Atsisveikinimą su devyniais partijos valiai nepaklususiais partiečiais G. Paluckas šeštadienį per partijos Tarybos posėdį pavadino epochos pabaiga. Naujo etapo gaires jo vadovaujami socialdemokratai yra išdėstę savo manifeste „Už teisingą, klestinčią ir jungiančią Lietuvą“.
Dokumente yra rašoma, kad „LSDP turi atsigręžti į samdomus darbuotojus“, tuo tarpu kalbant apie stambų verslą rašoma, kad jis „kapitalistinėje visuomenėje neturi kitos misijos be beribio pelno didinimo privatiems akcininkams“. Naudojamas terminas „oligarchizacija“, kuri esą „skatina piliečių nepasitikėjimą savo valstybe ir galimybėmis“.
G. Paluckas patikino, kad dokumente terminai parinkti sąmoningai, siekiant parodyti vertybinę partijos poziciją.
„Aš manau, kad ne vienas pastebėjo verslo, kapitalo, santykių su visuomene ar žmogumi vertinimus, tos formuluotės yra parinktos sąmoningai, kad nebūtų drungnos pozicijos. Ilgą laiką Lietuvoje vyravusi politika yra absoliučiai susikompromitavusi. Po neaiškiomis pozicijomis galima paslėpti viską – ir kairumą, ir dešinumą. Kairumas manifeste yra akivaizdus“, - sakė jis.
Į buvusių partijos narių kritiką, kad pernelyg krypstama į kairę G. Paluckas atsako, kad ne be jų nuopelno LSDP sulaukia kritikos nesanti kairioji partija.
„Socialdemokratų partiją kaltina nesant socialdemokratais, nesant kairiaisiais, ir tik nešiojant socialdemokratų vardą. Didžiulis šios situacijos „nuopelnas“ yra būtent buvusių bičiulių. Tai, kai sako, kad manifestas yra per daug radikalus ar per daug kairysis, tai čia skamba kaip komplimentas“, - sakė G. Paluckas.
Neįtikino, kad partija atsinaujina
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologės Rimos Urbonaitės kol kas neįtikino pareiškimai apie partijos atsinaujinimą.
„Partijos atsinaujinimui neužtenka nuskinti nuvytusias rožes, bet reikia galvoti iš kur paimti naujas, ir kaip auginti naujas rožes, kurios paskui pražystų“, - metaforiškai kalbėjo R. Urbonaitė.
Politologei iki šiol neaišku, kokie žmonės yra šalia G. Palucko, o ir pats manifesto turinys jos neįtikino.
„Nors pats manifestas tai yra iškilmingas pareiškimas, jeigu žiūrėtume į žodžio turinį ir reikšmę, ką apibrėžia žodynai, tai to iškilmingumo čia deja nebuvo. Nežinau, gal tai yra ne galutinis variantas, bet jeigu ne galutinis variantas, tai kam tada reikėjo apskritai tokį skelbti. Dėl to, kad tas turinys man nepasakė visiškai nieko naujo“, - sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, ir anksčiau socialdemokratų programose buvo galima rasti kairiosios politikos nuostatas, kaip pavyzdžiui, pažadus dėl progresinių mokesčių.
„Tik problema, kad ta kairė esanti popieriuje, ir anksčiau ji visiškai nieko bendro neturėjo su realybe. Kairės akcentavimas popieriuje socialdemokratams nėra naujiena, tik tiek, kad šitame manifeste labai aiškiai tai išreikšta, ir ataka prieš turtinguosius yra labai ryškiai išryškinta“, - sakė R. Urbonaitė.
Mato posūkį į kairę
Tuo metu MRU profesorius Andrius Bielskis įžvelgia siekį manifestu paskelbti naują kryptį.
„Kalbama apie tai, kad būtina pirmiausiai atsisukti į dirbančiuosius, į paprastus dirbančius žmones, ir kad nūdienos neoliberalios ekonominės politikos kontekstas per pastaruosius 20-30 ir daugiau metų, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos ir Vakarų visuomenėse, sukūrė milžinišką nelygybę, ir dabar reikalingas stiprus socialdemokratinis proveržis“, - kalbėjo A. Bielskis.
Politologas pozityviai vertina manifestą, ir stebisi, kad, pasak jo, dalis komentatorių nesupranta, ką G. Paluckas daro.
„Jis siekia tikro atsinaujinimo. Panašus judėjimas į tikrą socialdemokratiją, kairiąją ekonominę politiką pastebimas ir pažangiausiose pasaulio valstybėse – tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje“, - sakė A. Bielskis.
Pasak jo, dešiniųjų nuostatų dominavimas socialdemokratų gretose ir įstūmė juos į krizę daugelyje valstybių.
„Per tokius žmones, kaip visokie kirkilai, butkevičiai, Hillary Clinton, T. Blairas, dėl kurių dešinioji socialdemokratija dominavo pastaruosius 20-30 metų, ištisose šalyse socialdemokratijos arba socializmo, kaip atskiros ideologijos nebelieka. Jie yra išstumiami, dėl to, kad jie niekuo nesiskiria nuo oponentų. Judėjimas į centrą yra pragaištingas socialdemokratijai, ir G. Paluckas tą labai supranta“, - sakė A. Bielskis.
Kalba ir apie dvigubą pilietybę, ir profsąjungų teises
Manifeste „Už teisingą, klestinčią ir jungiančią Lietuvą“ socialdemokratai be kitko žada dėti pastangas pakeisti Konstituciją ir įteisinti dvigubą pilietybę, daugiau teisių suteikti savivaldai, bendruomenėms, privačioms iniciatyvoms, įteisinti civilinę partnerystę tos pačios lyties poroms.
Priimtą Darbo kodeksą socialdemokratai vadina liberaliu, ir žada atidžiai stebėti situaciją darbo rinkoje ir atstovauti dirbančiųjų ir profsąjungų pusei.
Dokumente kalbama apie tai, kad reikia sudaryti kolektyvines sutartis visose ministerijų kuruojamose srityse bei visose valstybės ir savivaldybių kontroliuojamose įmonėse, profsąjungų teises, ketinimus supaprastinti streikų skelbimo procedūrą.
Socialdemokratai žada peržiūrėti socialinio draudimo sistemą, nes 2004 m. įdiegta privačių pensijų sistema esą nepasiteisino. „Privatūs pensijų fondai, į kuriuos pervedamos valstybės lėšos, neužtikrina orios būsimųjų pensininkų senatvės ir tuo pat metu menkina valstybės finansines galimybes užtikrinti deramą socialinį draudimą senatvės pensininkams šiuo metu. Nors reikia sudaryti tinkamas sąlygas veikti privačiam savanoriškam draudimui, tai negali būti daroma viešojo sektoriaus sąskaita“, - rašoma dokumente.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos siūlomą mokesčių reformą socialdemokratai dokumente vadina paviršutiniška. Socialdemokratų nuomone, gyventojų pajamų apmokestinimas turi būti mažinamas progresyviai didinant pajamų mokesčio tarifą dideles pajamas gaunantiems piliečiams ir mažinant jas uždirbantiems mažiausias pajamas.
Sociademokratai manifeste siūlo įvesti progresinius mokesčius, kuriuos laiko priemone socialinei nelygybei ir atskirčiai mažinti.
LSDP siūlomas progresinių mokesčių projektas galėtų būti 35 proc. tarifo įvedimas pajamoms nuo 2500 eurų per mėnesį. Iki 800 eurų pajamoms mokestis būtų sumažintas iki 10 proc. Nuo 800 eurų iki 2500 eurų pajamas, pasak socialdemokratų, galima toliau apmokestinti 15 proc. tarifu.
Socialdemokratai taip pat siūlo 5 proc. - nuo dabartinių 15 proc. iki 20 proc. padidinti pelno mokestį. Jie atkreipia dėmesį, kad šis mokestis generuoja dvigubai daugiau įplaukų į valstybės
biudžetą, lyginant su įplaukomis iš pajamų mokesčio, tai yra apie 8 proc.
LSDP siūlo palikti egzistuojančius 5 proc.ir 0 proc. lengvatinius tarifus įmonėms, kurios jais naudojasi ir dabar.
Socialdemokratai mano esant tikslinga apmokestinti prabangų turtą: pavyzdžiui, automobilius, nekilnojamąjį turtą.
Jie remia 100 eurų „vaiko pinigų“ skyrimą visiems vaikams, nepriklausomai nuo šeimos pajamų, ir pasisako už tai, kad minimalus atlyginimas būtų indeksuojamas, ir siektų 50 proc. šalies vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio.