R. Krikštaponio rangas generolo laipsniui buvo prilygintas remiantis naujuoju Vidaus tarnybos statutu, kuris įsigaliojo nuo šių metų sausio pirmosios. Tiesa, tam, kad R. Krikštaponio rangas būtų pakeistas, reikėjo ministro įsakymo.
Pastarąjį ministras galėjo pasirašyti sausio pirmosiomis dienomis ar gruodžio pabaigoje. Ir pasirašė patvirtindamas rango kėlimą, nors sausio 11 dieną R. Krikštaponis viešai pranešė, kad palieka postą. Pranešdamas jis teigė, kad su ministru jau yra apie tai kalbėjęs.
Vasario 7-ąją buvo paskutinė jo darbo diena. Ir nors pastaruosius metus Kalėjimų departamentą purtė ne vienas skandalas, tačiau su R. Krikštaponiu atsisveikindamas premjeras Saulius Skvernelis jam padėkojo už padarytus darbus. „Dėkojame Robertui Krikštaponiui, priėmusiam iššūkį. Tikrai jis padarė nemažai darbų ir linkime sėkmės jam“, – Vyriausybės posėdyje sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Priedas padidėjo, bet tik trumpam
Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius DELFI teigė, kad kaip ir visiems pareigūnams, R. Krikštaponio darbo užmokestį sudarė ir priedas už laipsnį.
„Pagal Vidaus tarnybos statuto 54 str. generolui skiriamas 1,5 bazinio dydžio priedas“, – įvardijo A. Kutervičius. Beje, iki rango pakėlimo jam taip pat buvo mokamas priedas pagal pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 38 straipsnį. Tiesa, mažesnis – 1 bazinio dydžio priedas.
Pernai biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginio atlyginimo bazinis dydis siekė 132,5 eurus, nuo 2019-ųjų pakilo iki 134,21 Eur.
A. Kutrevičiaus teigimu, generolo laipsnis jokių privilegijų nesuteikia. „Statutinio pareigūno pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į pareigūno gautą darbo užmokestį, pareigūno stažą ir t. t. Speciali generolo pensija nėra mokama“, – teigė A. Kutrevičius.
Jis taip pat patvirtino, kad išeitinė išmoka R. Krikštaponiui taip pat buvo sumokėta remiantis statutu. „Vidaus tarnybos statuto 77 straipsnis numato išeitines išmokas atleidžiamiems pareigūnams iš vidaus tarnybos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, šalių susitarimu atleidžiamiems pareigūnams mokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. R. Krikštaponiui išmoką apskaičiavo ir išmokėjo Kalėjimų departamentas“, – teigė Teisingumo ministerijos atstovas.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama ne pagal paskutinio pareigūno tarnybos mėnesio darbo užmokestį, o pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. „Kadangi pensija apskaičiuojama pagal 12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkį, tai įtaka pensijos dydžiui dėl padidėjusio priedo už laipsnį yra nežymi“, – DELFI teigė Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Krikštaponis: esu sąžiningas žmogus
Generolu tapusiam R. Krikštaponiui buvo sumokėtas didesnis priedas prie atlyginimo, šiek tiek kils ir pensija, tačiau ypatingų privilegijų šis rangas nesuteikia.
Buvęs Kalėjimų departamento vadovas R. Krikštaponis DELFI teigė, kad pakito ne tik jo paties rangas ir pridūrė, kad dėl to jokios privilegijos jam nepriklausys.
„Ministras pasirašė įsakymą, kuriuo pervadino generalinį pataisos pareigūną į vidaus tarnybos generolą nuo sausio pirmosios dienos. Lygiai taip pat ir aš, kaip Kalėjimų departamento vadovas, suteikiau pulkininko laipsnius pavaldžių įstaigų vadovams, – įvardijo R. Krikštaponis. – Tai normali praktika ir aš labai džiaugiuosi, kad Seimas priėmė vieningą statutą visoms statutinėms įstaigoms (Vidaus tarnybos statutas, kuris įsigalėjo nuo šių metų sausio pirmosios – DELFI).“
Generolu tapęs R. Krikštaponis pirmąjį sausio penktadienį surengė neformalų posėdį, į kurį sukvietė visus kalinimo įstaigų vadovus. Posėdis vyko Trakų rajone, nuošalioje sodyboje. Praėjus lygiai savaitei po posėdžio, R. Krikštaponis paviešino žinią apie atsistatydinimą.
DELFI pasidomėjus, ar neformalaus posėdžio metu buvęs vadovas jau žinojo savo sprendimą trauktis, jis nuo atsakymo išsisuko. „Aš esu sąžiningas žmogus ir tai, kada mes kalbėjome su ministru ir kiek mes kalbėjome, sutarėme, kad šitų dalykų neviešinsime. Dirbau iki paskutinės dienos, kai baigėsi mano kadencija, tai yra iki vakar (vasario 7 dienos – DELFI) ir dar vakar turėjau peržiūrėti sutartis ir dokumentus pasirašyti, tai aš visą laiką dirbau taip, kaip ir dirbau iki tol, – kalbėjo R. Krikštaponis. – Ar aš žinojau, ar nežinojau, nuo to niekas nesikeičia.“
Prieš paliekant postą – paskutinis susirinkimas su vadovais
Prieš atsisveikindami su vadovu Kalėjimų departamento direktoriai surengė atsisveikinimo puotą-neformalų posėdį sodyboje Trakų rajone. Direktorių susirinkimas vyko likus lygiai savaitei iki viešo R. Krikštaponio pranešimo apie atsistatydinimą iš pareigų.
Departamento atstovė DELFI teigė, kad susirinkimas neformalioje aplinkoje buvo organizuotas norint įgyvendinti „komandinio darbo formavimo principus“.
„Daug įstatymų pasikeitė, naujas Vidaus tarnybos statutas. Reikia apsitarti, kad įstaigos vienodai jas supratų, vienodai vykdytų. Iki 2018 metų visi dirbo savaip, o dabar norime sulyginti, padaryti viską, kad būtų vienodai. Ir darbo apmokėjimas, ir viršvalandžiai“, – apie susirinkime aptartus klausimus kalbėjo susirinkimui vadovavęs Kalėjimų departamento direktorius R. Krikštaponis.
Beje, būtent R. Krikštaponio vardu buvo išrašyta sąskaita už sodybos nuomą. Internete skelbiama, kad visos sodybos nuoma gali kainuoti apie 500 eurų, tačiau DELFI susisiekus su sodybos atstove, ši teigė, kad tiek vadovai tikrai nemokėjo, o sodybos tinklapyje nurodoma, kad kiekvienas užsakymas derinamas atskirai, tad kaina gali svyruoti.
Skandalingos posto palikimo išvakarės
Prieš pat R. Krikštaponiui pranešant apie pasitraukimą iš posto, DELFI paskelbė skandalingą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnės Lauros Kalinauskaitės liudijimą apie tai, esą iš buvusio departamento Imuniteto skyriaus vadovo Gintaro Zaveckio ji sulaukusi spaudimo užmegzti nestatutinius santykius su nuteistaisiais, siekiant iš pastarųjų išgauti žvalgybininkas esą naudingos informacijos.
Pareigūnė teigė sulaukusi grasinimų ir iš nuteistųjų. Vienam iš jų dėl grasinimų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareikšti įtarimai – po to, kai moteris apie tai pasiskundė naujajai Imuniteto skyriaus viršininkei.
R. Krikštaponis neigė, kad jo atsistatydinimas susijęs su kilusiu skandalu Lukiškėse.
Po L. Kalinauskaitės liudijimo, palaikymą ir paramą jai išreiškė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Man buvo svabu šią istoriją išgirsti iš pareigūnės lūpų, išgirdau ir žmoniškai galiu pasakyti, kad man asmeniškai bent didžioji dalis šios istorijos pasirodė įtikinama ir aš patikėjau jos versija, – po pokalbio su Lukiškių prižiūrėtoja sakė E. Jankevičius. – Aišku, ikiteisminis tyrimas (dėl grasinimų nužudyti – DELFI) vyks, rezultatai parodys, bet čia kalbu daugiau kaip žmogus, iš žmogiškosios pusės, kaip man pasirodė. Kai bus sudėlioti faktai, imsimės aiškių veiksmų.“
Ministras pabrėžė, kad tokiais metodais, kokiais anksčiau dirbo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai, „dirbti negalima“.
Pareigas pradėjo eiti permainų metu
Kalėjimų departamento vadovu R. Krikštaponis tapo 2017-ųjų lapkritį, nurungęs konkurse dalyvavusius dar šešis konkurentus.
Nuolatinio vadovo Kalėjimų departamentas neturėjo nuo 2017-ųjų kovo, kuomet nesulaukusi tarnybinio patikrinimo pabaigos iš pareigų pasitraukė tuometinė jo direktorė Živilė Mikėnaitė.
Po jos pasitraukimo buvo organizuotas konkursas pareigoms užimti, tačiau jį laimėjusio Artūro Norkevičiaus kandidatūra nebuvo patvirtinta. Anksčiau kalėjimų sistemai vadovavusio buvusio vidaus reikalų viceministro kandidatūros nepatvirtino tuo metu teisingumo ministrės pareigas ėjusi Milda Vainiutė.
Į vadovo kėdę R. Krikštaponis sėdo departamento pokyčių metu. Prieš jam laimint konkursą, tų pačių metų lapkričio pradžioje, Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti kalėjimų sistemos pertvarką. Reformoje buvo numatyta atsisakyti ketvirtadalio Kalėjimų departamento skyrių, jungti probacijos tarnybas, pertvarkyti vykdymo sistemą.
Sudrebintos Pravieniškių sienos
2018-aisiais DELFI korespondentas Dainius Sinkevičius paviešino straipsnių ciklą apie Pravieniškėse kalinčius asmenis ir viduje veikiančią „Pravieniškių mafiją“.
Po straipsnio, kuriame buvo skelbiama apie kalėjime girtaujančius ir galimai žiaurią šventę rengsiančius kalinius, buvo sušauktas skubus pasitarimas „dėl situacijos Pravieniškių pataisos namuose“.
Apie masiškai girtavusius kalinius tąkart DELFI pasakojo patys pataisos namų darbuotojai, esą tai įprastas vaizdas, tačiau nuostabą kėlė tai, kad išgertuvės vyko tą patį vakarą po ryte vykdytos kratos, kurios metu buvo konfiskuota alkoholinių gėrimų, raugalo ir kitų daiktų.
Po DELFI straipsnių ciklo „Pravieniškių mafija“ paviešinimo, ministras akcentavo, kad bus keičiama Kalėjimų departamento struktūra, didės kalinius prižiūrinčių pareigūnų skaičius, didės jų atlyginimai, gerės darbo sąlygos.
Pasitarime dalyvavęs R. Krikštaponis tuomet pasakojo, kad nedrausmingi kaliniai bus perskirstyti ir perkelti į kitas kalinimo įstaigas. Esą taip jie praras savo autoritetus.
Po kelių mėnesių knygynuose pasirodė ir D. Sinkevičiaus knyga „Pravieniškių mafija“ bei tokio paties pavadinimo filmas. Deja, filmo premjeroje atvirai savo išgyvenimus Pravieniškėse papasakojęs buvęs kalinys Jonas kitą dieną buvo stipriai sumuštas.
Galutinis sprendimas bus Skvernelio
Kai 2017 metų pavasarį skelbtą konkursą dėl Kalėjimų departamento posto laimėjo A. Norkevičius, abejonę dėl kandidatūros išsakė ir Saulius Skvernelis. Po R. Krikštaponio pasitraukimo premjeras paskelbė, kad šį kartą konkursas nebus skelbiamas, o paskutinis sprendimas bus jo paties.
Nuo 2019-jų pradžios įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui, Kalėjimų departamento vadovą skiria ministras pirmininkas teisingumo ministro teikimu.
Kol bus paskirtas naujasis vadovas, Kalėjimų departamentui vadovaus buvęs R. Krikštaponio pavaduotojas Valerijus Vincukevičius.