Rusai prisiminė ir sovietmečio siaubūną A. Čikatilą, jis tikrai galėtų kaltę „išpirkti“ fronte
„Žudė žmones savo šalyje, žudė ir svetimoje. O dabar – didvyris“, – socialiniuose tinkluose piktinasi rusai.
St. Peterburgo verslininko A. Tiutino istorija, kai neatlikęs 19 metų laisvės atėmimo bausmės už keturių žmonių nužudymo organizavimą, panaikinus teistumą išleistas į laisvę, išvyko ilsėtis į Turkiją, pasipiktino ne vienas Rusijos gyventojas. Tiesa, šalyje, kur už bet kokį prieštaravimą valdžios sprendimams ar abejojimą Ukrainoje pradėto karo tikslingumu persekiojama ir baudžiama, žmonės savo nuomonę anonimiškai reiškia socialiniuose tinkluose.
Rusai ironizuoja, kad nusikaltėliai – recidyvistai, kalėjimuose susigundę pasiūlymu tapti grupuotės „Wagner“ samdiniais jau netrukus mokyklose mokins vaikus karinio parengimo ir patriotizmo bei prisimena vieną šiurpiausių sovietmečio maniakų, 53 žmones nužudžiusį serijinį žudiką, prievartautoją, kalibalą, nekrofilą ir pedofilą Andrejų Čikatilą.
Esą sulaukęs šių dienų iškrypėlis turėtų puikią galimybę kare „išpirkti kaltę“, pelnyti apdovanojimus bei tapti sektinu pavydžiu jaunimui.
Nors St. Peterburgo verslininko A. Tiutino „nuopelnai“ toli gražu neprilygsta liūdnai pagarsėjusiam maniakui A. Čikatilai, tai – neeilinio žiaurumo žmogus, organizavęs ne tik St. Peterburgo, bet ir kitų Rusijos regionų gyventojus sukrėtusį nusikaltimą.
Keturių žmonių nužudymas išaiškintas po 13 metų
2005 metais St. Peterburgo priemiestyje, savo namuose buvo itin žiauriai išžudyta verslininko Dmitrijaus Zeinalovo šeima. Jis bei sutuoktinė, 11 metų sūnus ir 15-metė dukra buvo sušaudyti „Kalašnikovo“ automatu bei sukapoti kirviu. Vėliau žiniasklaidoje rašyta, kad itin žiauriai žudikas susidorojo su vonios kambaryje slėptis bandžiusia paaugle, jos kūne rasta daugiausia kirvio paliktų kirstinių žaizdų.
Velionis S. Zeinalovas vertėsi nekilnojamojo turto vystymu, jo verslo partneriu ir įkurtos bendrovės dalininku buvo A. Tiutinas. Nors St. Peterburgo teisėsaugininkai kėlė bei tyrė įvairias versijas, tačiau žudiko rasti labai ilgai nepavyko.
Susidorojimas su Zeinalovų šeima buvo plačiai aprašytas Rusijos žiniasklaidoje, žurnalistai piktinosi teisėsaugos nesugebėjimu ištirti kraupų nusikaltimą.
Tiesa paaiškėjo tik 2018 metais, kai policijos kriminalistai sulaikė nekilnojamuoju turtu prekiavusios bendrovės „Troickio tiltas“ vadovą, turtingu verslininku tapusį A. Tiutiną.
Ieškojo samdomo žudiko, o rado policijos operatyvininką
Rusijos spauda rašo, kad verslininkas įkliuvo ruošdamasis nužudyti buvusios žmonos dukterėčią. Ieškodamas žudiko jis per tarpininkus rado šią užduotį galintį įvykdyti žmogų. Tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo ne samdomas žudikas, o po priedanga dirbęs policijos operatyvininkas.
Taip pats to nesuvokdamas verslininkas pateko į kriminalistų spąstus. Jis kelis kartus susitiko su tariamu žudiku, galiausiai operatyvininkas pateikė inscenizuotos žmogžudystės įrodymus, už žmonos dukterėčios nužudymą verslininkas jam sumokėjo 600 tūkst. rublių (beveik 7 tūkst. JAV dolerių).
Tyrimo duomenimis, A. Tiutinas buvo patenkintas puikiai atliktu darbu ir „žudikui“ minėjo, kad jau netrukus šis gaus naują užsakymą. Visi susitikimai ir pokalbiai buvo fiksuojami, tad surinkus pakankamai kaltės įrodymų policija sulaikė A. Tiutiną.
Prispirtas nenuginčijamų įkalčių jis prisipažino norėjęs samdomo žudiko rankomis atsikratyti žmonos dukterėčia dėl savanaudiškų tikslų, kad ši nepretenduotų į palikimą. Kriminalistai prisiminė ir ilgai neišaiškintą bylą – 2005 metais įvykdytas A. Tiutino verslo partnerio, jo žmonos ir dviejų vaikų žudynes.
Panašu, jog supratęs, kad priėjo liepto galą, A. Tiutinas prisipažino organizavęs keturių žmonių nužudymą, taip pat nurodė pasamdęs žudiką Aleksandrą Zolotovą, kuris jau kitą dieną buvo sulaikytas Stavropolio krašte.
Mirties nuosprendžiu tapo sprendimas pasitraukti iš bendro verslo
Tyrimo metu paaiškėjo kraupaus susidorojimo su šeima priežastis. 2000 metais A. Tiutinas kartu su S. Zeinalovu kaip lygiaverčiai partneriai įsteigė statybų bendrovę. Joje pagrindinį vaidmenį vaidino profesionaliu statybininku buvęs S. Zeinalovas, tad verslas po truputį ėmė įsibėgėti.
Pats A. Tiutinas įmonės veikloje tiesiogiai nedalyvavo, iš esmės užsiėmė sandorių sudarymu per bendrovę „Troickio tiltas“, kuriai vadovavo. Galiausiai verslo partnerių santykiai pašlijo, nes S. Zeinalovas nusprendė atsiskirti ir dirbti pats sau.
Pasitraukus S. Zeinalovui kartu su juo bendrovę paliko beveik visi darbuotojai, statybų verslas atsidūrė ties žlugimo riba. Tai įsiutino A. Tiutiną ir jis nusprendė žiauriai atkeršyti ne tik verslo partneriui, bet ir visai jo šeimai.
Tyrimo metu nustatyta, kad samdomo žudiko vaidmenį A. Tiutinas patikėjo vienam savo darbuotojų, pirmajame Čečėnijos kare dalyvavusiam A. Zolotovui. Vėliau šis pasakojo žmogžudystei rengęsis kelis mėnesius, tyrinėjęs vietovę bei Zeinalovų namo išplanavimą. Likus pusantro mėnesio iki egzekucijos, A. Zolotovas įsilaužė į būsimų aukų namus, imitavę vagystę detaliai apžiūrėjo patalpas ir pasiruošė žudynėms.
Beje, Zeinalovai buvo nužudyti rugpjūčio 14-ąją, Rusijai minint Statybininkų dieną, pastebi vietos žiniasklaida.
Už keturių žmonių nužudymą A. Tiutinas žudikui sumokėjo 10 tūkst. JAV dolerių. Gavęs šiuos pinigus A. Zolotovas išvyko namo į Stavropolio kraštą. Praėjus trims metams po šio nusikaltimo, tame pačiame Rusijos regione buvo rastas vienas iš nužudytų Zeinalovų šeimos mobiliojo ryšio telefonų.
Sulaukti senatvės kalėjime nenorėjo, susigundė pasiūlymu vykti į frontą
A. Tiutino bylą dėl pareikštų kaltinimų sunkumo nagrinėjo teismas su prisiekusiųjų kolegija. 2021 metais prisiekusieji vienbalsiai jį pripažino kaltu dėl keturių žmonių nužudymo organizavimo ir pasikėsinimo nužudyti savo žmonos dukterėčią, verslininkui skirta 23 metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasiturintis St. Peterburgo verslininkas atlikti 23 metų įkalinimo bausmės buvo nugabentas į viename skurdžiausių Rusijos regionų, Karelijoje veikiančią 9-ąją pataisos koloniją, tačiau joje ilgai neužsibuvo, viską pakeitė Ukrainoje pradėtas karas.
Praėjusių metų liepos mėnesį į koloniją verbuoti kalinių atvyko privačios karinės bendrovės „Wagner“ atstovai. Nusikaltėliams buvo siūloma pasirašyti sutartį, vykti į frontą, o po pusmečio, jeigu liks gyvi, atgauti laisvę ir panaikinus teistumus eiti savo keliais, arba pratęsti sutartį su „Wagner“ ir kautis už pinigus.
Šiuo pasiūlymu susigundė ir 66 metų sulaukęs A. Tiutinas, kuriam buvo likę už grotų praleisti beveik du dešimtmečius. Pastebima, kad priimant jį į samdinių grupuotės gretas, regis, padaryta išimtis, nes viešai skelbiama, kad „Wagner“ samdinių amžiaus riba – 50 metų.
J. Prigožinas: vienas žudikas ir kalėjimo kare vertas kelių eilinių karių
St. Peterburgo verslininkui A. Tiutinui pasisekė, jis Ukrainos fronte liko gyvas, o laisvę atgavo mėnesiu anksčiau, 2022 metų gruodžio pabaigoje. Jis grįžo į St. Peterburgą, jame pagyveno apie mėnesį, o sausio 17 d. išskrido į Turkiją.
Ši istorija, kai neatlikus net 19 metų laisvės atėmimo bausmės į laisvę išleistas itin žiaurus nusikaltėlis, sulaukė nemažo rusų kalba rašančios nepriklausomos žiniasklaidos susidomėjimo. Juolab, kad šis atvejis toli gražu ne pirmas, kai savo kaltę žudant Ukrainos gynėjus „išperka“ ir namo grįžta žudikai, plėšikai ir prievartautojai, preliminariais skaičiavimais „Wagner“ Rusijos kalėjimuose užverbavo apie 50 tūkst. kalinių.
Kilus ažiotažui suskubo sureaguoti ir pats „Wagner“ įkūrėjas bei vadovas, vienu pavojingiausių Rusijos oligarchų vadinamas Jevgenijus Prigožinas.
„Leiskite paaiškinti jums, kokia filosofija grindžiamas kalinių dalyvavimas kare Ukrainoje. Vienas kalinys, dirbdamas nekilnojamo turto versle, nužudė keturių asmenų šeimą. Jūs nepažįstate šios šeimos ir nesate jos matę. Tačiau pats faktas jums kelia pasipiktinimą.
Šis kalinys išvyko į karą ir žuvo. Arba per stebuklą išgyveno. Jis yra žudikas, o kare jis vertas trijų, keturių ar net daugiau „pienių berniukų“, kurių lūpos dar šlapios nuo pieno. Tarp šių „pienių berniukų“ yra jūsų sūnus, tėvas ir vyras“, – požiūrį į tikslingą žudikų panaudojimą žudant žmones kare per savo viešųjų ryšių atstovus pateikė J. Prigožinas.
Grupuotės „Wagner“ vadovo Telegram kanale paviešintas ir dokumentas, kuriame aprašomi A. Tiutino „nuopelnai“ Ukrainos fronte, paaiškėjo, jog 23 metams kalėti nuteistą žudiką siūlyta apdovanoti medaliu „Už drąsą“.
Teigiama, kad kalinys mūšyje nukovė mažiausiai 7 Ukrainos gynėjus
„A. Tiutinas vykdė užduotį šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įtvirtinimus. Mūšio metu jis pirmasis aptiko užmaskuotas priešo pozicijas, demonstruodamas drąsą, panaudojo taktinį manevrą ir granatsvaidžio šūviais sunaikino priešininko stebėjimo punktą ir su kulkosvaidžiu dirbusių karių grupę“, – teigiama brigados vadui adresuotame, būrio vado, kurio pavardė nenurodoma pasirašyta raporte.
Dokumente minimas ir dar vienas buvusio kalinio „nuopelnas“. Teigiama, kad šturmuojant Ukrainos gynėjų pozicijas A. Tiutinas ugnimi dengė šturmo grupę ir nukovė 7 Ukrainos karius.
„Dėl jo sumanumo ir drąsių sprendimų šturmo grupei pavyko užimti priešininko atraminį punktą patiriant minimalius nuostolius bei įvykdyti užduotį. Mūšio metu A. Tiutinas patyrė sunkią kontūziją, tačiau atsisakė evakuotis.
Manau, kad dėl pademonstruoto vyriškumo ir drąsos A. Tiutinas yra vertas medalio „Už drąsą“, – 2022 metų lapkričio 7 dieną raporte rašė samdinių grupuotės „Wagner“ būrio vadas.
Tikslių duomenų, ar A. Tiutinas buvo apdovanotas šiuo medaliu nepavyko rasti. Aišku viena, kad neatlikęs 19 metų laisvės atėmimo bausmės jis mėgaujasi laisve, kurią užsitarnavo „Wagner“ gretose žudydamas ukrainiečius.
J. Prigožino pažadas kaliniams: jus privalo gerbti net policija
Internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kuriame privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovas J. Prigožinas atsisveikindamas su pusmetį kariavusiais ir laisvę atgavusiais nusikaltėliais linki jiems sėkmės gyvenime.
Samdinių grupuotės vadas akcentuoja, jog nepaisant praeityje įvykdytų nusikaltimų, jų kaltė – visiškai išpirkta ir niekas negali drįsti reikšti pretenzijų. Fronte kariavusiems samdiniams įteikti apdovanojimai ir „Wagner“ pažymos, o J. Prigožinas tikino, jog policijos pareigūnai jas parodžiusius nusikaltėlius privalo gerbti.
Galiausiai monologas baigiasi palinkėjimu negrįžti į kalėjimą, užsimenama, kad „Wagner“ bet kada juos priims atgal į savo gretas, o grįžus į namus ir susidūrus su ne itin pagarbiu vietos administracijos požiūriu į „didvyrius“, šiems siūloma iš karto susisiekti su „Wagner“ vadovybe. J. Prigožinas žadėjo itin greitai išspręsti visas kilsiančias problemas.
Rusai ironizuoja: maniakas A. Čikatila dabar taptų tikru didvyriu
Toks kalinių išleidimas į laisvę, kai šie „išperka“ savo kaltę susitepdami Ukrainos gynėjų krauju, sulaukė dviprasmiško pačių Rusijos gyventojų vertinimo. Savaime suprantama, niekas pernelyg nesižavi laisvę atgavusiais bei „didvyrių“ statusu besididžiuojančiais recidyvistais.
Visgi, situacija kur kas absurdiškesnė: Rusijos valdžios dėka buvusiems kaliniams atveriamos galimybės dirbti mokyklose, vaikams dėstyti karinį parengimą ir civilinės saugos pagrindus. Formaliai visi jie – karo veiksmų dalyviai, atlikę tarnybą pagal sutartį su samdinių bendrove „Wagner“, pelnę apdovanojimus.
„Rusijos švietimo ministras Sergejus Kravcovas teigė, kad karinės operacijos Ukrainoje (taip Rusijos oficialiai vadinamas karas – red.) dalyviai po pedagoginio parengimo galės mokyklose dėstyti pradinio karinio rengimo kursą.
Jo idėją palaikė „Wagner įkūrėjas J. Prigožinas, sakydamas, kad viena diena specialioje operacijoje prilygsta kelerių metų gyvenimo patirčiai“, – sausio 19 dieną skelbė autoritetingas Rusijos verslo dienraštis „Komersant“.
Rusai socialiniuose tinkluose piktinosi, jog tokiu būdu į mokyklų klases pateks itin abejotinos reputacijos veikėjai, stebėjosi, kad fronte žuvę kaliniai pristatomi didvyriais ir mokyklose organizuojamas jų pagerbimas.
Šiame kontekste prisimintas ir bene kraupiausias sovietmečio nusikaltėlis – 53 žmonės nužudęs serijinis žudikas, nekrofilas, pedofilas, prievartautojas ir kanibalas Andrejus Čikatila. 1992 metais jis buvo nuteistas mirties bausme, o 1994 metų pradžioje – sušaudytas.
„Jeigu A. Čikatila būtų išgyvenęs iki mūsų laikų, jis patektų į „Wagner“ grupuotę ir tikėtina, grįžtų didvyriu.
Jam panaikintų visus teistumus, įteiktų keletą medalių, o moksleivius mokyklose ragintų lygiuotis į A. Čikatilą – tikrą didvyrį ir savo šalies patriotą“, – ironizuojama socialinio tinkle „Twitter“.