Kaltinamasis byloje Rolandas Strež teigė 2021 m. rugpjūtį atvykęs prie Seimo rūmų, nes iš socialinių tinklų sužinojo, kad tuomet vyks teisėtas mitingas prie parlamento.
R. Strež tvirtino 2021 m. riaušių prie Seimo metu puolė pareigūnus. Jis teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę.
„Atvažiavo pareigūnai su skydais, pradėjo demonstratyviai eiti į žmones. Nesusilaikiau, spyriau keturis kartus į pareigūnų skydus“, – sakė kaltinamasis.
Jis tvirtino girdėjęs raginimus nesipriešinti policijos pareigūnams, tačiau, kas ko konkrečiai buvo prašoma mitinguotojų, kaltinamasis teigė neprisimenantis.
R. Strež vėliau patikslino, kad sutinka su jam pateiktais kaltinimais, išskyrus tą dalį, kurioje jis kaltinamas susitaręs su kitais riaušių dalyviais veikti išvien. Jis teigė kitų kaltinamųjų nepažįstantis, išskyrus vieną. Dalį kaltinamųjų R. Strež teigė žinantis iš socialinių tinklų.
„Nieko nemačiau, nes buvau nupurkštas dujomis“, – dėstė R. Strež, klausiamas prokurorų, ar jis matė kitus asmenis smurtaujančius, niokojančius viešąjį turtą.
R. Strež tvirtino prašantis teismo leisti jo žmonai už jį laiduoti.
Pripažino metęs tinko gabalus į pareigūnus
Kitas kaltinamasis byloje Robertas Polubinskij tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. vakarą pamatė internete transliacijas apie neramumus prie parlamento ir nutarė nuvykti prie Seimo rūmų. Anot jo, prie Seimo susirinkusieji „nieko blogo nedarė“.
„Žmonės stovėjo, dainas dainavo, himną giedojo. Niekas nieko blogo nedarė. Pareigūnai pradėjo stumti žmones link kolonėlės“, – aiškino R. Polubinskij.
Kaltinamasis pripažino, kad pareigūnai, purkšdami ašarines dujas, užpurškė ir ant jo. Tada R. Polubinskij teigė griebęs tinko gabalus ir metęs į pareigūnus.
„Mečiau tris ar keturis kartus pareigūnams tinko gabalus“, – dėstė kaltinamasis.
Jis tikino nepaklusęs pareigūnams, kai šie jam liepė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.
Galiausiai R. Polubinskij teigė visiškai pripažįstantis savo kaltę. Jis teigė, kad gailisi dėl savo veiksmų.
Kaltinamasis: pasidaviau bandos jausmui
Kaltinamasis Dainius Sobčukas pasakojo 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavęs ir mitinge, ir vėliau kilusiose riaušėse.
„Buvau pavargęs nuo pandemijų, nuo visko, norėjau sudalyvauti. Pabuvau mitinge, viskas buvo ramu. Po to užtvėriau Seimo įvažiavimą, nepaklausau pareigūnų reikalavimams“, – kalbėjo D. Sobčukas.
Jis ne kartą teigė pripažįstantis savo kaltę ir dėl savo veiksmų besigailintis.
„Pasidaviau bandos jausmui, mėčiau su visais akmenis. (...) Emociškai palūžau. (...) Jaučiau, kad tai darėme kartu, vienas kitą užvedėme“, – dėstė kaltinamasis.
Pabrėžė, kad buvo mitingas prieš „tautos genocidą“
Kitas kaltinamasis byloje Artur Točilov teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo prie Seimo surengtame mitinge.
„Mitingas buvo prieš vykdomą tautos genocidą. Tie, kas valdo šalį, vykdo tautos genocidą“, – apie tai, kodėl dalyvavo mitinge, dėstė A. Točilov.
Jis teigė buvęs apipurkštas ašarinėmis dujomis.
„Prasidėjo viskas nuo to, kai pradėjo mus raginti atsitraukti per 75 metrus. Mes nesitraukėme. Mane nuo galvos iki kojų nupurškė dujomis. Suprantu, kad čia įstatymas, gavo jie įsakymus. Seimas ne kažkoks UAB, jis išlaikomas mūsų pinigais“, – dėstė kaltinamasis.
A. Točilov tvirtino, kad mėtė akmenis riaušių metu, teigė galėjęs pataikyti į pareigūnų skydus.
„Kai pradėjo purkšti dujas, pradėjau mėtyti akmenis“, – teigė kaltinamasis.
Teisėjui J. Jaglinskiui pagarsinus, kokio dydžio ieškiniai dėl žalos atlyginimo pateikti byloje, kaltinamasis nustebo ir teigė, kad ieškinius iškėlusiems asmenims reikia patikrinti jų psichiką.
„Manau, kad atlyginti už žalą turi tie, kas viską organizavo, kas davė įsakymus mus pulti“, – sakė A. Točilov.
Jis, klausinėjamas, kodėl nepakluso pareigūnų raginimams atsitraukti nuo Seimo, teigė, kad įstatymus Lietuvoje „rašo šalies priešai“.
„Kai įstatymus rašo šalies priešai, tai jų laikymasis yra bendrininkavimas su jais“, – aiškino kaltinamasis.
A. Točilov, atsakinėdamas į klausimus, teigė pripažįstantis savo kaltę iš dalies, tai yra dėl to, kad mėtė akmenis į pareigūnų pusę.
Kaltinamasis vis dėlto pabrėžė, kad, jo manymu, būtent pareigūnai prieš minią pradėjo agresyvius veiksmus, o ne atvirkščiai.
Kaltinimai pareikšti 87 asmenims
ELTA primena, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs Antanas Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavęs Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.