Kalniškės mūšio 79-ųjų metinių minėjimo renginiai prasidėjo pėsčiųjų pažintiniu žygiu visai šeimai „Kalniškės mūšis. Būtina žinoti“. Kovotojų takais iš Simno miestelio į Kalniškės mišką gausų būrį žygeivių vedė pulkininkas Rimantas Jarmalavičius.
Pirma kartą mūšio minėjimo istorijoje Šv. Mišios už žuvusius partizanus ir Lietuvos laisvę aukotos ne Simno ar Lazdijų bažnyčiose, o pačiame miške, prie Kalniškės mūšio memorialo. Koncerte „Te skamba dainos milžinkapių šaly“ pasirodė Lazdijų krašto atlikėjai, paruošę jautrią kūrinių apie laisvės kovas programą.
„Laisvė – tai trapi vertybė, kurią mes turime nuolatos puoselėti ir saugoti. Kalniškės mūšio dieną mes susiburiame čia, džiaugiamės vieni kitus matydami ir turime aibę planų, kaip dar labiau susitelkti, dar geriau vieniems kitus išgirsti, kad istorinė atmintis turėtų tęstinumą. Kad ta naujoji karta, kuri skuba, bėga, lekia, pažintų, suprastų ir visa širdimi jaustų, už ką mes esame be galo dėkingi tiems, kurie čia kovojo“, – kalbėjo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.
Merė dėkojo Seimo nariams, Vyriausybei ir visiems bendraminčiams, kurie suprato lazdijiečių rūpestį atnaujinti Kalniškės memorialą iki kitų metų, kai minėsime 80-ąsias mūšio metines.
„Būkime verti visų laisvės kovotojų garbingo atminimo. Tikėkimės, kad kitais metais, kai bus jau 80 metų Kalniškės mūšio sukaktis, šitą šventę dar gausiau susirinkę paminėsime. Dėkoju dabartinei ir buvusiai Lazdijų rajono vadovybei, kad supranta istorinės atminties ir Kalniškės mūšio svarbą. Ačiū visiems, kurie saugote šį atminimą ir jį darote gyvą. Būkime verti kiekvieno, žuvusio už laisvę, aukos“, – sakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.
Seimo narys Vilius Semeška ragino stiprinti Lietuvos kariuomenę, Zenonas Streikus – prisiminti ir pagerbti ne tik pačius partizanus, bet ir juos užauginusias motinas.
1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus apskrities Simno valsčiuje (dabar – Lazdijų rajono savivaldybė), Kalniškės miške vyko vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių. Per šimtą partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno ir Aleksandro Padimansko-Šarūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo Kutuzovo ordino pulko kareivių bei Simno stribų ir sutemus išsiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Mūšyje narsiai kovėsi ir vieno iš vadų žmona Albina Neifaltienė-Pušelė, kuri taiklia rankinio kulkosvaidžio ugnimi padarė priešui daug nuostolių, tačiau ir pati krito pakirsta priešo kulkos. Kautynėse žuvo daugiau kaip 40 partizanų.
Žuvusių partizanų palaikus okupantai atvežė į Simną ir išniekino miestelio aikštėje. Tik po trijų dienų jie buvo užkasti Simno ežero pakrantėje netoli Simno kapinių. 1989 m. partizanai perlaidoti Simno kapinėse, pastatytas paminklas.
1990 m. Kalniškės mūšio vietoje marijampolietis Jurgis Nevulis pastatė paminklą žuvusiems partizanams. Paminklas atidengtas 1990 m. gegužės 13 d. Renginio metu sovietų kariuomenės Alytaus desantininkai Kalniškės miške demonstratyviai vykdė pratybas ir netrukus, naktį iš gegužės 21 į 22 d., paminklas buvo išsprogdintas, išliko sveika tik atminimo lenta. Per vieną savaitę Laisvės kovų dalyviai paminklą atstatė. Kiekvienais metais gegužės viduryje Kalniškėje rinkdavosi mūšio veteranai, žuvusiųjų giminės ir artimieji, o šį dešimtmetį mūšio sukakčių minėjimuose būna vis daugiau rezistencijos istorija susidomėjusio jaunimo.
79-ųjų Kalniškės mūšio metinių paminėjimą organizavo Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų kultūros centras ir Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos.