„Nuteistasis R. Bražinskas šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 3 metus iš jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės, ši bausmės dalis atitinka įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl vertinti atliktos bausmės dalį kaip per mažą nėra pagrindo“, – nuo pat paskelbimo įsiteisėjusioje nutartyje nurodė teismas.
Taip 50 metų R. Bražinskui, kuris pastaruoju metu kalėjo Alytaus pusiaukelės namuose, atsivėrė durys į laisvę – iki 2024 m. liepos 16 d. nuteistąjį stebės Probacijos tarnybos pareigūnai.
R. Bražinskas yra pirmasis, kuriam pavyko išeiti į laisvę prieš trejus metus įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos buvo priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę. Priėmus šias pataisas ne mažiau kaip 20 metų kalėję nuteistieji turi galimybę išeiti į laisvę – teismas gali skirti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų. 2019 m. teismas R. Bražinskui skyrė 5 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Už grotų R. Bražinskas pateko 1991 m. sausio 7 d., tuo metu jis jau buvo teistas du kartus, pirmą kartą jis nusikalto būdamas vos 15 metų.
Griežčiausia – mirties bausme, ją pakeičiant įkalinimu iki gyvos galvos, R. Bražinskas buvo nuteistas už tai, kad 1990 m. gruodžio 29 d. su savo bendru Gediminu Narkevičiumi nužudė 27 metų taksi vairuotoją. Nusikaltimą R. Bražinskas padarė būdamas 18 metų.
Teismas yra nustatęs, kad taksistą žudikai subadė peiliu ir įmetė į upę, tačiau jis netrukus išniro į paviršių ir buvo gyvas. Tada jie vyrą pasmaugė šaliku ir įstūmė atgal į upę.
R. Bražinsko bendrininkui G. Narkevičiui teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nors į laisvę R. Bražinskas turėjo išeiti tik kitų metų liepą, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija nutarė, kad nusikaltėlis jau yra vertas pasitikėjimo ir likusią laisvės atėmimo bausmės dalį gali atlikti laisvėje. Tokiai pozicijai pritarė ir dviejų instancijų teismai, pažymėję, kad nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, nes „yra pakankamai pakeitęs savo elgesį teigiama linkme“.
„Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos nėra atleidimas nuo bausmės“, – teismas pabrėžė, kad nekyla abejonių, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tiesa, teismas pažymėjo, kad nuteistajam „vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių“, tačiau yra „nustatyti ir apsauginiai veiksniai“ – jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu demonstravo motyvaciją darbinei veiklai.
Į laisvę išleistas R. Bražinskas turėtų gyventi pas savo brolį – bent taip buvo nurodyta teisėjams, kurie svarstė, ar nuteistąjį galima lygtinai išleisti į laisvę. Anot teismo, nuteistojo brolis teigė, kad nuteistąjį sutinka priimti dirbti savo ūkyje.
„Nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo, teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos“, – anot teisėjų, R. Bražinskas turi realius ir aiškius ateities planus, be to, ne tik „atkakliai eina užsibrėžto tikslo link, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas“.
Tuo metu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Romutė Švaikauskaitė nemano, kad R. Bražinskui turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Anot jos, nors R. Bražinskas atitinka tik formalias lygtinio paleidimo sąlygas, nes yra atlikęs reikiamą bausmės laiką, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka lygtinio paleidimo taikymui.
„R. Bražinskas laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o už dviejų, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių tyčinių nusikaltimų, susijusių su nusikaltimu žmogaus gyvybei, padarymą“, – valstybės kaltintoja pabrėžė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė.
Prokurorės teigimu, lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, jog lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.