakyme.
M. Jankauskienė patikslino, kad telšiškės atveju šių metų pradžioje klientams, norintiems įgyti slaugytojo padėjėjo profesiją, buvo organizuotas šios profesijos pristatymas, kurio metu buvo užsiminta apie galimybes tapti vaikų globėjais.
158 šeimos pasiruošusius globai
Tačiau, anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, Tarnyba neturi informacijos, kad Užimtumo tarnyba siūlytų tapti globėjais.
„Be tėvų globos likusio vaiko globėjo (rūpintojo) ar globos centre paslaugas teikiančio budinčio globotojo pareigos reikalauja itin didelės atsakomybės ir pasirengimo šių pareigų vykdymui. Asmenys, norintys tapti vaiko globėjais (rūpintojais) arba globos centre teikti budinčio globotojo paslaugas, pirmiausia yra įvertinami Tarnybos teritorinio vaiko teisių apsaugos skyriaus“, – teigia A. Marčiukaitienė.
Tačiau į tokią iniciatyvą specialistė žiūri pozityviai. „Kiekviena pozityvi iniciatyva atkreipti žmonių dėmesį į vaiko globos (rūpybos) šeimoje aktualumą ir galimybes tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju ar įtėviu yra sveikintina. Tačiau kartu yra būtina paminėti, kad labai svarbi yra ir visuomenės nuomonė apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, požiūrį į tėvų globos netekusį vaiką ir jo galimybes augti šeimoje“, – pabrėžia A. Marčiukaitienė.
Budinčių globotojų poreikis savivaldybėse, sako specialistė, yra didelis. „Tai asmenys, pasirengę į savo šeimą priimti vaikus netekusius tėvų globos, tokiu būdu vaikai paimti iš šeimos yra prižiūrimi budinčių globotojų šeimose, o vaiko globa (rūpyba) nustatoma Globos centre.
Kartu būtina atkreipti dėmesį, kad Tarnybos duomenimis šiuo metu yra 158 šeimos, pasirengusios globoti vaikus savo šeimose, šiuo metu jos laukia kada bus pasiūlytas vaikas, kurio interesus galėtų geriausiai užtikrinti“, – teigia A. Marčiukaitienė.
Specialistė pasakoja, kad budintis globotojas turi teisę prižiūrėti ne daugiau kaip 3 vaikų, tačiau paprastai budinčių globotojų šeimose yra prižiūrimi 1-2 vaikai. „Pažymėtina, kad vaikai pas budinčius globotojus yra prižiūrimi panašaus amžiaus ir poreikių, nes skirtingų poreikių vaikams užtikrinti tinkamą priežiūrą būtų sudėtinga“, – akcentuoja specialistė
Pasiteiravus, kokių veiksmų imasi atsakingi asmenys, jei vaikui nerandamas globėjas, A. Marčiukaitienė teigia, kad budinčių globotojų tenka ieškoti ir kitose savivaldybėse.
„Nesant galimybei vaiko prižiūrėti ar globoti šeimoje, vaikui ieškoma šeimynos ir tik nesant jokių alternatyvų vaikas apgyvendinamas vaikų globos institucijoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad vyresniam negu 10 metų vaikui surasti budinčių globotojų, globėjų šeimą ne visada pavyksta, todėl dauguma vyresnių vaikų yra apgyvendinami vaikų globos namuose“, – sako A. Marčiukaitienė.