Iš įkalinimo įstaigų išėjusiems žmonėms M. Bliumenzonienė padeda integruotis į visuomenę, jai yra įteiktas šv. Kristoforo apdovanojimas „Už žmogiškumą ir kilnią širdį“.
DELFI pateikia M. Bliumenzonienės pasakojimą.
„Užsuku į „Pegaso“ knygyną ir tiesiog „ant praėjmo“ – trys populiariausios savaitės knygos: Michelle Obama „Mano istorija“ , Arvydo Anušausko„Aš esu Vanagas“ ir Dainiaus Sinkevičiaus „Pravieniškių mafija.“.Tai iš galo ir imu, bent jau rankose palaikyti, pavartyti, pasimėgauti gražiu leidimu, po turinį „pasivaikščioti“...
Išgirstu iš už nugaros balsą. „Tai ar ko nežinai apie padėtį zonoje, kad knygą pasiėmei vartyti? – tikrai tuo metu knyga „Pravieniškių mafija“ ir buvo mano rankose, – ar mažai dar prisiklausei ir pribraidžiojai tame mėšle, ar per mažai ašarų matei, ko dar tau trūksta“.
Atsisuku ir matau savo seną pažįstamą, kuris, beje, nelabai gerai vertina mano veiklą, bet žmogus išsilavinęs, taigi puikiai žino apie ką kalbame... „O pats ar vartei, o gal skaitei?“ – klausiu.
„Žinoma ir varčiau, ir ilgiau pasėdėjau čia pat knygyne, nepirkau, manau, kad nereikia man šitos informacijos namuose, – atkerta jis. – Bet, žinai, pasakysiu tau, pakanka paskaityti tris pirmuosius puslapius iš šios knygos ir visus tuos, kurie sugalvojo ir palaimino šitą „pragarą žemėje“, reikia susodinti už grotų ir tada leisti mafijai su jais elgtis taip, kaip ji elgėsi su kitais nuteistaisiais. Ir dar pasakysiu, kad, mano supratimu, ši knyga turėtų gulėti ant kiekvieno buvusio ministro stalo, nes nuo jų, aukščiausiųjų, ir paėjo visa šita „tvarka“. Ir nereikia klausyti paistalų, kad jie kažko nežinojo. Žinojote, vyručiai, visą laiką žinojote, naudojotės visomis teikiamomis gėrybėmis ir laiminote, o nežinodami juk nebūtumėte laiminę.
Tikrai, nors vienas drįso pasakyti – karalius nuogas. Lenkiu prieš jį galvą. Žinoma, suprantu, kad šio meto valdžia, priešingai nei ankstesnės valdžios, kitaip pasižiūrėjo ir įvardijo, kaip supuvusią visą šitą sistemą ir davė žalią kelią kriminalinei žvalgybai veikti... Iki tol viskas juk buvo gražu, teisinga, atitiko visus reikalavimus europinius, na, jei kiek ir neatitiko, tai pataisydavo, taip ir gyvenom gerą ketvirtį amžiaus. Žinai, dar ir tave pačią pacituosiu, prisimenu vis sakydavai, kad „vis tiek vieną kartą šita hidra kris, demokratija suklestės ir žmonių pilietiškumas išaugs“. Prisipažinsiu, juokinga man tada buvo tavęs klausytis, niekas juk netikėjo, kad gali kas nors pasikeisti...bet , matau, kad teisi buvai.. Nors dar ne galas, dar reikia laiko, taip greitai nenusibaigia daugiagalviai slibinai.“
Ir dar nusijuokia žiūrėdamas į greta pastatytą knygą „Aš esu Vanagas“, o paskui sako: „Kažin, kokius sprendimus tokioje situacijoje būtų priėmęs šis garbingas vyras, manau būtų negailestingas ir susidorojęs su tokia korumpuota struktūra vienu kirčiu.“
Pasižiūri mano pašnekovas į laikrodį ir atsisveikina.
Aš visgi nusiperku šią knygą ir jau niekur daugiau neužsukus keliauju namo. Skaityti noriu, nors ir nelabai tikiuosi kažką daug naujo sužinoti. Bet širdis džiaugiasi jau vien dėl to, kad tai, ką tiek daug metų man kalbėjo ir pasakojo kankinami žmonės, jų artimieji o aš nieko negalėjau pagarsinti, kaip desperatiškai kalbėdavau telefonu su pareigūnais, bet jie atsakydavo: „Nesvaikit, ir liaukitės klausiusi visokių nesąmonių, narkomanų klejonių ir pan.“. Ir pagaliau tai sugulė knygon, kaip pagrįsti kaltinimai ir visi dabar gali tai pamatyti ir išgirsti... Tikrai man šios knygos išleidimas yra metų įvykis.
Pavadinime parašiau kaltinamasis aktas. Ir tikrai taip galvoju, nes niekas kitas tik visais laikais buvusi valdžia leido tarpti tokiems dalykams, kurtis nusikalstamam susivienijimui (mafijai).
O kaip jaučiasi kriminalinė policija, tyrėjai, prokuratūra, teismai? Aš tikiu, kad jie viską padarė teisingai, stropiai ir sąžiningai. Bet.. yra grandis – penitencinė sistema, kuri jų sunkų ir atsakingą darbą paleidžia perniek: nuteistieji, patekę į pataisos namus ir pasijutę laisvai, daro naujus nusikaltimus tiek įkalinimo įstaigose, tiek ir už jų ribų, pajungdami administraciją jiems tarnauti.
Skaitytojas turėtų susigūžti skaitydamas šią knygą, juk tiek metų iš mūsų valstybės biudžeto buvo remiama planiniu būdu Pravieniškėse tarpstanti mafija. Ar tai neatrodo apgailėtina... Štai, čia jau visi, kuriems maži atlyginimai, kuriems mažos pensijos, turi pakelti galvas ir paklausti valdžios, kodėl ir kieno leidimu visa tai vyko.
Pagalvojau, kad rankose turiu knygą, kurios pagrindinis herojus ne atskiras asmuo, o ištisa sistema. Tuo ji yra originali ir skaitytina. Labai linkėčiau „įjungti“ kitas jusles ir nenuslysti vien klaikiomis situacijomis. Labai linkėčiau, kad knyga pažadintų pilietiškumą ir atsakomybę. Ji tokia ir yra, tik reikia ją teisingai perskaityti.
Dar noriu tikėti, kad ši knyga neleis užsimiršti, neleis prarasti budrumo, skatins toliau sistemą reformuotis. Ji bus, kaip tas Damoklo kardas...
Dėkoju autoriui, ir man kartais atrodo, kad jis ir pats dar ne visai žino, kokią „bombą“ padėjo po šia sistema.“
Pristatys knygą ir dokumentinį filmą
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, portalas DELFI ir žurnalistas Dainius Sinkevičius sausio 22 d. 18 val. kviečia į renginį, kuriame bus pristatytos visą Lietuvą sudrebinusios istorijos apie nusikaltėlių gyvenimą Pravieniškių pataisos namuose, šokiruojantys pasakojimai apie kriminalinio ir pramogų pasaulio garsenybių draugystes, kalinių subkultūrą ir zonoje galiojančias nerašytas taisykles.
Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusi tik suaugusiesiems skirta knyga „Pravieniškių mafija“ (išleido leidykla „Baltos lankos“) iš karto sulaukė skaitytojų dėmesio – tapo perkamiausia visuose šalies knygynuose.
Knygos „Pravieniškių mafija“ autorius D. Sinkevičius pristatys savo knygą ir atsakys į susirinkusiųjų klausimus, renginyje taip pat apie padėtį įkalinimo įstaigose pasakos M. Bliumenzonienė. Taip pat pirmą kartą viešai bus parodytas dokumentinis filmas „Pravieniškių mafija“. Jį sukūręs D. Sinkevičius sako, kad tai bus savotiškas knygos tęsinys. „Tai – ypatingas projektas, kuriuo žmonėms suteiksime dar didesnę galimybę pažvelgti į tai, kas daugybę metų vyko ir tebevyksta įkalinimo įstaigose“, – sakė D. Sinkevičius.
„Pravieniškių mafiją“ parašęs žurnalistas sako, kad knygoje aprašo tikrovę, kurios daugelis nenorėtų matyti: joje ne tik pateikiami necenzūruoti Pravieniškių pataisos namų „bachūrų“, „dūchų“ ir „gaidžių“ liudijimai apie kruviną kovą dėl autoriteto, kalinių luošinimą, prekybą narkotikais, draugystę su pareigūnais, santykius su pramogų pasaulio atstovėmis, bet ir atskleidžiami nuo visuomenės nuslėpti nusikaltimai.
360 puslapių knygoje „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“ pateikiamos iki šiol niekur neskelbtos garsių kalinių išpažintys – šie prabilo ne tik apie tai, kaip jų gyvenimą paveikė „Pravieniškių mafijos“ skandalas, bet ir atskleidė, kodėl įvykdė baisius nusikaltimus, dėl kurių yra įkalinti.
„Pravieniškių mafija“ – daugiau kaip šešerius metus pataisos namuose veikęs itin pavojingas nusikalstamas susivienijimas, kurį sudarė teisėsaugai gerai žinomi organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms priklausantys asmenys. Pagal kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles gyvenantys grupuotės nariai zonoje perėmė valdžią – jiems pakluso ne tik kiti kaliniai, bet ir pataisos namų darbuotojai. Pasakodamas šiurpą keliančius įvykius pataisos namuose, autorius nevengia kritikos teisėsaugos pareigūnams, kurie metų metus nesugebėjo sutramdyti zonai vadovavusių nusikaltėlių, ir atskleidžia, kokį pragarą turi ištverti pirmą kartą už grotų patekę nuteistieji, ką jie išgyvena išėję į laisvę.
Pokalbį moderuos DELFI vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
Knygą „Pravieniškių mafija“ galima įsigyti knygynuose, prekybos centruose ir internetu – knygynai ją siunčia ir į užsienį.