„Apie 1 450 lietuvių pavardžių turi priesagas -inskas, -inskis, dar apie 300 -anskas, -anskis. Siūlymui pritarus iš vyro pavardės Aginskas galėtų būti sudaroma moters pavardė Aginska, iš Glinskys – Glinska, iš Bielinskas – Bielinska... Tokiu būdu lietuvių moterų pavardžių darybos modelis visiškai sutaptų su lenkų kalbos“, – teigė dėstė L. Bilkis.
„Dar turime 500 pavardžių su baigmeniu -ovas ir 100 – su -evas. Esant teigiamam sprendimui iš pavardės Baranovas būtų galima pasidaryti moters pavardę Baranova, iš Beriozovas – Beriozova, iš Ignatjevas – Ignatjeva... Dar pasitaiko ir slaviškos kilmės pavardžių su -inas: šalia Bašmakino būtų Bašmakina, šalia Bobinas – Bobina ir t. t. Kaip matyti, turėtume su rusų kalbos moterų pavardžių daryba sutampantį modelį“, – aiškino mokslininkas.
L. Bilkis atkreipia dėmesį, kad tokie moterų pavardžių darybos modeliai Lietuvoje galimi ir iki šiol, tačiau juos galima rinktis tik kitų tautinių bendrijų piliečiams, pavyzdžiui, lenkams, rusams.
„Pritarus siūlymui šiuo modeliu galėtų naudotis ir lietuvės. Tai galima laikyti akivaizdžiu lietuvių moterų pavardžių sistemos ardymu. Žinoma, kas nors gali pasakyti, kad panašiais atvejais su -a rašomos latvių moterų pavardės, tačiau tai negali būti argumentas bent iš dalies atsisakyti savosios su slavų kalbomis mūsų nesaistančios darybos“, – pažymėjo jis.
Taigi, pasak L. Bilkio, pritarus siūlymui diltų lietuvių pavardžių sistemos savitumas, natūralumas, iškiltų niveliacijos, supanašėjimo su slavų kalbų pavardžių darybos modeliais pavojus.
„Todėl kyla logiška abejonė, ar verta tai daryti dėl kelių asmenų pareikšto noro“, – svarstė mokslininkas.
ELTA primena, kad Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) atmetus „laisvietės“ I. Pakarklytės siūlymą sudaryti galimybę rašyti moterų pavardes su galūne -a, politikė neatmeta galimybės inicijuoti tai reglamentuojantį įstatymo projektą. Pasak jos, VLKK paaiškinimas, esą siūlymas prieštarautų įprastiems moterų pavardžių darybos principams, susiformavusiems dar prieš keletą šimtmečių, nėra tikslingas, kadangi, pabrėžia I. Pakarklytė, tiek visuomenė, tiek ir kalba keičiasi, todėl būtina atsižvelgti į šiuolaikinius poreikius.
Sausio pradžioje I. Pakarklytė kreipėsi į VLKK dėl moterų pavardžių rašybos ir galimybės rašyti moterų pavardes su galūne -a. Pavyzdžiui, Šarka vietoje Šarkė ar Pelėda vietoje Pelėdė. Vis tik, VLKK siūlymą atmetė.