„Sveiki, esu dviejų mažamečių mama, kuriai trūko kantrybė po šiandien vykusio pasivaikščiojimo su vaikais“, – laišku į DELFI kreipėsi vilnietė.
Pasak moters, Gerosios Vilties gatvės 17 numeriu pažymėtos Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos tikintieji padarė nesankcionuotą automobilių stovėjimo aikštelę.
„Gyvename šiame rajone nuo senų laikų. Anksčiau už parapijos ribų buvo krepšinio aikštelė, kurioje sėkmingai žaidė vaikai, kol nepradėjo „trukdyti“ savo žaidimais parapijai. Tada buvo „lengva ranka“ nuimti krepšinio lankai. Vaikams ir jų tėvams tai nepatiko, tačiau aikštelė neliko tuščia, čia ateidavo ir aplinkinių namų vaikai su tėvais, mokėsi važinėti dviračiais, riedučiais, paspirtukais. Dabar ir aš turiu du vaikus, aikštelę tokią turim vieną visame rajone, todėl, aišku, su dviračiais einame ten“, – pasakojo moteris.
Jos žodžiais, viskas būtų buvę gerai, jei ne parapijiečiai, kurie aikštelėje pradėjo statyti mašinas.
„Šiandien situacija išvis protu nesuvokiama: vidurdienį pasibaigus Mišioms į aikštelę suplūdo mašinos, kuriomis tėvai vežė vaikus į Pirmąją Komuniją. Nekreipdami dėmesio į dviračiais važinėjančius vaikus, jie suko tiesiai į aikštelę, kuri per kelias minutes virto mašinų stovėjimo aikštele. Ar tai normalu? Kaip galima vežti savo vaikus prie Pirmos Kominijos, būti šventais, bet neturėti nieko švento?“, – piktinosi mama.
Moteris pasakojo išsakiusi savo pasipiktinimą parapijiečiams, tačiau atgal gavusi paaiškinimą su keiksmais, kad aikštelė – parapijos teritorija.
„Kada ji tapo parapijos nuosavybe? Kaip aš tai praleidau? Jei tai parapijos teritorija, kodėl ji neaptverta? Beje, už 10 metru nuo parapijos dvi stovėjimo aikštelės buvo pustuštės! Nejau visi parapijiečiai neįgalūs? Kiek mačiau, visi ėjo savo kojom, kai kurie netgi bėgo. Kodėl turintys automobilius gali važiuoti kur nori ir kur nori statyti mašinas? Beje, vaikai ašarodami išėjo iš aikštelės, nes vietos nuo „šventųjų invalidų“ antplūdžio neliko“, – laiške rašė vilnietė.
Atėmė, paversdami dekoracijų sandėliu
Komentuodamas situaciją Vilniaus Švč. Jėzaus Širdies parapijos Dievo apvaizdos bažnyčios klebonas, kunigas Edmundas Paulionis sakė, kad tikintieji į bažnyčią atvažiuoja tik sekmadieniais, automobilius stato teritorijoje, kuri – privati parapijos nuosavybė.
Pusė aikštelės, apie kurią rašė DELFI skaitytoja, priklauso ne tik parapijai, bet ir Vilniaus konservatorijai, kurią čia planuojama perkelti iš senamiesčio.
„Kai konservatorija apsitvers savo teritoriją, gyventojai iš viso negalės vaikščioti per šventorių“, – paaiškino klebonas.
Dievo Apvaizdos bažnyčia, kurią suprojektavo architektas Antanas Vivulskis, statyta visai ne kaip Švč. Jėzaus Širdies parapijos (tuo metu vienos iš didžiausių Vilniuje) centras, bet kaip koplytėlė čia veikusiems vaikų namams.
Vilnių okupavus sovietams, 1948 metais bažnytėlė buvo uždaryta ir paversta Valstybinio dramos teatro dekoracijų sandėliu. 1961 metais vėl sugrąžinta tikintiesiems ji netikėtai tapo vieninteliais visos parapijos maldos namais.
Taip atsitiko todėl, kad 1964 metais komunistų valdžia uždarė įspūdingą A. Vivulskio suprojektuotą, bet nebaigtą statyti Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčią Naujamiestyje, kurios bokštas turėjo iškilti, bet nebeiškilo, aukščiau visų Vilniaus pastatų. A. Vivulskio 23 numeriu pažymėtas pastatas buvo pertvarkytas į Statybininkų kultūros rūmus.
Pasak kun. E. Paulionio, boševikai A. Vivulskio pradėtą statyti bažnyčią atėmė, o Lietuva nesugrąžino. Buvusiuose parapijos namuose žmonės privatizavo butus, tad parapijai liko tik bažnytėlė Naujamiesčio pakraštyje.
„Pagal teisybę šitai parapijai priklausė didesnė teritorija, tačiau ne pagal teisę, – apgailestavo klebonas. – Sovietų sąjungoje vienintelė Lietuva ne visa apimtimi grąžino nusavintą Bažnyčios turtą. Ši aikštelė, dėl kurios piktinasi, parapijai buvo grąžinta tik todėl, kad priklausė šventoriui“.
Vienintelėje Vilkpėdės seniūnijoje veikiančioje katalikų bažnyčioje Mišios vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis.
Gatvė, kurioje ji įsikūrusi, Gerosios Vilties vardą paveldėjo iš pirmojo bažnytėlės pavadinimo - Švč. Mergelės Marijos Gerosios Vilties. „Raudoniesiems Švč. Mergelė Marija netiko, tad buvo palikta Geroji Viltis“, – sakė klebonas E. Paulionis.