Vokietijos Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Demografinių tyrimų centro vadovas profesorius dr. D. Jasilionis pirmadienį dalyvavo ekspertinėje diskusijoje apie Lietuvos ateities visuomenę Vilniaus universitete.
Jis atkreipė dėmesį, kad 3 mln. gyventojų riba buvo „pramušta“ 2012 metais. Tokiai mažėjančio gyventojų skaičiaus tendencijai, pasak D. Jasilionio, didelę įtaką daro gimimų ir mirčių santykis bei emigracijos apimtys.
„Gimstamumas yra labai svarbus procesas, todėl, kad jis programuoja šiuolaikinę ir ateities gyventojų amžiaus struktūrą“, – akcentavo mokslininkas.
„Į negatyvią pusę perėjome 1990-ųjų pradžioje ir tas disbalansas tarp gimimų ir mirčių išliko iki šiol“, – konstatavo D. Jasilionis.
Profesorius pastebėjo, kad Lietuva nėra šalis, fiksuojanti mažiausią gimstamumą Europoje.
„Daugelis šalių turi net mažesnė gimstamumą nei Lietuva. Esmė ir tame, kad keitėsi gimstamumo modelis – štai 2020 metais pirmojo vaiko vidutiniškai susilaukė 28 metų moteris. Gimimai atidedami vis vėlesniam amžiui“, – rodydamas statistinių duomenų lenteles pasakojo ekspertas.
Visgi D. Jasilionis paaiškino, kad pagrindinė problema glūdi ypač sumažėjusiuose gimimų skaičiuose.
„2021 metais viso labo gimė tik 23 tūkst. vaikų. Tai reiškia, kad po 18 metų tik maždaug tokio dydžio karta ateis į universitetus ir į darbo jėgą – tai labai svarbus negatyvus momentas. Taip yra ne dėl to, kad pačios moterys nenori gimdyti vaikų, o dėl to, kad pačių moterų, kurios gali gimdyti, skaičiai yra drastiškai nukritę“, – pabrėžė VDU Demografinių tyrimų centro vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais girdime tarsi daug pozityvių naujienų apie augantį imigrantų skaičių, – kad daugiau žmonių atvyksta nei išvyksta.
„Tai lyg ir turėtų būti panacėja demografinei raidai. Štai 2021 metais beveik 45 tūkst. atvykusių, emigracija lyg ir sumažėjusi. Su kuo tai susiję – nėra aišku, todėl, kad mes turėjome pandeminį laikotarpį, kurio metu matome labai ženklius ciklinius svyravimus. Kas kelia nerimą, tai 2022-ųjų metų emigracijos tendencija: sausį-balandį mes turime jau 15 tūkst. išvykusiųjų. Jei ta tendencija tęsis, mes vėl galime pasiekti 50 tūkst. emigrantų per metus“, – sakė D. Jasilionis.
Mokslininkas pateikė ir prognozes 2050-iesiems. Jo teigimu, problemų bus dėl to, kad Lietuvoje yra per mažai moterų, galinčių gimdyti.
„Pagal prognozes, mes pasieksime 2 mln. 100 tūkst. (gyventojų) apie 2050-uosius metus“, – komentavo ekspertas.
Jis paaiškino, kad metams bėgant, Lietuvoje augs pagyvenusių žmonių dalis, o 2050 ji gali būti jau šiek tiek didesnė nei darbingo amžiaus žmonių dalis.
„Žinoma, kris ir tas darbo jėgos bendras procentas, bet tai yra tik struktūra, tik procentai. Jei mes pažiūrėsime į absoliučius skaičius, čia tikrai turime labai sunerimti. Pavyzdžiui, 25-49 metų amžiaus grupė – pati darbingiausia, produktyviausia visuomenės dalis: jei tendencijos išliks, mes turėsime gyventi su šiek tiek mažiau nei 600 tūkst. tokio darbingo amžiaus žmonių, kurie turės išlaikyti ir vaikus, ir senyvo amžiaus žmones“, – akcentavo D. Jasilionis.
Taigi, pasak jo, 2050 metais galime turėti tik apie 385 tūkst. produktyvaus amžiaus moterų.
Apibendrindamas savo pranešimą D. Jasilionis akcentavo, kad kuriant ateities scenarijus būtina atsižvelgti į ilgalaikius procesus bei demografines struktūras.
„Mes galime kokybiškai norėti 4, 5 milijonų – tai labai gražus skaičius, bet realybė yra tokia, kuri suponuoja tokius ateities pokyčius, atsiremiant į konkrečius skaičius“, – pastebėjo mokslininkas.
Šios problemos, jo teigimu, vien imigracija išspręsti negali.
„Atvykę imigrantai taip pat sensta, nebent jie turi pradėti taip pat masiškai susilaukti vaikų ar atsivežti vaikus, bet tai irgi sudėtingas procesas, kiekviena imigracija turi tam tikrą seką: pirmiausia atvyksta vyrai, jie įsitvirtina. Jei įsitvirtina, tada iš paskos atvyksta šeimos“, – paaiškino D. Jasilionis.
Negana to, kaip pastebėjo diskusijos dalyvis, tyrimai rodo, kad anksčiau ar vėliau imigrantų demografinė elgsena suvienodėja.
„Be to, imigrantai atvyksta iš šalių, kur gimstamumas taip pat yra labai žemas“, – teigė D. Jasilionis.
Tad, pasak jo, kalbėti apie esminius emigracijos ir imigracijos santykio lūžius vis dar anksti, o galimybės padidinti absoliutų gimimų skaičių yra ribotos.
„Prie to, žinoma, prisideda labai neaiškios popandeminės ekonominės perspektyvos ir geopolitika“, – konstatavo mokslininkas.
Visgi jis teigė, kad pozityvesnių vilčių teikia auganti išsilavinusios visuomenės dalis, o procesus, nors ir ne kardinaliai, bet pagerinti gali ir protinga imigracijos politika.