Informuojame, kad tai yra subjektyvi nuteistosios nuomonė, už kurią redakcija neatsako.
„Jau kurį laiką visi aplink nenustoja kalbėti apie Kovidėlį. O aš pažįstu tik Jokūbėlį... Bet niekas manęs neklauso ir klausinėja, ar neturėjau artimo kontakto. Iš pradžių tardė tik darbuotojus, o teta baltu chalatu nuodugniai tikrino, klausinėjo kiekvieną. Kasdien augantis mūsų smalsumas privertė sukviesti tarybą, kuri nusprendė tris moterytes išsiųsti prisipažinti pažįstant tą poną. Žiūrėsim kas bus, tikimės, jog grįš... Kažkada.
Negrįžo. Vietoj to išsivedė dar keturias, nes jos galimai turėjo kontaktą, o prižiūrėtoja liepė surinkti jų daiktus. Taip atsitinka tik išeinant už tvoros arba dingstant be žinios. Nesvarbu, pirmas ar antras variantas, bet noriu ir aš, vis kažkas naujo. Save drąsinu tuo, kad guminėmis lazdomis nenušaus, o dujų balionėliais vargu ar moka naudotis... Kol vaizduotėje ginuosi nuo jų visais žinomais kovų menų veiksmais, prižūrėtoja įsiterpia tikindama mane, kad aš turėjau kontaktą su Kovidu.
Su ašarom akyse tikinu, kad jo tikrai nepažįstu, o kontaktą galėjau turėt tik su elektros iškrova. Bet prisiminiau keturis vyrus, kurie dirbo pas mus aukšte neslėpdami veidų po kaukėmis. Parodykit man tą Kovidą, tikrai atpažinsiu ir pasakysiu, kur ir kiek artimai kontaktavau.
Tik vėl manęs niekas nebesiklauso, visą savo dėmesį paskyrė kitoms.
Vieną nepelnytai patupdė į baudos izoliatorių, matyt tardymo tikslais, bet neapskaičiavo tos piktos, rėkiančios moters stiprybės – kankinkit kaip norit – neprisipažins pažįstanti. Tai supratę perkėlė ją su kitomis izoliuotomis. Mūsų baudos izoliatorius turi dvejopą paskirtį: nubausti pažeidusias vidaus tvarkos taisykles ir suteikti nepamirštamą patirtį toms, kurios pažeidimų nedaro. Profilaktika – visada reikalingas dalykas.
Mūsų geriausieji yra labai atidūs ir rūpestingi, vienai gimtadienio proga padovanojo tokią patirtį. Toji, kaip ir piktoji moteris, gavo dėl profilaktikos, tik kaip tokia proga, tai VIP vietos nepagailėjo visai parai. Smilgelė nepamiršta to ir praėjus keliems mėnesiams, su džiugesiu prisimena valdžios dėmesį skiriant kaustantį šaltį ir iš proto verčiančią smarvę. Juk valdžia neturėjo kur kitur izoliuoti, o jei turėjo kontaktą su Kovidėliu, tai juk reikia.
Buvo tokių, kurios džiaugėsi kitais izoliacijos privalumais – nevedimu į dušą 13 dienų. 1 cm – ne purvas, o po mėnesio nukris pats – liaudies išmintis byloja: nudžius ir nubyrės. Bet trūkusi unitazo šlangelė nupylė visas: kontaktą su vandeniu užskaitykim kaip dušą.
Kitos papuolė į patalpas, kuriose tam tikromis valandomis buvo šiltas vanduo, jų nelaimei, teko praustis. Viena iš prižiūrėtojų paklausė, kam praustis, jei nieko neužuodžia nei viena..? Turbūt tais pačiais sumetimais ir šiukšlių 3 dienas neišnešė, juk Kalėdos, silkės ir žuvies kvapais tikrino, ar tikrai Kovidėlis pažeidžia uoslę... Visos už šiukšlių išmetimą tiesiog per langą, bet techninės galimybės prieš – langas tik 15 cm prasidaro...
Didelė dalis moteryčių pažįsta Kovidą, tik tyli bijodamos izoliacijos. Pamačiusios ir iš kitų išgirdusios apie izoliacijos sąlygas ir elgesį, pabijojo, tyliai viena kitai pasiguodė, kad neužuodžia ir nejaučia skonio. Nepažįstančios – supažindinamos jau būnant izoliacijoje kartu su jį pažįstančiom. Jis populiarus vyras tarp mūsų, nekantrauju ir aš pamatyti. O gal pažįstu, tik nieko nežinau..?
Bandau patekti į polikliniką, bet ir čia manęs niekas neklauso, o gal net negirdi. Su nostalgija prisimenu laikus, kai turėjom net dvi gydytojas, artimą kontaktą su jomis, spaudimą 160/110 prieš apsilankymą pas vieną iš jų, džiaugėsi tada širdis. Ateini pas gydytoją dėl nuolatinio galvos skausmo, o ši pasižiūri į akis ir sako, kad tau galvos neskauda. Pats nebesupranti ko atėjęs, iškart problemos kaip nebūta. Plataus profilio teta buvo: „Skauda skrandį? Nusimauk kelnaites“, „Skauda galvą? Nusimauk kelnaites“, „Skauda dantį? Nusimauk kelnaites“. Visų galų gydytoja, viskas rūpi.
Vėliau turėjome dar vieną, toji buvo pranašesnė už anas abi kartu sudėjus. Išaugo guzas ant kaklo? Prapjaukime čia ir dabar, pažiūrėsim, kas ten. Po kurio laiko išėjo ir toji. Matyt įsižeidusi dėl to, kad vienai kojos dalies amputaciją darė Kaune. Ji prie to prisidėjo, tai kodėl jai neleido visko padaryti iki galo..? O šiuo metu, kaip ir likęs visas pasaulis, turim A. Kašpirovskio gydymą nuotoliniu būdu. Beje, liko mums dar stomatologė, kuri galėtų netyčia išrauti ne tą dantį ir ginekologė, kuri tikrindama galėtų nepastebėti auglio, kuris jau „lipa“ lauk. Labai jomis džiaugiamės.
Su nekantrumu laukiame patobulėjusio ir mutavusio Kovidėlio, ką jis su savimi atsineš. Mūsų įstaiga labai gerai tvarkosi su situacija, todėl nebijom. Turim pastebėjimų, kad tik konkrečiose vietose galima susipažinti su Kovidu. Į lauko kavinę prie maisto dalinimo įleidžia tik po dvi, o ta minia, laukianti iki pat laiptų galo, yra saugi. Taip pat kaip ir kavinės patalpa, kurioje sėdim mažesniu nei metras atstumu.
Mūsų patikrinimai vyksta visiškai susipaudus 40-60 žmonių. Turbūt tas ponas bijo didelių susibūrimų ir pažindinasi gaudydamas po vieną... Bet nuotoliniai susitikimai vyksta tik po 4 žmones, matyt, biblioteka pavojinga vieta. Taip žinodamos, kokios vietos saugios, galime išvengti nemalonių pasekmių. Galėtų ir už tvoros žemėlapyje sužymėti vietas, kuriose galima lankytis.
Visa Lietuva turėtų pasekti mūsų pavyzdžiu ir vadovautis politika: jei ilgai ignoruoji problemą, jai atsibosta ir pasitraukia pati. Jei nedarai testų, tai nėra ir sergančių.“