„Nieko gero“, – į Delfi klausimą, kas nutiktų V. Putinui ėmus kontroliuoti kone pusę pasaulio kalio trąšų rinkos, atsakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata.
Kas gabens trąšas?
Baltarusijos valstybės valdoma įmonė „Belaruskalij“ šiuo metu valdo apie 20 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos.
Lietuvos Vyriausybei nusprendus nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį kaip neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų, baltarusiai susidūrė su rimta trąšų gabenimo problema.
Pirmadienį Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pripažino, kad jam nepavyko sutarti su Ukrainos uostų savininkais dėl kalio trąšų krovos.
„Ir ne dėl to, kad tai kalio trąšos, o dėl to, kad tai yra 11–12 mln. tonų (per metus). Tai didžiulė masė, kurią reikia pergabenti. Štai čia problema“, – jį citavo BNS.
A.Lukašenka pareiškė, kad dabar tikisi, jog šie kroviniai bus kraunami Rusijos uostuose ir patikino, kad su Rusija kalbasi seniai.
Kad tokiu atveju V. Putino rankose atsidurtų svarbus koziris, neseniai svarstė „NY Times“ žurnalistas Andrew Higginsas.
Jo nuomone, gali būti, kad trąšos bus traukiniais gabenamos į Ust Lugos uostą. Dar pernai kovą žiniasklaida skelbė Rusijos planus šiame Suomijos įlankos pakrantėje esančiame uoste statyti terminalą Baltarusijos eksportuojamų trąšų perkrovimui.
„NY Times“ teigimu, „Belaruskalij“ tapus priklausoma nuo Rusijos geležinkelių ir uostų, baltarusių įmonė atsidurtų Kremliaus valioje.
O turint omenyje tai, kad rusai ir baltarusiai kartu valdo apie 40 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos, V. Putinui atsivertų keliai daryti spaudimą Europos šalims ne tik dėl gamtinių dujų, bet ir trąšų.
Kalio trąšų rinka yra ganėtinai koncentruota. Kaip neseniai skelbė „Reuters“, pagrindiniai „Belaruskalij“ konkurentai yra Kanados įmonė „Nutrien Ltd“, Rusijos įmone „Uralkali“ , Izraelio įmonė ICL ir Jungtinių Valstijų įmonė „Mosaic“.
Jei „Belaruskalij“ patektų į Maskvos kontrolę ir V. Putinas imtų tai išnaudoti saviems tikslams, atsvara baltarusiškų ir rusiškų bendrovių gaminamai produkcijai greitai neatsirastų, nes tai užima ne tik labai daug laiko, bet ir reikalauja milijardinių investicijų.
R. Lopata: „Belaruskalij“ yra rusų taikinyje
NSGK narys, parlamentaras R. Lopata Delfi atkreipė dėmesį, kad šioje temoje svarbūs du aspektai, kurių pirmasis susijęs su trąšų tranzitu – per ką A.Lukašenka nukreips srautus.
„Visą logistiką paruošti užtruks nemažai laiko. Net jei latviai pasiimtų, reikėtų dvejų metų. Su Rusija viskas, manau, sudėtingiau“, – kalbėjo jis.
R.Lopata neatmetė, kad trąšų gabenimo logistiką rusai gali pasiūlyti mainais už „Belaruskalij“ įsigijimą. Tokios mintys lenda į galvą todėl, kad Rusijos kalio trąšų įmonė „Uralkali“ praeityje jau bandė tai padaryti.
„Gal ir bus tas momentas, bet aš nemanau, kad trumpuoju laikotarpiu jis bus sprendžiamas, nes dabar kiti reikalai sprendžiami su Baltarusija – ir pratybos, ir laukiami referendumai. Kitaip tariant, rusai, matyt, ruošia pilną koncepciją, kaip jie elgsis su Baltarusija apskritai. Bet be jokios abejonės „Belaruskalij“ yra rusų taikinyje“, – kalbėjo politikas.
O jei ilguoju laikotarpiu Kremlius ims kontroliuoti baltarusišką įmonę? R. Lopata mano, kad situacija taptų panaši į tą kuri yra su rusiškomis dujomis.
„Su trąšomis galima analogus vesti kaip ir su dujomis, turiu omenyje Rusijos dominavimą“, – teigė jis ir sutiko, kad situacija taptų pavojinga.
Tam kelią, anot jo, užkirstų nebent jei Rusija ir Baltarusija taptų demokratinėmis, tačiau kol kas apie tai galime pasvajoti.
K. Starkevičius: tai atsilieptų maisto kainoms
Seimo Ekonomikos komitetui vadovaujantis konservatorius Kazys Starkevičius taip pat įžvelgia grėsmę, jei 40 proc. pasaulinės kalio trąšų pasiūlos atsidurtų Kremliaus rankose.
„Būtų blogai, nes daroma įtaka atsilieptų ir maisto kainoms. Europiečiams pigiau trąšas atsigabenti iš Europinės dalies. Kad trąšų kaina kiltų ir tokia laikytųsi Rusijai turint abu objektus, tai – faktas. Tai tas pats, kas su dujomis – jie naudotų tą patį, nereikia stebėtis“, – kalbėjo Seimo narys.
Politikas Delfi teigė, kad kalio trąšų svarba yra tikrai didelė.
„Jos naudojamos kaip priedai kitoms trąšoms – be kalio negausi tinkamo derliaus. Kalio trąšos yra būtinas komponentas. Kitas, pavyzdžiui, azotines trąšas, mes pasigaminame“, – pasakojo Seimo narys.
Parlamentaras neatmetė, jog baltarusių trąšų įmonė galėtų atitekti rusiškai „Uralkali“.
Jis svarstė, kad ukrainiečių atsisakymas gabenti trąšas galėjo būti priimtas spaudžiant rusų oligarchams.
„Bet pagal dabartinius pajėgumus, jie būtų galėję gabenti tik 2 mln. trąšų, o ne 12 mln.“, – teigė jis.
Komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Rusija visuomet teiks pirmenybę savų trąšų gabenimui.
„Todėl A. Lukašenka ir čia turės lenktis, prašyti. O Rusija galės sakyti – atiduokite kažkiek akcijų, mes kažkiek parduosime ir jūsų trąšų. Nes pasauliniu mastu šiuo metu kalio trąšų užtenka – yra JAV, Kanada, kitos šalys“, – kalbėjo jis.
Spaudė parduoti
Atsivėrusi galimybė perimti „Belaruskalij“ kontrolę Maskvą turėtų ypač įkvėpti, mat rusai prieš beveik dešimt metų jau bandė tai padaryti – ir ne pačiu grakščiausiu būdu.
Kaip rašė „Belsat TV“, dar 2012 metais viešėdamas Baltarusijoje tuometis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad reikia spartinti „Belaruskalij“ privatizavimą, o investuotojams įmonė turėtų būti pasiūlyta rinkos kaina.
„Sprendimas dėl „Belaruskalij“ privatizavimo jau seniai pavėluotas. Vis dėlto jis neišvengiamas“, – tuomet kalbėjo D.Medvedevas ir priminė priminė Baltarusijos ir Rusijos planus įkurti naują bendrą įmonę „Sojuzkali“, kuri užsienio rinkose pardavinėtų kalio trąšas.
Po kelių mėnesių „Uralkali“ pareiškė, kad ją domintų kontrolinio akcijų paketo įsigijimas, tačiau Minskas atsakė, kad tiek akcijų parduoti negalėtų.
Spaudimas parduoti įmonę po metų išvirto į atvirą karą, kurio metu rusiška ir baltarusiška bendrovės išardė 8 metus trukusį kalio trąšų eksporto kartelį.
Iki tol abi įmonės savo produkciją eksportavo per vieną bendrovę – „Belaruskaja kalinaja kompanija“ (BKK), aptarnavusią 43 proc. pasaulio rinkos.
2013 metų liepą „Uralkali“ paliko bendrą įmonę ir apkaltino baltarusių pusę pardavinėjus trąšas atskirai, apeinant BKK.
Vogė kompiuterius, naikino informaciją
2013 metų rugpjūtį „Bloomberg“ pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikytas „Uralkali“ vadovas Vladislavas Baumgertneris.
Jis buvo apkaltintas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaip BKK valdybos pirmininkas, baltarusiai siekė sulaikyti ir kitus BKK vadovavime dalyvavusius asmenis.
2013 rugsėjį „Financial Times“ citavo neįvardintą šaltinį Baltarusijoje, kuris sakė, kad tikroji nesutarimų priežastis buvo rusų spaudimas parduoti „Belaruskalij“ nepaisant to, kad šalis susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis.
„Žingsnis po žingsnio jie perėmė BKK. Jie pavogė užsienio darbuotojus, jie vogdavo turtą ir kompiuterius, naikindavo informaciją“, – leidinys citavo Baltarusijos pareigūną, pabrėžęs, kad „Uralkali“ tai neigia.
Spaudimas parduoti „Belaruskalij“ taip pat buvo daromas BKK blokuojant baltarusiškų trąšų eksportą, o paaiškėjus, kad vienintelis rusų įtakai nepasiduodantis uostas priklauso „Birių krovinių terminalui“ Klaipėdoje, jo savininkai buvo spaudžiami akcijas parduoti rusams.
Galiausiai, 2013 metų balandį 30 proc. BKT terminalo akcijų įsigijo ne rusai, o „Belaruskalij“, o po trijų mėnesių įvyko įmonių skyrybos – iki tol bendradarbiavusios „Belaruskalij“ ir „Uralkali“ tapo konkurentėmis.
„Belaruskalij“ – A.Lukašenkos, o jis – Kremliaus
Politikos analitikas Marius Laurinavičius atsargiai žiūri į nuogąstavimus dėl to, kad Rusija gali gauti naudos iš padėties, kurioje atsidūrė „Belaruskalij“.
Jis Delfi teigė nematantis skirtumo, ar „Belaruskalij“ ir jos trąšos formaliai priklauso Baltarusijai, ar Rusijai.
„Rusija ir Baltarusija iš esmės jau seniai yra tas pats dalykas. Tos visos šnekos, kad staiga naudinga Rusijai, yra iš piršto laužtos, nes Rusija ir taip Baltarusijoje tvarkosi seniai kaip tik jai patinka“, – komentavo jis.
Anot eksperto, nėra jokios prasmės svarstyti, ar vienas oligarchas pralošė, o kitas laimėjo.
„Na, ir koks iš to skirtumas bendrąja prasme?“, – klausė jis.
Paklaustas apie prieš beveik dešimtmetį įvykusius baltarusių įmonės ir „Uralkali“ nesutarimus, M. Laurinavičius teigė, kad Rusijos oligarchai tarpusavyje irgi konkuruoja.
„Reikia suprasti, kad vienoje pusėje yra demokratinis, rinkos pasaulis, kitoje – Rusija, Baltarusija – tos pačios grandinės dalys. Mano vertinimu, tai yra visiškai klaidingas išeitinis požiūris, kad yra kažkokia nepriklausoma Baltarusija, ir ji turi kalio trąšas ir staiga dėl tų sankcijų iš nepriklausomos Baltarusijos jas perims Rusija. Na, nėra taip. Seniai Baltarusija nėra nepriklausoma ir koks ten skirtumas kuriam oligarchui priklausys, mums dėl to nematau jokio skirtumo“, – kalbėjo jis.
M. Laurinavičius pabrėžė, kad nors „Belaruskalij“ liko A.Lukašenkos kontrolėje, pats diktatorius jau seniai yra visiškoje Kremliaus kontrolėje.
„Nematau, kaip tai gali būti naudinga Rusijai, jei Rusija jau ir taip kontroliuoja Baltarusiją seniausiai“, – kalbėjo pašnekovas.