„Daugelis kitų projektų negauna valstybės finansavimo, nes nėra lėšų. Kodėl nėra? Nes dalį jų netikslingai pasiima regionų grietinėlė. Ir viskas pasiekė jau tokį lygį, kad net nebebandoma nieko slėpti – dvigubas žaidimas vyksta atviromis kortomis“, – piktinosi Plungės rajono gyventoja Margarita Charitonova.
Užkliuvo plakatai
Jauna moteris neslėpė, kad pati ne kartą yra bandžiusi gauti finansavimą įvairiems projektams iš Lietuvos kultūros tarybos, bet nesėkmingai. Todėl jai nuoširdžiai pikta stebėti, kaip naudojamos minėtos tarybos paskirstytos lėšos.
„Tikrai žinau ne vieną atvejį, kai puikūs projektai negauna lėšų. Tad dabar puikiai ir galime pamatyti, kam ir kaip iš tikrųjų jos panaudojamos“, – po praėjusį savaitgalį Plungėje įvykusios kalėdinės eglutės įžiebimo šventės piktinosi M. Charitonova.
Moteriai pro akis nepraslydo tai, kad artėjant minėtai šventei Plungės mieste buvo iškabinti du skirtingo turinio plakatai. Abu skirti tai pačiai šventei pristatyti, tik viename jų miestiečiai kviečiami į Kultūros tarybos remiamo projekto „Filharmonija Plungėje“ koncertą, kuriame pasirodys solistas Deividas Norvilas ir vaikų popchoras „Saulės vaikai“, o kitame jau kviečiama į kalėdinės eglės įžiebimo šventę ir jau nebe į solisto Deivido Norvilo koncertą, bet į populiaraus atlikėjo Deivio Norvilo koncertą kartu su tuo pačiu vaikų popchoru „Saulės vaikai“.
„Kam reikalingi du plakatai? Vienas skirtas Kultūros tarybai, nes reikės atsiskaityti, o kitas – mums?“ – stebėjosi M. Charitonova.
Jos žiniomis, Plungės rajono savivaldybės kultūros centras projektui „Filharmonija Plungėje“ iš Kultūros tarybos šiemet gavo 14 tūkstančių eurų.
„Tie, kas yra gavę finansavimą, turbūt žino, kaip preciziškai reikia įgyvendinti projektus, todėl verčiasi per galvas. Tačiau tinkamas projektų įgyvendinimas aktualus ne visiems. Kiti sau leidžia „stumdyti“ projektus kaip tik jiems reikia.
Tie, kurie buvo kalėdinės miesto eglės įžiebimo šventėje, tikrai neleis sumeluoti, kad jokios filharmonijos ten nebuvo.
Mano nuomone, valstybinės lėšos turi būti naudojamos tikslingai, ir tai ypač svarbu regionuose, kur ir taip didžiulė socialinė atskirtis. Ne tik aš, bet ir daugelis mano pažįstamų norėtų matyti iš Kultūros rėmimo fondo finansuojamus ne popsinius renginius, ypač kai jie pateikiami kaip projekto „Filharmonija Plungėje“ dalis“, – kalbėjo M. Charitonova.
Be kita ko, ji priminė, kad Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis yra ir Kultūros centrų asociacijos prezidentas.
„Ir klasikai žaidžia“
Plungės kultūros centro direktorius R. Matulis „Vakarų ekspresui“ pasakojo esą nėra čia jokio kriminalo. Visgi pats prasitarė, kad projektas „Filharmonija Plungėje“ buvo skirtas pristatyti rimtesnę, o ne popsinę muziką.
„Tai labai paprastas projektėlis – solistų, ansamblių, chorų pristatymas Plungės bendruomenei per visą šitą pusmetį. Rimtesnės muzikos, ne popso ar dar ko nors.
Deivis Norvilas yra operos dainininkas. Puikiai žinome, kokios klasės ir kas buvo jo pedagogas. Tiesiog norisi parodyti, kad ta muzika gali būti visokia.
Beje, projekte buvome numatę esant galimybei surengti koncertus ir prekybos centruose, siekdami parodyti, kad ir klasikai žaidžia“, – pasakojo R. Matulis.
Užsiminus, kad klausytojams užkliuvo tai, kad projekte juodu ant balto parašyta „filharmonija“, o, pasak kai kurių plungiškių, koncerte atlikėjas dainavo linksmas popsines daineles, R. Matulis nesuprato užuominos: „O kokios filharmonijos pasigedo? Tai tik projekto pavadinimas. Šiame projekte pristatoma daug dalyvių, tai ciklas koncertų Plungėje. Projekto tikslas buvo toks, kad plungiškiai galėtų pamatyti kuo daugiau dalyvių. Pavyzdžiui, šį penktadienį bus dar vienas jau labiau kamerinis šio projekto renginys“, – pasakojo Plungės kultūros centro direktorius.
Jis neslėpė, kad šalia rimtų atlikėjų norėta atvežti plungiškiams ir vieną kitą populiaresnį.
„Reikia būti atviriems – klasikiniuose koncertuose salės nelūžta“, – sakė R. Matulis.
Gavo tik pusę sumos
Jis patvirtino, kad projektui „Filharmonija Plungėje“ iš Kultūros rėmimo fondo gauta 14 tūkstančių eurų. Iš šios sumos įsipareigota surengti 6 koncertus.
„Šį projektą vykdome pirmą kartą. Žinoma, prašėme didesnės sumos, gavome maždaug pusę. Tad realiai tų pinigų pakanka tik atlikėjų honorarams“, – pasakojo R. Matulis.
Todėl esą logiška, kad projektiniams renginiams tenka infiltruotis į kitus renginius, nes tuomet nereikia išleisti papildomų lėšų garso technikai nuomoti ar kitai reikiamai infrastruktūrai.
„Kai ruoši projektą, numatai visas galimas išlaidas – scenos, garso technikos nuomą, gėles atlikėjams ir t. t. O kai gauni tik pusę visos prašytos sumos, atsisakai visų kitų išlaidų, palieki tik honorarams skirtas išlaidas, bet turi užtikrinti, kad tie koncertai įvyktų.
Mums sunku buvo dėl to, kad apie gautą finansavimą sužinojome tik prasidėjus antrajam pusmečiui. Vasarą buvo labai sunku rasti atlikėjų, nes sezonas jau buvo prasidėjęs, visko, kas suplanuota, ir negalėjome įgyvendinti.
Ne visi gali dainuoti lauko sąlygomis. Tai paprastas projektėlis be didelės istorijos, vykdomas pagal galimybes. Nesuprantu, kodėl iš to bandoma padaryti detektyvą. Yra sąskaitos. Kultūros tarybai bus atsiskaityta. Kas gali Deividui Norvilui prikišti, kad jis nėra profesionalas?“ – kalbėjo R. Matulis.
Pasak jo, jokio kriminalo nereikėtų ieškoti ir tame, kad mieste kabėjo du skirtingi plakatai.
„Antrasis plakatas buvo reikalingas tam, kad aiškiai parodytume, jog šventėje tą dieną koncertavo ir projekto dalyviai. Šventėje buvo daugiau elementų, todėl nenorėjome suplakti visko į vieną. Šventė vyksta savo ruožtu, o projektas – savo ruožtu. Tai normali praktika. Pavyzdžiui, per Telšių miesto šventę kartu vyko ir dosniai – 30 tūkstančių eurų – Kultūros tarybos lėšomis finansuotas vaikų folkloro festivalis „Ir paaugo žali liepa“. Tada taip pat buvo daromos dvi atskiros afišos“, – paaiškino R. Matulis.
Plungės kultūros centro vadovą įžeidė vieši pareiškimai, kad jam einant Kultūros centrų asociacijos prezidento pareigas kur kas lengviau gauti finansavimą įvairiems projektams.
„Beje, pernai nebuvo finansuotas nė vienas mano asmeninis projektas. Iš viso pernai Plungės kultūros centras prašė finansuoti 12 projektų, bet finansavimą gavo tik 4-iems“, – atrėžė R. Matulis.
„Koncertuose laviruoju tarp populiariosios muzikos ir klasikos“
Deividas NORVILAS, Lietuvos dainininkas (tenoras), dainų kūrėjas
Negirdėjau, kad dėl šio koncerto kilo konfliktas. Labai nemalonu. Aš kaip tik manau, kad reikėtų pasidžiaugti Plungės kultūros centro direktoriaus Romo Matulio pastangomis surengti Plungėje kuo daugiau kokybiškų renginių. Paskutiniu metu Plungė taip gražiai juda kultūros srityje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigiau magistrantūrą, esu tenoras. Bet, supraskite, kiekvienai muzikai yra sava vieta. Aš dažnai savo koncertuose laviruoju tarp populiariosios muzikos ir klasikos. Tiesiog visada reikia atsižvelgti į koncerto koncepciją.
Plungėje buvo linksma Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, mano nuomone ave marijoms tai ne pati tinkamiausia vieta ir laikas. Jau vien dėl to, kad koncertas vyko lauke ir buvo gana šalta. Joks orkestras nesutiktų groti tokiomis sąlygomis. Kiekvienas atlikėjas stebi situaciją – matydamas sušalusius žiūrovus, stengiesi juos išjudinti, tad ir laviruoji tarp vadinamojo klasikinio repertuaro ir popsinio. Pavyzdžiui, man daina „Jingle Bells“ yra pasaulinė klasika. O daina „Čik čirik“ – argi ne lietuviškos estrados klasika?
„Skundą tiriame“
Mindaugas BUNDZA, Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius
Taip, mes gavome skundą dėl šito koncerto. Bet išvadas galėsime pateikti tik kitą savaitę, nes skundas dabar dar nagrinėjamas.
Kultūros meno skyriuje dirbantys kolegos projektus vertina ne tik iš finansinės pusės, žiūrima, ar projekto turinys atitinka tai, kam buvo skirtas finansavimas. Kartais būna ir taip, kad dalį ar net visas projektui skirtas lėšas tenka grąžinti. Tiesa, tokie atvejai reti. Pavyzdžiui, per metus mes administruojame apie 2 tūkstančius projektų, o lėšas tenka grąžinti tik vienetiniais atvejais.
Lietuvos kultūros rėmimo fondas 2019 metais administravo 19,5 mln. eurų.
Žodžio „filharmonija“ reikšmė
Filharmonija – (fil(o)- + gr. harmonia – darna): 1. institucija, turinti pastovų muzikantų ir dainininkų kolektyvą, vadovaujamą dirigento, rengianti viešus simfoninės ir kamerinės muzikos koncertus; 2. pastatas, kuriame rengiami tos institucijos organizuojami koncertai.